Gegužės 17 d. Suvalkų koridoriaus širdyje – Marijampolėje vyks pagrindinis šių metų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės renginys Lietuvoje ir rengėjai kviečia visus apsilankyti.
Šie šventiniai renginiai Lietuvoje vyksta kasmet, trečiąjį gegužės savaitgalį.
Jurgio Krikščiūno-Rimvydo pusbrolių – Kazio Banionio-Klajūno (Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 2024 m.) ir Jurgio Krikščiūno (Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas 2025 m.) – atminimo įamžinimas Prienų „Žiburio“ gimnazijos kieme 2020 m. rugsėjo 11 d. atidengtame paminkle
Artėjant šiam renginiui portalo punskas.pl skaitytojams siūloma susipažinti su vienu iš naujausių 2025 m. parengtu ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio patvirtintu dokumentu.
Jame rašoma, kad Jurgio Krikščiūno-Rimvydo pusbroliui, taip pat turėjusiam Jurgio Krikščiūno vardą ir pavardę, pripažįstamas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties):
Vadovaujantis Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2025 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo Nr. 2PD-1 (287) išvada, LGGRTC Generalinis direktorius 2025 m. kovo 13 d. įsakymu IV-1-11 Jurgiui Krikščiūnui pripažino Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (po mirties) kaip antisovietinės pogrindinės organizacijos nariui, Tauro apygardos partizanų rėmėjui, mirusiam įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisinis Laisvės kovų dalyvio statusas buvo pripažintas ištyrus istorinius dokumentus. Tyrimą 2024 m. atlikusi LGGRTC vyr. istorikė Dalia Urbonienė nustatė:
Jurgis Krikščiūnas gimė 1922 m. spalio 15 d. Marijampolės aps. Prienų vls. Ašmintos k. Prano ir Antaninos iki santuokos Zibarauskaitės Krikščiūnų šeimoje.
Nuo 1933 m. birželio 19 d. iki 1940 m. birželio 14 d. mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. 1940 m. birželio 17 d. jam išduotas gimnazijos baigimo pažymėjimas Nr. 555.
Vėliau Jurgis Krikščiūnas mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje, kurią baigė 1946 m. Tuo metu gyveno Kaune, Žemaičių g. 65-1.
1947 m. birželio 17 d. suimtas už tai, kad jo butu naudojosi Juozas Albinas Lukša-Skirmantas, jo pusbrolis Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, Antanas Lukša-Arūnas, Kazimieras Alfonsas Pyplys-Mažytis ir kiti. Jo bute slėpėsi Skirmantas ir Rimvydas, ruošdamiesi kirsti sieną, vyko slapti šifruotojų kursai.
Kalintas Kaune, Vilniuje, vėl Kaune. 1947 m. rugsėjo 29 d. nuteistas penkeriems metams lagerio ir dvejiems tremties. Jurgis Krikščiūnas buvo antisovietinės organizacijos narys, tačiau neturėjo slapyvardžio, mirė 1948 m. sausio 18 d. kalėjime Kauno m.
J. Krikščiūno atminimas įamžintas Prienų „Žiburio“ gimnazijos kieme 2020 m. rugsėjo 11 d. atidengtame paminkle (aut. architektai Algis Vyšniūnas ir Robertas Bardauskas) 1941, 1944–1952 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokiniams atminti.
Pagrindas: LCVA, f. 1755, ap. 4, b. 607, l. 1, 2, 3; LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9610/3, t. 4, l. 155, 161, 163, 163 a.p., 171; t. 8, l. 188-2, 188-3; t. 10, l. 183 a.p.; Lietuvos gyventojų genocidas K–S 1944–1947, t. 2, Vilnius: LGGRTC, 2002, p. 203.
Laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimas – tai irgi mūsų pagarbos išraiška kovotojams, kurie negailėdami savo gyvybių siekė, kad tėvynė Lietuva būtų nepriklausoma, demokratinė valstybė.
