Lietuvoje skelbiama, kad Lietuvos Lenkijos santykiuose – auksinis ruduo, tie santykiai esą šilti, kaip ir pats ruduo. O juk dar pernai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) trankėsi perkūnais Lietuvos adresu.
„Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidos, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten gyvenančius lenkus trečios rūšies žmonėmis. Lietuvoje lenkai tiesiog yra persekiojami, neturi savo atstovų įstatymų leidybos institucijose“.
Tokios melagystės apie Lietuvą nepriimtinos net žemiausio lygio rietenose, tačiau Lenkijoje dar pernai tai buvo įprasta. Ko verti lenkų ministro patarėjai, jei nežinojo, kad Lietuvos Seime lenkų atstovai yra jau nuo pat 1990 metų, Atkuriamojo Seimo.
Nuo 2007 metų Vilniuje veikia lenkų universitetas, vienintelė pasaulyje aukštoji mokykla už Lenkijos ribų, ne viena dešimtis lenkų mokyklų, iš jų 37 gimnazijos. Negi turėdami tiek švietimo įstaigų, lenkai Lietuvoje lieka užmiršti, paversti trečios rūšies žmonėmis, argi lenkų universiteto absolventai irgi laikytini netikusiais žmonėmis?
Kad Lietuvos lenkai Lietuvoje būtų persekiojami (prześladowani) už tai, kad jie lenkai, nė vienas Lietuvos lenkas nesapnavo net blogiausiame sapne, bet tuometis Lenkijos ministras tokias haliucinacijas skelbė net Lenkijos vyriausybės vardu.
Šiemet tokių kalbų Varšuvoje lyg ir negirdėti, į Lietuvą pagaliau atvyko ir naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čeputovičius (Jacek Czaputowicz). Tačiau pasidžiaugti unikaliu lenkų universitetu Vilniuje ar triskart tankesniu lenkiškų gimnazijų tinklu nei lietuviškų, jis neketino. Vietoje to vėl pasigirdo priekaištai Lietuvai, tiesa, jau ne tokio griausmo kaip pernai. Štai keli jų.
Lenkijos ministras paragino Lietuvą priimti įstatymą, kuris panaikintų patekimo į Seimą kartelę tautinėms mažumoms. Pasak jo, tai leistų lenkų partijai nepataikauti rusų rinkėjams ir nebendradarbiauti su rusų partijomis. „Ji yra priversta kurti koaliciją su rusais. Tai nėra gerai, nes Rusija abejose šalyse yra laikoma grėsme. Mes suprantame lenkų mažumą, nes tai yra garantija jiems būti parlamente. Jeigu jie rinkimuose dalyvautų patys vieni, būtų geriau.
Jie yra priversti, jie turi gintis ir turi vienytis su rusų mažuma dėl rinkimų sistemos, kuri neatitinka europinių standartų. Todėl turime neleisti šiam argumentui egzistuoti, jei tik yra tokia galimybė. Jei įstatymas būtų pakeistas, jie bent jau nebegalėtų naudoti tokio argumento. Galbūt bus vyresnių žmonių, kurie išliks arti rusų, nes jais yra pasinaudojama“.
Ką galima būtų pasakyti dėl šio raginimo? Rinkimų nuolaidos tautinių mažumų partijoms Lietuvoje buvo panaikintos dar 1996 metais, nes Lietuvos sąlygomis vadinamoji pozityvi vienos tautos diskriminacija neišvengiamai virto kitos tautos neigiama diskriminacija. Apsiskelbimas, kad kokia nors tautinės mažumos partija gina visus tos mažumos žmones yra tik akių dūmimas. Kaip ji „gina“, matome iš dabartinio Seimo veiklos…
Lengvatiniu keliu patenkant į Seimą, tai būtų ne rinkimai, bet – atsarginė landa į valdžią. Lietuvos sąlygomis, kai pagrindinės tautinės mažumos sudaro šimtatūkstantines gyventojų grupes, galima tik viena – lygi, o ne deformuota rinkimų teisė.
Ją pateisina Lietuvos ir Lenkijos sutartis, kur rašoma, kad „tautinės mažumos turi teisę dalyvauti viešajame gyvenime per laisvai išrinktus atstovus valstybės ir vietinės valdžios lygyje… LYGIATEISIŠKAI(!) su kitais piliečiais“. Beje, Lietuvoje Lenkų rinkimų akcijai atstovaujama ir Vilniaus miesto taryboje (10 narių), ir šalies Seime (8 nariai), ir net Europarlamente. Negi to maža, kad reikėtų keisti įstatymus lenkų naudai?
Tradicinis lenkų ministro kaltinimas: „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“. Į tai jau kažin kada atsakė ES Teisingumo teismas: „nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus… atsisakyti pakeisti gimimo ir santuokos liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles“. Europa pripažino, kad Lietuva turi teisę lenkų tautybės Lietuvos piliečiams taikyti lietuviškus pavardžių rašybos principus.
Nemažiau svarbus ir Europos tautinių mažumų konvencijos 11 straipsnis: „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“.
TAČIAU: „Turint galvoje šio įsipareigojimo praktinę reikšmę, nuostata suformuluota taip, kad leisti šalims taikyti ją pagal savo specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal jo fonetinę formą“.
Panaši nuostata yra ir Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutarties 14 straipsnyje: „asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos SKAMBESĮ“. Taigi Lietuva nepažeidžia nei Europos, nei dvišalių sutarčių lygmens. Dar daugiau. Pati Lenkija savo tautinės mažumos – lietuvių pavardžių nesivargina perteikti pagal jų skambesį, bet tiesiog teikia artimiausią panašią lenkišką pavardę, net neieškodama to skambesio.
Dėl vietovių dvikalbių pavadinimų. Europos Konvencijoje sakoma, kad „Šalys sieks pagal savo teisines sistemas viešai naudoti tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius ženklus ir mažumos kalba“. Taigi Lietuva, imdamasi problemą reguliuoti „pagal savo teisinę sistemą“ yra visiškai teisi. Dar daugiau. Konvencijos žodžiai „tradicinius pavadinimus“ reiškia, kad pavadinimai mažumos kalba galimi tik turint tvirtus buvusių oficialių pavadinimų mažumos kalba įrodymus.
Tačiau kurį pavadinimą reikėtų rinktis, jeigu jų buvo ne vienas? Štai Vilniaus Gedimino prospektas vadinosi taip: Lenino, Stalino, A.Mickevičiaus, Laisvės, A.Mickiewicza, Sw. Jerska, Кончевский, Георгиевский prospektų, taip pat 1 и 2 Кафедральная gatvių pavadinimus. Kuris iš jų būtų istoriškai pateisintas?
Atsakysiu iš karto – nė vienas. Lietuvai pavyzdžiu rodomame Lenkijos Tautinių mažumų įstatyme pažymėta, kad vietovėms ir gatvėms gali būti „papildomai vartojami tradiciniai (vėlgi tik tradiciniai, istoriškai pateisinti!) pavadinimai mažumų kalbomis“. Tačiau šie pavadinimai „negali būti siejami su Vokietijos Trečiojo Reicho ar SSRS valdžios 1933-1945 metų laikotarpiu suteiktais pavadinimais“, t.y. okupacijų laikotarpiais.
Lygiai tokį patį principą galima būtų taikyti ir Lietuvoje, t.y. eliminuoti Rusijos (iki 1914), Vokietijos (I ir II pasaulinių karų metais), Lenkijos (1920-1939 okupuotame Vilniaus krašte) ir Sovietų Sąjungos (1940-1941 ir 1945-1990) okupacijas primenančius pavadinimus. Bet jeigu jų nelieka, tai ir nieko tradicinio nelieka.
Oficialiame konvencijos komentare dar sakoma, kad „Šalys privalo deramai atsižvelgti į savo specifines sąlygas“. Sąlygos Lietuvoje, skirtingai nuo Lenkijos, yra ypatingos: pusę amžiaus Lietuvoje buvo okupacinė dvikalbystė, viskas buvo dubliuojama rusiškai: gatvių pavadinimai, transporto maršrutai, įstaigų pavadinimai. Todėl sugrįžimas į dvikalbes gatvių lenteles taptų naujos okupacijos simboliu. Tokios metamorfozės Lietuvos gyventojai tikrai nepriimtų.
Yra dar vienas lentelių bylos „argumentas“. Tai Lenkijos Punsko apylinkėse iškabinti dvikalbiai kaimų pavadinimai (beje, jų lietuviai nereikalavo). Tačiau tai visiškai nereiškia, kad suverenioje Lietuvoje, kuriai Europos institucijos neturi jokių priekaištų dėl tautinių mažumų politikos, irgi turi būti taip pat, t.y. galioti kitos valstybės – Lenkijos tvarka.
Beje, Rytų Lietuvoje prie savivaldybių yra šių įstaigų pavadinimų lenkiški atitikmenys, ant kiekvieno jų kabineto taip pat. Punske tokių lietuviškų užrašų nėra. Betgi pripažinkime, kad skaičiuoti tokias lenteles ir jų pagrindu formuoti valstybės užsienio politiką yra visiška kvailystė. Matyt, ateis laikas, kai ir Lenkija supras tokios politikos absurdiškumą.
Pagaliau dėl lenkų švietimo. Lenkijos ministras dėl jo irgi turėjo originalią nuomonę: „jeigu Lietuvoje bus aukšto lygio lenkų švietimas, lenkų vaikai neis mokytis į rusiškas mokyklas. Todėl turime sustiprinti lenkišką švietimą, nes ir pačiai Lietuvai svarbu, kad jos piliečiai būtų jai lojalūs“. Suprask, rusiškose mokyklose mokoma nelojalumo Lietuvai…
Linksmesnė gaida. Iš Lietuvos kalbėdamas Lenkijos televizijai, ministras dar pageidavo, kad lenkų mažuma čia turėtų tokius pačius šansus mokytis… vokiečių kalbos. Matyt, norėjo pasakyti – lietuvių kalbos. Lapsus linguae… O gal užsimiršo kur esąs?
Lietuvos Lenkijos istorija dėl Vilniaus labai panaši į dabartinę Ukrainos Rusijos federacijos dėl Krymo, kai buvusi valdančioji naikina kitas tautas. Vadovaujasi tik nuostata kas stipresnis tas teisus. Tuo Lenkija = Rusija.
Nuo kada pas mus yra lenkų? Nebent nuo 1920 kažkiek atvyko. Lenkijoje tai tikrai yra lenkakalbių lietuvių.
Teisingas priekaištas dėl fonetinio pavardžių iškraipymo Lenkijoje.
Bet, įvykdžius nurodymą (trukdyti baltarusiams lankyti rusiškas m-klas, kad rinktųsi lenkiškas), padaugės jais apsimetančių!
Tų apsimetančių lenkais ir nemokančių lenkiškai “Vilenščyznoje” yra dauguma. Ten tik baigę polonistikos fakultetus taisyklingai kalba lenkiškai. To tak, proszę pani.
Žinoma, nežinau, kokiais tiksliai žodžiais tai išsakė.
Žiniose tai buvo suformuluota taip, kad mūsų valdžia turi pasirūpinti, kad lenkiškos mokyklos būtų pačios patraukliausios, ir dėl to baltarusiai jas, o ne rusiškas rinktųsi. Tačiau mes žinome, kad ligi šiol to būdavo būtent taip siekiama – ir per dovanas moksleiviams (kompiuterius), ir per lietuviškų mokyklų uždarymą, ir per tėvų spaudimą, kad negaus finansinės paramos, pašalpos.
Taigi, patys pažeidžia TMAPK, kur aiškiai pažymėta, kad ne kamieninės tautos sąskaita gali būti kas nors TM naudai daroma. Nekalbant apie tai, kad Konvencijoje apskritai nė kalbos nėra, kad valstybė išlaikytų kitakalbes mokyklas, ir kad jie apskritai jokia TM! O jei dar prisiminsime, kad dėl patiriamo spaudimo per pastarąjį pusę amžiaus ypatingai sparčiais tempais Lenkijos lietuviai nutautinami.
Taigi, viskas, kaip sovietmečiu – įstatymai, Konstitucija sau, praktinis gyvenimas sau, ir teisė laužoma nuo galvos! Teisės laužymą apibūdina trumpa sąvoka – nusikaltimas.
Gerb. A. Lapinskai, ačiū už nuostabų straipsnį! Tamstai leidus tik vienas pastebėjimas: Lietuvoje nėra jokių TAUTINIŲ MAŽUMŲ, o tik TAUTINĖS BENDRIJOS, apie ką byloja mūsų Pagrindinis Įstatymas – LR Konstitucija. Tiems, kurie imtų prieštarauti, kad faktiškai nėra jokio skirtumo tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų, atsakysiu, kad skirtumas yra ir labai didelis – tautinės mažumos turi daugiau teisių už tautines bendrijas, todėl Lietuvos “lenkų” vadukai taip nori, kad “lenkai ant Lietuvos” (Polacy na Litwie) būtų pripažinti tautine mažuma, iš ko jie turėtų žymiai daugiau naudos negu būdami tautine bendrija. Tarp kitko, Lenkijos lietuviai yra tautinė mažuma, nes gyvena savo istorinėse žemėse, kadaise prijungtose prie Lenkijos. O kokias svetimas žemes yra prisijungusi Lietuva?! Taigi! Dabartinė LR teritorija (taip pat ir Vilniaus kraštas) – tai etninės lietuvių (!) žemės ir čia negali būti jokių tautinių mažumų, o tik tautinės bendrijos, kas ir yra patvirtinta mūsų Konstitucijoje. Beje, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje ir kokia “lenkų” kalba jie šneka, rašė ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos kalbininkai. Liaukimės vieną kartą, kaip sakoma, maišyti miltus su tiltais ir vadinkime daiktus jų tikrais vardais. Ačiū.
Jis nepamiršo, jis puikiai supranta su kuo kalba. O kalba jis su bestuburiu-parsidavelių šutve. Todėl ir kalba jo tokia ir ne kitokia. Lenks tiek, kiek lenksis, tryps tiek kiek leis ir pasiims tiek kiek duos, pageidautina viską, su priemoka. Niekada nebuvo kitaip, niekada nebus. O mūsų išrinktieji(?), lenkiasi kaip nendrė nuo bet kokio pirstelėjimo, gula skuduru po kojom ir parduos viską kas dar liko, svarbu mašną prikimšt ir gaut kokį niekingą blizgutį. Todėl nereikia stebėtis tokiu atėjūnų elgesiu ir kalbomis. Jie žino, kad valdžia neastovauja ne tik piliečių, bet ir valstybės interesų. Žino, kad tarpusavio rietenose ir lovio dalybose, neliko nei valstybės, nei jos žmonių sąvokos. Tai kodėl jie su Lietuva turėtu elgtis kitaip? Kodėl su vadukais kur pardavinėja į vergiją savo žmones, kur už stiklinius karolius atiduoda visą kas vertingiausia ir lankstosi kievienam žingsnį, kažkas turėtu bendraut kaip lygūs su lygiais? Aš pats su tokiais nekalbėčiau kaip su lygiais.
👍🏻
panasu kad neuzsimirso… kaip leidziama elgtis, taip ir elgiamasi, o Lietuvoje nepamenu valdzios, kuri deramai reaguotu i ‘strateginiu partneriu’ issisokimus. vat ir vyksta, kas vyksta: atvaziavo, koja duris atidare, paaiskino kad chlopai turi buciuoti pono bata ir isvaziavo… o is musu puses- tyla (geriausiu atveju, bet gali buti ir kitaip aisku… vaziuos atsiprasyti… 🙂 )
Įtariu, kad ne tik koja duris atidarė, bet ir prie vaišių stalo… nusiperdė. O ką?! Litvinai, chlopai, chamai!!!
35, 37 ir 45-as Konstitucijos straipsniai kalba apie tautines bendrijas. Lietuvos lenkų tautine mažuma vadinti negalima – juk šalia Lenkija. Tautine mažuma Lietuvoje tinka vadinti čigonus, nes jie neturi savo valstybės.
Kai Lenkijos užsienio reikalų ministrai apsimeta to nesuprantatntys – nemalonu klausytis. Jie negerbia mūsų.
O kodėl jis turi gerbti tuos, kurie patys savęs negerbia?!
Galėtų jis kalbėti teisine kalba: pagal Europos tautinės mažumos apibrėžimą, o pagal ją tautinių mažumų Lietuvoje nėra, nebent tūteišius būtų galima ir karaimus priskirti. Antra: reikia visada priminti Pilsudskio Lenklijos tarpatautinių sutarčių sulaužymą kariniu Lietuvos užpuolimu1920m. Suvalkų sutartis pasirašyta dalyvaujant ir palaiminant Santarvės šalių ir dar ankstesnė Liublino sutartis, kur buvo apibrėžtos sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos su Suvalkų trikampiu ir net Baltstoge. Jei Lenkijos dabartiniai vadovai kelia Vilniaus ir kt. neteisiškus reikalavimus, tai visų pirma dirba Putino Kremliui, kad išaugtų kivirčas, o jis uždėtų leteną ant Lietuvos, taip apsaugant Lietuvą nuo Lenkijos neteisėtų ir melagingų reikalavimų. Kitas kelias yra vadovaujantis šiomis sutartimis Lenkiją paduoti Tarptautiniam teismui. Tą turėtų pasakyti mūsų vadai besikalbantys asmeniškai su Lenkijos vadais, ypač Prezidentė, Seimo pirmininkas ar net premjeras.
Negalima tautinių bendrijų vadinti tautinėmis mažumomis. Kodėl? Taigi reikia atsiversti LR Konstituciją ir iš nuostabos apalpti – ten kažkodėl nėra nė vieno žodžio apie jokias tautines mažumas, o kalba eina tik… apie tautines bendrijas. Kažkokia nesąmonė? Tiesa? Reikia skubiai keisti Konstituciją!!!
Ir ne tik mūsų Konstitucija tokių nemini, nes tokių LT nėra,
bet ir tarptautiniai dokumentai, kuriais mus kol kas sėkmingai šantažuoja kaimynė ir įv. tuteiševskiai, nei pačių atėjūnų, nei jų KALBOS-ATĖJŪNĖS neliepia laikyti nei TM, nei TM kalba ir juolab nereikalauja jokių privilegijų! Apie šią grupę tik tiek ir užsimena, kiek yra toje pastraipoje, o tikroms SAVO etninėse žemėse gyvenančioms mažumos skiriamas visas dokumentas. Kad būtų išvengta painiavos, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir MELUOJAMA, kas yra kas, skirta ta pastraipa, kur tai pabrėžta!
Gaila, bet kaimynė – tikra Kremliaus įpėdinė, kaip aidas atkartoja viską, ką anas daro… O pastarojo rezidentai Lenkijoje labai rezultatyviai darbuojasi, įkvėpdami PL vis kartojamiems išpuoliams. Jau net ne keista, kad PL supratimas visiškai atitinka Kremliaus supratimą – nes ir pagal jį jo tautietis buvusiose soc. lagerio šalyse yra mažuma. T.y., buvę kolaborantai, čia užsilikę kolonistai ir jų palikuoniai yra „mažuma”…
ministras dar pageidavo, kad lenkų mažuma čia turėtų tokius pačius šansus mokytis… vokiečių kalbos. Matyt, norėjo pasakyti – lietuvių kalbos. Lapsus linguae… O gal užsimiršo kur esąs?
Gal neužsimiršo. Vokietijoje jie irgi kažkada bandė reikalauti lenkiškų mokyklų, lenkų kalbos vartojimo, įteisinti lenkus Vokietijos tautine mažuma, bet gavo vienareikšmiškus atsakymus, kad lenkai anksčiau buvo Vokietijoje tautinė mažuma, kai Vokietijai priklausė Pozenas (Poznanė), bet dabartinėje teritorijoje lenkai negali būti laikomi tautine mažuma. O čia paminėdamas vokiečių k., gal greičiau jau davė diplomatiškai įžūlią užuominą, kad lietuvių kalbos mokytis jiems visai neaktualu, labiau rūpi vokiečių…
Vokietija leidžia lankyti lenkų mokyklėles tik tiems, kas tarptautinės teisės pripažįstamais dokumentais įrodo lenkas esąs! O mes, primerkę akis, leidome išsipūsti „lenkų” burbului, naiviai tikėdamiesi, kad nutylėjus, nusileidus kaimynė bus draugiškesnė. Deja, ši kaimynė, kaip ir Kremlius, kuo naivesnis būsi, kuo labiau nusileisi, tuo labiau ant sprando lips.
Manau, kad čia nėra nei “lapsus linquae, nei “užmiršimas kur esąs”, o paprasčiausiai galimas lenkų buitinės sąmonės žodžio prasprūdimas. Juk neoficialiai sovietmečiu, o gal net ir nuo seniau, lenkai lietuvius vadino “ruskije nemcy” … Bet labiausiai panašu, kad tai yra paprasčiausiai lenkiška diplomatinė pagieža, pašiepimas to, kad Lietuva pasiekė, jog NATO batalijonui Lietuvoje sutiko vadovauti Vokietija, kad jau kitą dieną Lietuva laukė su vizitu atvykstančios Merkel bei Grybauskaitės jai Prezidentūroje organizuotų darbo pietų net su visų trijų Baltijos šalių premjerais. Akivaizdu, kad visa tai turėtų baisiai nepatikti Lenkijai. Gal prie to paties vyksmo priskirtinas ir tas faktas, kad Duda viešėdamas Amerikoje Trump’ui pareiškė, kad Lenkija norėtų už du milijardus dolerių įsirengti JAV karinę bazę savo teritorijoje.
Vaikinai, taikos sutartis su Lietuvos respublika po prieškarinės Želigovskio – Pilsudskio invazijos į Vilnių iki šio laiko nėra pasirašyta. Lenkai sąmoningai šito vengia ir karą, pasitelkdami net kunigus, hibridinį prieš mus varo toliau. Mūsų laimei, amerikiečių, kaip NATO, bazė Suvalkų koridoriuje stovi. Kitaip, suirutei pakilus, lenkiškų tankų kaip peiliu į nugarą mums išvengti nepavyktų. Apie tai reikėjo galvoti ir taikos sutarties su Lenkija reikalauti iš jų Užsienio reikalų ministro, o ne lementi apie strateginę partnerystę. Nieko. Palauksime, kol Duda atvyks, tada priversime jį apie tai kalbėti.
Kam tie nusibodę išvedžiojimai dėl tautinių mažumų, juk jų nei Lietuvoje, nei Lenkijoje renkamos valstybės valdžios nepaisė ir nepaisys, iš to gaunasi tik kaip kažkokios vergų aimanos, gailestingumo maldavimai.
Lenkija Lietuvoje ‘kresiškai’ – kišantis į vidaus reikalus, veikia, kaip karts nuo karto pati primena, vadovaudamasi 1994 metais sudaryta Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartimi, kuri, akivaizdu, atstoja Liublino unijos sutartį šiandieniniuose šalių santykiuose. Ir tą Lietuvos valdžia yra įvykdžiusi, nors Lietuva valstybinį bendrumą su Lenkija nutraukė 1918 m. vasario 16-osios valstybinės Nepriklausomybės aktu.
Taigi norint nutraukti Lenkijos kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus derėtų čiuptis už šios sutarties,” vergams paliekant vergo naštą juodą”…
Tos 1994 m. sutarties terminas baigiasi 2019 m. rudenį. Lietuva, kaip ir Lenkija, turi besąlygišką teisę jos termino nepratęsti. Kad sutartis nebūtų tęsiama, tereikia, jog Lietuvos valdžia diplomatine tvarka apie tokį sprendimą praneštų Lenkijai. Taigi užuot be galo tuščiai “voliojus” tą tautinių mažumų sąvoką, gal veiksmingiau būtų kelti į politinę viešumą reikalavimą toliau netęsti 2019 metų rudenį besibaigiančios tos 1994 metų bendrumo su Lenkija sutarties. Ir to imtis yra jau pats laikas, nes apie sprendimą netęsti sutarties reikalinga pranešti likus nemažiau kaip metams iki sutarties termino pabaigos.
Įtariu, kad kai kurių mūsų valdžiažmogių žmonos “lenkės” neleis savo vyrams to padaryti. Kaip? Labai paprastai. Moterys turi tokį “daikčiuką”, kurį moka nuostabiai panaudoti, kai reikia priversti vyrus paklusti. Ir ką tu, žmogau, padarysi?! Vyrai juk yra biologinės būtybės, taip sakant, patinai…
Čia gal yra paprasčiau. Prezidentė savo dekretą sutarties netęsti pateikia Seimui. Šis jam pritaria ir dainelė sudainuota…
Ar Jos Ekscelencija pateiks? Ar didžiai gerbiamas Seimas pritars? Ko gero, esu beviltiškas pesimistas, bet kažkodėl tuo abejoju… 😟
Beje, šios sutarties nepratęsimas leistų Lietuvai atsikratyti tebesitęsiančio Lenkijos istorinio prielipo prie Lietuvos. Lietuva įgautų politikoje laisvumo, kokį turi Latvija, Estija, kitos šalys regione. Tokiu atveju gęstų Lenkijoje ir tas jos nuo viduramžių įsikalbėtas misijinis vaidmuo. Taigi viešas politinis gyvenimas Lietuvoje Prezidento rinkimų laikotarpiu privalėtų suktis dėl minėtos sutarties nebetęsimo. Juolab, kad politinei viešumai – valstybės valdžios asmenims, medijoms, komentatoriais vadinamiems pamokslininkams (Valatka, Bagdonas, kiti) sutartis yra tarsi kokia šventa karvė Indijai… Tad Lietuvai yra būtinas Prezidentas, kurio pirmas veiksmas būtų – imtis pranešti Lenkijai, kad tos sutarties galiojimo termino Lietuva nepratęsia.
Be abejonės “valstiečiai”, kaip jau pamatėme, iš esmės esantys lenkijiniai, to nepadarys. Tačiau visgi Grybauskaitei bebaigiančiai kadenciją derėtų pabandyti teikti Seimui patvirtinti dekretą dėl sutarties su Lenkija nebetęsimo. Juk Lenkijos ministro priekaištas dėl esą nevienodų “šansų lenkams mokytis vokiečių kalbos” panašu tėra ne kas kita, o pasityčiojimas iš lietuvių kaip vastybinės kalbos statuso pagrindu vedamos politikos …
Labai geras komentaras! Kad taip Tamstos žodžiai Jos Ekscelencijai į ausį. O geriau – į abi ausis.
O gal ir tam tik ką viešėjusios kaimynės ministro nurodymu užsimota? –
Nepavykus kėslui nuleisti kartelę vienam Konstitucijos punktui (dėl referendumų), nusprendė nuleisti visam tam skyriui, kur kalbama apie referendumus dėl
– valstybės teritorijos vientisumo,
– dėl valstybės sostinės,
– dėl valstybinės kalbos!
Kas po šios kadencijos didžiavyrių žygdarbių liks iš Lietuvos?
Na, va, negali sakyti, kad lenkai visai nereaguoja, mus ignoruoja 🙂
Štai vėl valdų apžiūrėti, Aušros vartų remontą patikrinti atvykęs PL valdžios ponas (įsakmiai?) PAPRAŠĖ premjero, kad būtų sudaryta komisija, prižiūrinti remonto eigą.
Lenkija norėtų, kad Aušros Vartų rekonstrukciją stebėtų restauravimo ekspertai
lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/235615/lenkija-noretu-kad-ausros-vartu-rekonstrukcija-stebetu-restauravimo-ekspertai
„Varšuva norėtų, kad Aušros Vartų koplyčios rekonstrukcijos darbus stebėtų specialus restauravimo ekspertų komitetas, sako Vilniuje viešintis Lenkijos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotras Glinskis. ”
I š v a d a: PL laiko Aušros vartus SAVO kultūros paveldu. (Gal Ruokytė turėtų iš jų pasimokyti, patirtį perimti? Kaip PL saugo viską, kas susiję su lietuvių ir kt. baltų paveldu 🙂
Nors mūsų statybų aferistai verti gero apynasrio ir žiauraus prievaizdo su rimbu, ir tik tai bent šiek tiek garantuotų kokybę, kad jau kitą dieną po rekonstrukcijos kas nors nesubyrėtų visgi:
Į t a r i m a s: Ar tik kai kas, savo челопоклоннų vizitų Varšuvon metu neiškaulijo iš paveldo „savininkų” pinigų restauravimui? Tada, suprantama, investuotojai važinės ir tikrins, ir vaikys premjerą nagaika.