Pirmadienis, 12 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Mokytojai nesitraukia iš ministerijos – derybos baigėsi – susitarti nepavyko (video, tiesioginė transliacija)

www.alkas.lt
2018 11 29 18:15, Susitarti nepavyko. Derybos baigėsi 23:25 val. Mokytojai lieka nakvoti ministerijoje
12
Mokytojai nesitraukia iš ministerijos – derybos baigėsi – susitarti nepavyko (video, tiesioginė transliacija)
Švietimo darbuotojai derasi | Alkas.lt nuor.
Švietimo darbuotojai derasi | Alkas.lt nuor.

Naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d.  Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) nakvoję mokytojai šiandien susitikę su ministre Jurgita Petrauskienę derasi. Vykstant deryboms ministrė mokytojams sakė, kad judama gera linkme. Tačiau mokytojai ministrės žodžiais abejoja ir teigia, kad nesitrauks ir vėl liks nakvoti ministerijoje, jei nesulauks ant raštu o ne žodžiu sakomų pažadų.

Derybos su mokytojais prasidėjo 10 val. ryte.  5 val. buvo padaryta pertrauka. Po jos derybos vėl atsinaujino ir tęsiasi toliau. Ministerijoje budintys mokytojai sako lauksiantys  tol, kol ant susitarimo nebus padėtas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovo Andriaus Navicko parašas.

Derybos vyksta už uždarų durų. Streikuojantys mokytojai, nakvoję ministerijoje, kitoje patalpoje stebi pokalbio transliaciją.

WhatsApp Image 2018-11-29 at 21.22.44
Streikuojantys mokytojai, nakvoję ministerijoje, kitoje patalpoje stebi pokalbio transliaciją 2018-11-29 21:22 val. | S. Gorodeckio nuotr.

Tiesioginė susitikimo ŠMM transliacija:

Susitikimo 1 dalis (transliacija baigėsi):

Susitikimo 2 dalis (transliacija baigėsi):

Susitikimo 3 dalis (transliacija baigėsi):

Susitikimo 4 dalis (transliacija baigėsi):

Susitikimo 5-6 dalis:

TESIOGIAI baigėsi 23:25 val.:

Pemjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir  finansų viceministras Darius Sadeckas kalbėdami apie profsąjungos reikalavimus padidinti mokytojų algų koeficientus, sakė, kad šiemet šių reikalavimų įgyvendinti neįmanoma, nes valstybei tai kainuotų papildomus 130 mln. eurų, ir būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinuojamas streikas tęsiasi trečią savaitę. Ketvirtadienį, ŠMM duomenimis, streikuoja 71 švietimo įstaiga, apie 1550 švietimo darbuotojų.

LŠDPS reikalavimai yra tokie:

– įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
– mažinti mokinių skaičių klasėse; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
– valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
– ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.

Švietimo darbuotojų derybos ŠMM baigėsi prieš vidurnaktį. Ministerijoję nakvoję ir derybų baigties laukę mokytojai pasiryžę tęsti protesta. Jie lieka nakvoti ministerijoje.  „Streikuojantys neatrodo nusiminę ir toliau rodo ryžtą siekti savo, kviečia į mitingą, sakosi bus čia tol, kol užteks jėgų. Pažymi, jog kažkokia pažanga buvo jaučiama, tačiau esmingais dalykais taip ir nepasistūmėta…“ – savo Feisbuko paskyroje rašo visas derybas stebėjęs Valdas Vižinis.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 15.30 val., prie Seimo žadama surengti mokytojų, mokinių ir jų tėvų mitingą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Streikuojantys mokytojai liko nakvoti Švietimo ministerijoje (tiesioginė transliacija)
  2. Mokytojai žada tęsti streiką
  3. Švietimo darbuotojų mitinge prie Vyriausybės – pavargę nuo melo ir pažadų mokytojai (nuotraukos, video)
  4. Vasario 22 d. mokytojai pradės streiką
  5. Mokytojai rengiasi visuotiniam neterminuotam streikui
  6. Pasveikinti geriausi šalies mokytojai
  7. Švietimo ir mokslo ministerijoje bus apdovanoti Metų mokytojai
  8. Mokytojai nesulaukia Vyriausybės dėmesio – spalio 28 d. numatomas mitingas
  9. Mokytojai susitarė su Vyriausybe dėl darbo apmokėjimo ir atlyginimų didinimo
  10. M. Lukšienės apdovanojimas skirtas Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytojai dr. A. Navickaitei
  11. V.Stundys: Naujajai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei bus sudėtinga įgyti visuomenės pasitikėjimą
  12. D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas
  13. Artimiausiu metu bus pasirašyta Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų kolektyvinė sutartis
  14. Ar įmanoma išvengti mokytojų streiko? (video)
  15. Švietimo darbuotojai surengs protesto akcija „Išgyventi. Negalima emigruoti!“
  16. Profsąjungos pareiškė nepasitikėjimą Švietimo ir mokslo ministre
  17. Z. Miškinytė-Mazūrienė. Didžiausia bėda – abejingumas
  18. Švietimo ir mokslo ministrė ir profesinių sąjungų vadovai kreipėsi į prezidentę
  19. L. Bručkienė. Apie su(si)tarimus, paslaptis ir slaptus sutarimus
  20. Vyksta trečioji švietimo darbuotojų streiko savaitė
  21. Švietimo ministras: Mokytojų streikas rengiamas nesilaikant įstatymų
  22. Prasidėjo mokytojų streikas
  23. Siūloma trejų metų mokytojų algų kėlimo programa
  24. ŠMM ir profsąjungos sutarė dėl esminių etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos
  25. Lietuva parems Fulbraito stipendininkus
  26. Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui
  27. Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus ir kolegijas
  28. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę
  29. Prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas
  30. Kas ir ką paėmė įkaitais?

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 m. ago

    Mirtinai pavojingi skaičiai Tautai ir Lietuvai štai kokie.
    Lietuviškame ES pakraštyje bei vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra (bemaž) vienodos, o (v_i_s_ų_) algos ir pensijos (apie) 4 kartus (!!!) mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.

    Jei nėra kalbėjimo apie tokius skaičius, tai tik laiko gaišimas.
    Dabar, ministerijoje vyksta pasikalbėjimai apie musės žarnas.

    Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Iš tiesų pirmiausia turi būti didinamas darbo užmokestis MEDIKAMS.

    Tai – svarbiausia. Na, pedagogams taip pat reiktų, bet jokių abejonių – medikai šioje eilėje yra primesni.

    Atsakyti
  3. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 m. ago

    Derybose dėl musė žarnų buvo pasakyti l. baisūs tokie skaičiai:
    per 10 metų buvo sunaikinta pusė mokyklų (iš 2300 liko 1125).
    L. blogai

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      2 m. ago

      Kaip “sunaikinta”? Tiesiog uždarytos, nes juose neliko mokinių. Žmonės emigruoja, bega iš Lietuvos. Jaunimas bėga nuo mūsų šalyje vyraujančio naftalininio mentaliteto ir visuomenės daugumos renkamų populistų absurdų politikos.

      Beje, didžiausias paradoksas, kad dėl tokios situacijos labiausiai aimanuoja kaip tik tie, nuo kurių iš LT ir bėga jaunimas…
      Tad dėl mokyklų tuštėjimo nepamirkit pabaksnot į save ir į kitus antiliberalių pažiūrų bendraminčius. Pasiteiraukit jaunimo – sužinosit ką jie mąsto apie tokius kaip jūs…

      Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        2 m. ago

        1. Tauta kankinama (žudoma), Lietuva (su mokyklomis, ligoninėmis, …) naikinama s_k_u_r_d_u.
        2. Skurdo sukėlėja – partizanų neišjungta komunistuojanti seimo gauja iš kelių partijų.
        3. Lietuviškais žodžiais apibūdink liberalą su liberaliu požiūriu, nes Tauta nesuvokia tokio svetimžodžio.
        4. Ar galima dėti lygybės ženklą tarp komunisto ir liberalo?

        Atsakyti
        • ŽEMAITIS says:
          2 m. ago

          Gila kad nesuvokia. Tik nevadinkit tų tamsuolių tauta, nes tautoje yra išsilavinusių, liberalizmo prasmę suvokiančių žmonių.
          Bet kažkuria prasme esat teisus – gana didelė tuatos dalis tikrai neįgali suvokti. Ne veltui balsuoja už akivaizdžius melagius ir populistus.
          Ką darysi – tarsi ir nesam beraščių tauta, bet didelei visuomenės daliai (kas be galo stebina) itin sudėtinga suvokti net pačius elemtariausius politologinius dalykus.

          “Nesuvokia kas yra liberalizmas”… Na taip, čia tas pats kaip mokėti pridėti, atimti, bet nesugebėti dauginti ir dalinti. Štai toks tokių žmogelių politinio iišprusimo lygis …

          Atsakyti
          • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
            2 m. ago

            3. Lietuviškais (savais) žodžiais apibūdink liberalą su liberaliu požiūriu, nes Tauta nesuvokia tokio svetimžodžio. Nuo lkp komunistų (Brazausko, Kirkilo, Grybauskaitės, Andriukaičio, …) nukentėjusi Tauta ir kankinama tokių iki šiol, nemato naujo liberalpriešo. Gali pavyzdį pateikti kaip pažinti liberalą? Koks politikas yra tikro liberalo pavyzdys? Liberališko įstatymo pavyzdį galėtum užrašyti?
            4. Ar galima dėti lygybės ženklą tarp komunisto ir liberalo?

          • Arūnas says:
            2 m. ago

            Vienas iš buvusių pirmųjų liberalų vedlių Stašaitis yra pasakęs, kad jeigu jis matys iš badp mirštatį žmogų, tai jo nepagailės, nes jei nesugeba užsidirbti, tai tegul miršta. Vienas iš paskutinių liberalų vedlių Masiulis pasakė, kad tik durniai Lietuvoje dirba už 5000. Tačiau tiek vienas pirmųjų ar vienas paskutiniųjų liberalų vedlių savo gerovę pelnėsi tokiais metodais, kad net pusaklė Lietuvos Temidė susidomėjo jų veikla, O dauguma apklaustų Lietuvos žmonių svajoja gauti atlyginimą kokius 1500. Lygybės ženklą tarp liberalo ir komunisto tai ne visose srityse galima dėti, bet Lietuvą parduodami jie yra broliai dvyniai.

  4. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Mokytojai, laikykitės savo nusistatymo, niekas iš valdžios jums nepadės, tik apgaus ir paniekins.

    Atsakyti
  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 m. ago

    “00.26 streikuojantys aptaria ir kreipimosi į vyriausybę gaimybę”
    Gera mintis, nes mokytojų bėdos išryškina visuotinę bėdą.

    Atsakyti
  6. Vytis says:
    2 m. ago

    Ar profsajungu vadai taip pat nakvoja ministerijoje

    Atsakyti
  7. Bronius says:
    2 m. ago

    – Kodel valdzia netaiko pazeidejams atatinkamu priemoniu uz istatymo pazeidima? Ar cia jos neigalumo pozymiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr.

Nuo sausio didės kai kurių švietimo darbuotojų atlyginimai

2021 01 02
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Nacionalinė koncertų salė | „Arquivio architects“ nuotr.

Pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės koncertų salės projektavimo

2020 11 28
Rasa Čepaitienė | propatria.lt nuotr.

R. Čepaitienė. DiskrimiNacija

2020 11 24
Iš kairės į dešinę: Siarhejus Antusevičiush ir Ričardas Garuolis | lps.lt nuotr.

R. Garuolis. Nepaisant represijų Baltarusijos profesinės sąjungos stiprėja

2020 11 12
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis | lps.lt nuotr.

Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis

2020 10 18
Policija | policija.lt nuotr.

Baigtos derybos dėl policijos kolektyvinės sutarties

2020 10 08
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

2020 10 07
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragina atstatyti bazinį pareiginės algos dydį

2020 09 06
Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Profsąjunga „Solidarumas” reikalauja riboti darbuotojų įdarbinimą iš trečiųjų šalių

2020 07 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius
Gamta ir žmogus

Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?

2021 04 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Gamta ir žmogus

Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai

2021 04 11
Automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

2021 04 11
Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
Lietuvoje

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą

2021 04 11
Kaune steigiama scenos meno mokykla
Lietuvoje

Kaune steigiama scenos meno mokykla

2021 04 11
Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“
Kultūra

Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“

2021 04 11
L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?
Gamta ir ekologija

Teikiama parama saugantiems turtingas gamtine įvairove pievas

2021 04 11
G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
Etninė kultūra

Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)

2021 04 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Aistė apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Ką gali visuomenė apie Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?
  • A. Gaidamavičius. Ar yra išeitis iš užburto nelaimių rato?
  • Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai
  • Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 605; komentarų: 4
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 459; komentarų: 8
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 402; komentarų: 4
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 326; komentarų: 0
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 290; komentarų: 15

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Nuo sausio didės kai kurių švietimo darbuotojų atlyginimai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
0
Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr.

Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr. Nuo sausio didės atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip...

Skaityti toliau

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
1
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr. Siekiant pritraukti daugiau gabaus jaunimo...

Skaityti toliau

Pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės koncertų salės projektavimo

by Ditė Česėkaitė
2020 11 28
10
Nacionalinė koncertų salė | „Arquivio architects“ nuotr.

Nacionalinė koncertų salė | „Arquivio architects“ nuotr. Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija baigė derybas su...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Aistė apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Ką gali visuomenė apie Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)
  • Žmonių partijos ministrai - UŽ... apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius
Kitas straipsnis
Antanas Kraujelis-Siaubūnas | llks.lt nuotr.

Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai