Lapkričio 21 d. 12 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija „Ar tikrai svarbus Saulės mūšio įprasminimas?“. Joje dalyvaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas ir jo pavaduotojo Vitalijus Gailius, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas dr. Romas Batūra, smuikininkas prof. Jurgis Dvarionas.
Spaudos konferencijoje bus kalbama apie memorialo, skirto Saulės mūšiui atminti, statybų užbaigimą bei darbų finansavimą.
Žiūrėkite tiesioginę transliaciją ir užduokite klausimus internetu ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai):
Be abejonės Saulės mūšio įamžinimas labai svarbus, bet tik tuo atveju, jeigu tas įamžinimas būtų atliktas toje vietoje kur mūšis iš tikrųjų įvyko. Akivaizdu, kad nors minimaliai patenkinančių įrodymų, jog jis vyko toje vietoje kur norima statyti memorialą, nėra. Todėl tikslinga skirti lėšų istoriniams, archeologiniams, kalbiniams, kitiems tyrinėjimams atlikti. Pradžioje, matyt, derėtų organizuoti konferenciją, kurioje tyrinėtojai išsakytų savo nuomones dėl mūšio vietos. Dabar matosi, kad vėl imamasi politinio buldozerio klausimui spręsti. Pvz., sprendžiant mūšio vietos klausimą iki šiol visiškai nėra paisyta rusų metraščių nurodymo, kad mūšis vyko “na Kamne”. Iš tokio parašymo akivaizdu, kad tai yra upės pavadinimas, taigi pagal rusų metraštį mūšis vyko prie upės. Nekreipti į tai dėmesio nėra pagrindo, kadangi Saulės mūšio žygyje Livonijai talkino Pskovo ir Novgorodo raiteliai, tad Rusijos metraštininkų informacija laikytina ne mažiau patikima. Beigi ir LEK eiliuotas tekstas rodytų, kad Soule veikiau yra ne vietos, o upelio pavadinimas. Tokiu atveju visai galimas daiktas, kad Soule kaip mažesnis upelis įtekėjo į didesnę upę Kamne ar Kamene vardu. Tai vienas nuo kito nepriklausomų šaltinių nusakyta mūšio vieta, kuri tyrėjų dar nėra ieškota. Taigi kalbine prasme dar yra ką tirti, geografine – ieškoti. Nedarykime istorijos moksle politinio buldozerio… Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk…
Dėl Saulės mūšio vietos įprasminimo 2018-11-21
Tikrosios Saulės mūšio vietos įprasminimas – neabejotinai svarbus; tik, kiek man žinoma, to mūšio vieta nepagrįstai siedinama su Joniškio rajono Jauniūnų kaimu (Mūšos ir Tautinio santaka).
Simonas Daukantas, Teodoras Narbutas, o juos sekdamas ir Maironis, Saulės mūšio vietą lokalizavo prie Tiktagalių (Kamanta) Lėvens ir Marnako santakoje. Ir dabar ten Terezdvarį su gausia biblioteka tebesaugantis patriotas Jonas Pūkas pasakojo savo akimis matęs archeologinių radinių ir žmonių kaulų. Jis turi kun. A. Pauliuko rašytą straipsnį apie ties Tiltagaliais vykusį Saulės mūšį.
Ne mažiau dėmesio verta ir Ch. L. T. Pichel`o bei J. Lipovkos žinia apie Saulės mūšio vietą šalia Bauskės, kurią išnaudoja latviai, nežinodami, kad Bauskės pilis buvo ir Žemaitijoje į pietus nuo Šiaulių ant Narmančių piliakalnio. Kai, ieškodami to piliakalnio, pakalbinome vietinį ūkininką, jis į mūsų klausimą, kur rasti Narmančių piliakalnį, atsakė klausimu: Ar tą, ant kurio stovėjo Bauskės pilis? Taigi, vietiniai žmonės dar mena pasakojimus apie ten buvusią Bauskės pilį. Su ta versija susišaukia ir dalies istorikų platinama žinia apie „ties Šiauliais“ (Daugirdaitė-Sruogienė V., 1991m.), Gudavičius V., 1999 m.). Pastarasis mūšio vietą nurodo „Į pietvakarius nuo Šiaulių“ (44 p.). Lučka M. nurodo dar tiksliau: „grįžtančius link Saulės“. Pastarieji du šaltiniai beveik tiksliai atitinka Narmančių piliakalnio vietą.
Dabar peršamas Jauniūnų kaimas yra į šiaurės rytus nuo Šiaulių, dar už Jurgaičių piliakalnio su ant jo stovėjusia Kulių pilimi (dabar Kryžių kalnas) t. y. priešingoje pusėje nei nurodė E. Gudavičius.
Manau, pirmiau reikia išsiaiškinti, kur vyko Saulės mūšis, tik tada statyti paminklą.
Habil dr. Benediktas Jankauskas
Saulės mūšis neturi nieko bendro su Jauniūnais, vien apgaulė, tik komercinis pramanas. Ne kartą Seime rengtomis nepamatuotomis konferencijomis, manipuliuojant neabejotina Šiaulių-Saulės pergalės reikšme, nepavyko apgauti nei ankstesnių vyriausybių, nei Joniškio savivaldybės. Atmintina, jog toks užmanymas prasidėjo nuo to, jog Smilgys ir ko nusipirko žemės sklypą, po to pelningai jį realizavus, prisidengiant Saulės mūšio reikšme, pradėjo siurbti valstybės lėšos. Tačiau komerciniai interesai bei pramanai nėra pagrindas mesti lėšas į iškastą duobę prie carų valdymo metais nutiesto kelio.
Ateities kartos turės gražaus laiko išsiaiškinti kur iš tikro vyko Saulės mūšis,jei kyla dabar abejonės.Kas pradėta dabar,
reikia baigti iki galo.Negalima palikti ateičiai nebaigtų darbų.Visus darbus kultūringas žmogus ar tauta pradėjęs visada stengiasi baigti savo asmeninius ar visuomeninius,valstybinius.Kitaip žmogaus darbai tampa beprasmiais.Linkiu
pasiekti užsibrėžtus tikslus – Saulės mūšio vietos atžymėjimo.
Dabartiniu atveju baigti galima tik tai, kas yra padaryta parduodant. Gal rastųsi koks privatininkas, kuriam tiks tai panaudoti kitai paskirčiai.
Nesant deramai (šiandienos mokslų šviesoje) nustatytos mūšio vietos, valstybei derėtų skirti lėšų mūšio vietai nustatyti būtiniems tyrimams atlikti. Pagal dabartinį Saulės mūšio vietos supratimą išeitų, kad Lietuva (baltai) tada dar buvo laukinė tautelė, t.y.tokia, kokią ją esant laikė sovietų ir lenkų istoriografija. Taigi nesimenkinkime, nesidarykime gėdos, o imkimės nustatyti mūšio vietą, kas tam mūšiui vadovavo ir pan. taip, kad dėl to rimtoms abejonėms vietos neliktų. Faktiškai akivaizdu, kad mūšiui negalėjo vadovauti niekas kitas, o tik dar gyvas buvęs Mindaugo tėvas, kuriam pasak LEK lygių pagal galybę aplinkui nebuvo. Volynės sutartis faktiškai yra atsiradusios Aukso Ordos išpuolių grėsmių ir Mindaugo tėvo mirties ar žūties ginantis nuo totorių išdava, taigi jos sudarymo data laikytina ne 1219 metai, o 1239 metai. Be abejonės ši sutartis buvo sudaryta ir dėl to, kad Volynė netalkintų totorių išpuoliams prieš LDK, iš dalies ir jos įtakoje buvusią Maskvos kunigaikštystę.
1236 m. Kryžiaus žygyje mūšiai vyko įvairiose Lietuvos bei Latvijos teritorijos vietose. Istoriniai-kartografiniai duomenys rodo, jog Šiauliai buvo tapę esmine kryžius žygio vieta, iš kur Livonija bei Rygos arkivyskupija siekė įtvirtinti savo valdas iki Vyslos. Šiauliai buvo nužymėti centru šio krašto valdymui Didžiųjų Šiaulių (Gross Schaulen) įvardijimu. Eiliuotoji Livonijos kronika akcentuoja tik galutini jų pralaimėjimą prie Mūšos. Tai vyko prie senojo baltų prekybos kelio nuo Šiaulių į Mežuotnę Pamūšyje. Todėl Šiaulių bei Pamūšio nepakeisi į Jauniūnus esančius prie carų valdymo metais nutiesto kelio. Apgailėtinus, melagingus ir primityvius aiškinimas skleidžia griūvančios Sovietų sąjungos įkurtas „Kultūros fondas”, kuris iki šiol komerciniais bei politizuotais siekiais bando suplaikstyti Lietuvos istorinį paveldą, suniekinti Didžiąją Šiaulių (Saulės) mūšio bei baltų pergalės reikšmę.
Na ką gi . Ginčas vyksta toliau. Reiškia paminklo nebus.
Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad buvo žygiuota „prieš lietuvius“. Akivaizdu, kad lietuviai čia pavadinti siaurąja prasme, kaip atitikami etniniai baltai. Taigi jota buvo ten, kur gyveno lietuviai kaip etninė baltų tauta. Lietuvių etninė tauta, kaip etnografijos, etnologijos mokslų nustatyta, Mindaugo laikais ir iki jo gyveno žemėse, esančiose tarp Neries ir Nemuno. Taigi Soule mūšio vietos ieškotina vietose prie Neries upės, netgi sprendžiant iš atitinkamo Kronikos teksto labiau tikėtina etninių lietuvių gyventoje kairiakrantėje jos pusėje. Tokiu atveju pats Soule pavadinimas labiau tapatintinas būtų su Sėlos pavadinimu, o šis, manytina, yra radęsis nuo tokio paties upės vardo, kuriuo sėliai vadino Neries upę, jos dalį arba kažkurį jos dešinįjį intaką. Apie Šiaulius tuo metu gyveno etniniai žiemgaliai, nors pats Šiaulių pavadinimas gali būti radęsis iš daug senesnio tarminio latvizmo (germanizmo-slavizmo) Nalšios<Niaukšos pavadinimo. Nei istorijos šaltiniai, nei mokslų duomenys pagrindo, kad Soule mūšis galėjęs būti prie Šiaulių, neduoda. Gal visgi neklastotume tokio svarbaus Lietuvos istorinio fakto, statydami paminklą akivaizdžiai netikroje mūšio vietoje.