Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją

www.alkas.lt
2018-12-01 08:00:30
1
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 12-13 dienomis, į Lietuvą atvyks garsusis sporto gydytojas Homajunas Garavis (Homayunas Gharavi). Šis specialistas surengs dviejų dienų praktinį seminarą Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos kineziterapeutams, treneriams ir sportininkas „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus“.

Netrukus į Lietuvą atvyksiantis daktaras Homajunas Garavis (Homayunas Gharavi) garsėja visame pasaulyje tuo, kad išgydo sportininkus, kuriems kiti gydytojai būna pasirašę diagnozę „Nebesportuoti“. Tarp jo pacientų – Europos čempionai plaukikas Danas Rapšys ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, Vokietijos futbolo legenda Jurgenas Klinsmanas (Juergenas Klinsmannas), žymioji Rusijos plaukikė Julija Jefimova, daugybė elitinių atletų.

Jo požiūris į sportininkų treniravimą ir gydymą dažnai kertasi su tradicinės medicinos principais, tačiau šį Vokietijos specialistą teigiamai įvertino tokių šalių kaip JAV, Švedijos, Rusijos ir Vokietijos nacionalinės įvairių sporto šakų rinktinės. Pats du daktaro laipsnius turintis H. Garavis kaip gydytojas ir treneris yra dalyvavęs ketveriose Olimpinėse žaidynėse.

Prieš atvykdamas į Vilnių šis Irane gimęs specialistas pasidalijo kai kuriais savo filosofijos aspektais.

– Jūs laikomas priimtų treniravimo ir terapijos metodų, tokių kaip raumenų tempimas, izometrinės treniruotės ir imobilizavimo po lūžių ir minkštųjų audinių traumų, priešininku. Kaip atsirado teorija „judesys prieš nejudrumą“?

– Per gamtos stebėjimą. Gyvenimas priklauso nuo judėjimo, kurį generuoja natūrali aplinka. Gyvūnai turi neuronų sistemą, kontroliuojančią judėjimą, kuris yra intuityviai tobulas, jei jo neveikia nelogiškos prielaidos.

– Stabilizuojančios treniruotės (angl. core training) yra labai populiarios sporto klubuose ir įvairiose sporto įstaigose, klubuose. Jei jos tokios populiarios, kodėl jos yra neteisingos?

– Istorija byloja, kad populiaru dar nereiškia, kad teisinga. Šerdies, pagrindinių raumenų treniruotės (angl. core training) gali būti labai naudingos, kaip ir daugelis kitų dalykų, jei taikytume juos teisingai priežasčiai teisingu būdu. Aš paklausčiau, kas yra PAGRINDAS (CORE)? Daugybė kineziterapeutų ir gydytojų seka prielaida, kad egzistuoja „vidiniai“ raumenys. Bet kas yra „vidiniai“ raumenys? Ar gi ne visi raumenys (išskyrus kai kuriuos veido raumenis) tvirtinasi prie kaulo?

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

– Jūs treniravote daugybę pasaulinės klasės sportininkų. Kodėl jiems prireikė jūsų pagalbos?

– Visi jie buvo gydomi taikant klaidingas prielaidas – stiprinti kūno vietą, kuri jau yra stipri. Deja, jei kas nors nepasiteisina, mes manome, kad reikia stengtis labiau. Tačiau tikrovė yra kitokia – mums, gydytojams ir treneriams reikia geriau susipažinti su esama padėtimi. Pernelyg dažnai mes manome, kad pasiekėme savo viršūnę, ir nauji požiūriai nedomina. Didžiausias pavojus kyla, kai pažinimo kreivė eina lygiagrečiai X ašiai tik dėl to, kad jaučiamės esą ekspertai.

Ar man pasitaikė atvejų, kai negalėjau išspręsti problemos? Be abejo, taip. Ar pasakiau savo sportininkui „ilsėkis“ arba „baik karjerą“? Be abejo, ne. Visuomet galima rasti sprendimą. Protingas gydymas reiškia, kad negalima mesti reikalo, kol jo neperpratai.

Chroniško skausmo vieta niekada nesutampa su problemos vieta. Įsivaizduokite grandinę aplink savo kaklą. Jei tempsi ją, tai sudarys spaudimą kaklui. Net dabartinė medicina rekomenduos kaklo ir nugaros masažą, ultragarsą, šildymą, injekcijas ir panašiai, leisdama kaklo priekiui dar labiau tempti grandinę į priekį. Praėjus kažkiek laiko skausmas priekyje paūmės. Daugiau prasmės daryti masažą, ultragarsą, šildyti ir daryti injekcijas kaklo priekyje, siekiant atpalaiduoti tempimą. Visa tai susiję su tuo, ką darėme su Danu Rapšiu.

– Kuo jūs laikote žmogaus kūną? Mašina, kurią galima pataisyti, ar sudėtingesne sistema?

– Žmogaus kūnas ir kiekviena jo ląstelė yra puspenkto milijardo metų evoliucijos rezultatas. Gėda tiems ekspertams, kurie mano, jog du dešimtmečiai patirties ir keli sertifikatai gali prilygti tokiems dalykams. Nereikia būti protingesniems už evoliuciją. Nuolatinė kruopšti gamtos stebėsena yra vertesnė nei gilinimasis į sukurtas teorijas žmonių, kurie parduoda jas kaip tikrus faktus. Tikras suvokimas turi būti tikslas, tai buvo mano sėkmės pagrindas.

– Daugelis kineziterapeutų tiki, kad raumenų tempimo sistema paseno. Jūs sakote, kad tai kenkia raumenims. Tačiau jūs tikite joga, kurios sistemoje yra daug raumenų tempimo. Kaip tai suprasti?

– Vėl – stebėkite gamtą! Ar kada matėte gyvūną, tarkime, šunį ar katę, tampantis prieš persekiojant triušį arba pelę? Jei taip, tai auka buvo seniai pabėgusi. Net jei kalbame apie vaikus mokyklos kieme. Atsimenate, kad pertraukos metu tampytumėtės arba apšilinėtume prieš žaisdami futbolą arba gaudynes?

Kai kas gali sakyti, kad mano katė rąžosi. Tačiau tai daugiau yra išsitiesimas, natūralus judesys, o ne raumens tempimas. Išsitiesimas yra ilgėjimas derinamas su raumenų susitraukimu. Žmonės taip daro, kai būna pavargę. Jei pažvelgsime į mikroskopinę anatomiją, pamatysime, kad susitraukiančias skaidulas supa kolageno vamzdeliai (fascija). Tempimas reikštų vamzdelių tempimą be aktyvaus susitraukimo ir maksimalaus skaidulų atpalaidavimo. Išsitiesimas reiškia raumenų susitraukimą siekiant ekstremalių kampų neprarandant sugebėjimo generuoti jėgą.

Mano nuomone, gyvi kūnai turi sugebėti kontroliuoti ir išlaikyti visas pagrindines pozicijas būdami atsipalaidavę. Tai padeda jiems likti gyviems. Tai – ėjimas, šokinėjimas, nusileidimas, siekimas, sukimasis, susilenkimas ir ypač gilus pritūpimas, kuris yra natūrali pozicija tuštinantis. Visi šie judesiai ir kombinacijos suteikia platų spektrą diagnozei ir terapijai. Pavyzdžiui, sugebėjimas padaryti gilų pritūpimą be įtampos yra geriausia terapijos strategija prieš nugaros skausmą.

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

– Pasak Jūsų, pasyvi mobilizacija po operacijos turi mažiausiai vertės reabilitacijos procesui. Kodėl?

– Pasyvi mobilizacija yra nenatūrali. Įsivaizduokite mus prieš 10 tūkst. metų urve. Kur tada buvo pasyvi mobilizacija po traumos? Kur ta pasyvi mobilizacija sužeistų gyvūnų atveju? Judesys yra veiksmas! Kūnas turi būti aktyvus. Pasyvumu mes išjungiame smegenis, iš kurių po to tikimės judesio kontrolės.

Aš atradau metodus kaip laikytis sveikimo dėsnių nesunaikinant sugebėjimo kontroliuoti judesį. Visas kūnas neturi jausti sužeistos vietos apribojimo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas patvirtino Sporto įstatymą: daugiau dėmesio ir pinigų visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti
  2. Metams baigiantis sporto gerbėjai renka geriausius
  3. Vyriausybė pritarį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui
  4. Ką valgyti prieš ir po sporto?
  5. Kaune pirmą kartą vyks akrobatinio skraidymo sporto stovykla
  6. D.Grybauskaitė: Sportininkų pergalės įrašė Lietuvą į pasaulio sporto istoriją (video)
  7. Kaip darbo vietą paversti sporto aikštele?
  8. Medikus sudomino muzikos poveikis sveikatai
  9. Tvirto kūno, energijos ir puikios sveikatos paslaptis – veganiška mityba
  10. Liepos 3 d. – 3 metai bėgimui už blaivią ir sveiką Lietuvą
  11. Skųstis negalima sportuoti – kur dėtų kablelį vilniečiai? (nuotraukos)
  12. Neries regioninis parkas kviečia vasario 16-ąją paminėti Laisvės žygiu
  13. Kaune vyks Lietuvos sveikuolių sąjungos finalinis konkursas
  14. Sostinę garsinantys sportininkai Rotušėje apdovanoti „Vilniaus vilkais“ (nuotraukos, video)
  15. Šimtametė Elena stebina gyvenimo džiaugsmu ir kitiems pataria, kaip su energija sulaukti 100 metų (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 1

    1. Skalvis says:
      7 metai ago

      Kas yra sportas ? Pinigai + politika + keminių preparatų laboratorija.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

    2025 07 23
    Žuvys
    Lietuvoje

    Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

    2025 07 23
    Žvyrkelis
    Lietuvoje

    Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

    2025 07 23
    Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
    Lietuvoje

    Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

    2025 07 23
    Namų atnaujinimas
    Lietuvoje

    Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

    2025 07 23
    Pinigai
    Lietuvoje

    Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

    2025 07 23
    Kompiuteris ir šuo
    Lietuvoje

    Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

    2025 07 23
    Raminta Popovienė
    Lietuvoje

    Ministerija siūlo koreguoti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balus

    2025 07 23

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
    • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?
    • Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių
    • Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

    Kiti Straipsniai

    Mokinių sveikatos patikra

    Profilaktinė vaikų patikra vasarą – mažiau steso ir rūpesčių

    2025 07 21
    Pleistras

    Sveikatingumo pleistrai: pagalba ar tiesiog placebas?

    2025 07 20
    Atostogos

    Kaip pasiruošti užsienio kelionei, kad netektų kreiktis į gydytojus?

    2025 07 20
    Telefonas

    Atotrūkis nuo technologijų – į naudą sveikatai

    2025 07 19
    Sveikata

    Sveikatos paslaugų apmokėjimo pakeitimus tirs teismas

    2025 07 16
    Vaikai

    Atostogos vaikams – vasaros iššūkis tėvams

    2025 07 14
    Alergija

    Alergijos vis labiau jaunėja ir dažnėja

    2025 07 14
    Sveikata

    Auga nutukimu sergančių vaikų hipertenzijos banga

    2025 07 13
    Kepsnys, Grilis

    Kur slypi didžiausi apsinuodijimų pavojai?

    2025 07 13
    Vaisiai

    Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?

    2025 07 13

    Skaitytojų nuomonės:

    • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
    • Švietimo kursai >Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje

    Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

    Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai