Spalio 10 d. Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui paprastinti ir trumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir pramonės parkuose (PP). Siekiant, kad šalies industrinės teritorijos būtų dar patrauklesnės investicijoms, nutarta suvienodinti tvarką tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.
„Užsienio ir Lietuvos investuotojams LEZ ir PP teritorijose jau pradeda trūkti vietos, todėl būtina sudaryti galimybę efektyviau tvarkyti žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektus ir parengti juos infrastruktūros plėtrai. Pagal tai, kaip tinkamai paruošime investicijoms teritorijas, kaip lanksčiai reaguosime į investuotojų poreikius, priklausys tolesnis investuotojų susidomėjimas Lietuva ir galimybės pritraukti didelius gamybos projektus“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Trečiadienį Vyriausybėje svarstyti Ūkio ministerijos siūlomi pakeitimai leistų sparčiau formuoti sklypus LEZ ir PP teritorijose, pavyzdžiui, trumpiau truktų procedūra siekiant padalyti ar sujungti bendrą ribą turinčius žemės sklypus, nes sprendimus visais atvejais priims savivaldybės administracijos direktorius, nepriklausomai nuo LEZ ar PP vietovės. Taip pat pataisomis siekiama palengvinti LEZ ir PP teritorijose esančių miško žemės sklypų pritaikymą investuotojų poreikiams.
Pasak ūkio ministro, 2019–2026 m. laikotarpiu planuojama paruošti 1079 ha visiškai išvystytų LEZ ir PP ploto, kuris bus siūlomas investuotojams. Tad, be efektyvaus žemės procedūrų tvarkymo, kitas svarbus žingsnis – tinkamai įrengta infrastruktūra, tai yra, visų reikalingų komunikacijų atvedimas iki sklypo ribos.
Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo projektų pakeitimai bus teikiami svarstyti Seimui.
Lietuvoje yra įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos (Klaipėdos LEZ, Kauno LEZ, Kėdainių LEZ, Panevėžio LEZ, Šiaulių LEZ, Marijampolės LEZ, Akmenės LEZ), taip pat veikia 7 savivaldybių prižiūrimi pramonės parkai. Iš viso LEZ veikia daugiau kaip 70 įmonių.
