Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Dešimt dalykų, slypinčių Raudondvario dvaro drabužinėje

www.alkas.lt
2018-07-27 13:00:48
3
Dešimt dalykų, slypinčių Raudondvario dvaro drabužinėje

Raudondvario dvaro parkas – puiki vieta pasivaikščioti | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Raudondvario dvaro parkas – puiki vieta pasivaikščioti | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Raudondvario dvaro parkas – puiki vieta pasivaikščioti | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Dekoltuotos, ilgos, puošnios senovinės suknios ir aksesuarai džentelmenams – tokiais rūbais praturtėjo Raudondvario dvaro drabužinė. Jos durys atviros visiems, kurie susivilios smagiu žaidimu: persirengti ir trumpam pavirsti dvarponiais.

„Visos ir visi norintieji su šiais drabužiais gali vaikščioti po Raudondvario dvaro parką, fotografuotis asmenukėms ar pas mus užsisakyti profesionalią fotosesiją, surengti mergvakarį, iškylą ant vejos – kas tik šaus į galvą“, – tvirtina Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė.Prieš suveržiant taliją suknia ar užsivožiant katiliuką ir paimant į rankas grakščią lazdelę verta įsiklausyti, ką apie kilmingųjų papročius pasakoja grafienė Rozalija – Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė-gidė Lina Čekanauskienė.

Raudondvario dvaro oranžerijoje – tikri tropikai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Raudondvario dvaro oranžerijoje – tikri tropikai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

1. Visada manėte, kad grafų ar kunigaikščių gyvenimas buvo tik vartymasis pūkų pataluose, tarnų šokdinimas, arbatėlės, medžioklės, jodinėjimas, puotos, flirtas ir kiti turtingų lepūnėlių gyvenimo smagumai? „Ne, – griauna mitą L.Čekanauskienė. – Dvarininkų vaikai buvo auklėjami griežtai. Gimė kūdikis – ir iškart atiduodamas žindyvei. Vėliau – auklei, o dar vėliau –  guvernantei ar guvernieriui. Mergaitė būdavo ruošiama būti gera dvarininko žmona ir jo palikuonių gimdytoja – nepriekaištingų manierų, mokanti kelias kalbas, piešti, muzikuoti, šokti, bet nuolanki, paklusni ir pamaldi. Berniukas buvo mokomas būti šeimos maitintoju, turto gausintoju ir kariu. Kiekvienas bajoras pirmiausiai buvo karys.“  XIX a., kai karų Lietuvoje praktiškai nebuvo, guvernieriaus paruošti bajoraičiai važiuodavo į užsienį studijuoti teisės arba žemės ūkio mokslų, kad grįžę į savo dvarus galėtų juos plėsti, diegti naujoves ir didinti pajamas.

2. „Na, gerai, dvarininkų gyvenimas buvo ne vien pareigos, – lengviau atsidusti leido L. Čekanauskienė. – Būdavo ir puotų, viešnagių, medžioklių – kur, jei ne jose, miklins ranką ir akies taiklumą jaunieji ponaičiai? Dvaro gyvenimas buvo skirstomas į du sezonus: vasaros ir žiemos. Rudeniui ir žiemai provincijų dvarininkai važiuodavo į sostinę Vilnių, ten nuo Kalėdų iki gavėnios vykdavo karnavalai. Juose jaunimas turėdavo prisistatyti aukštuomenei – sublizgėti manieromis, laikysena, išvaizda, etiketo, bendravimo, šokių žingsnelių išmanymu, nes vyresnioji karta čia dairydavosi antrosios pusės dukteriai arba sūnui. Pavasario-vasaros sezonas vėl sutraukdavo dvarininkus į provincijos dvarus. Jie vykdavo vieni pas kitus pasisvečiuoti. Ir ne parai ar savaitei, o kokiam mėnesiui. Medžioklės, skaitymo vakarai, viešnagės. Moterys siuvinėdavo. Damoms siuvinėti būdavo labai populiaru. Atsisiųsdavo iš užsienio, dažniausiai iš Berlyno, brėžinių, karoliukų, medžiagos. Siuvinėjimas ugdo kantrybę, lavina skonį. O šito moteriai reikėdavo. Tiesą sakant, reikia visais laikais.“

Dvaras be damų – kaip pavasaris be rožių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Dvaras be damų – kaip pavasaris be rožių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

3. XIX a. viduryje Raudondvario dvaras išgyveno savo aukso amžių. Dvarą įsigijo Tiškevičiai. Tai buvo tuo metu daug dvarų valdanti giminė, turinti didžiausią politinę įtaką Lietuvoje. 1831 m. per dalgininkų sukilimą Raudondvario dvare buvo apgadintas pagrindinis rūmas, sudeginti ūkiniai pastatai, Benediktas Emanuelis Tiškevičius ėmėsi savo rūmų atstatymo darbų. Rūmai įgavo nebe tą buvusią Renesanso išvaizdą, o tapo tokie, kaip diktavo tuometė mada ir šeimininko skonis. Puošnumo buvo į valias. Ampyro stiliaus kambariai. Išaugo arklidės, oficina, oranžerija, ledaunė. Grafas turėjo didelius medžioklės plotus, fazanynus ir tuo didžiavosi. Dvare vykdavo puotos. Į jas suvažiuodavo aplinkinių dvarų bajorai su gausiom palydom.

4. „Prieš rengiantis dvarininko kostiumu reikia atminti, kad drabužiais mes kuriame emociją, – aiškina gidė. – Kai aš velkuosi grafienės suknią, žinau, jog turiu pasitempti, ištiesti nugarą, nes atvykęs šokių mokytojas mane vertė po valandą vaikštinėti su knyga ant galvos, kad mano stuomuo būtų tiesus, kad aš judėčiau gražiai, plastiškai, kad eičiau taip, jog atrodytų – žemę glostau kojomis. Štai taip merginos, apsirengusios dvariškais drabužiais, turi judėti. Vyrams tas pats. Jeigu pasiėmei į rankas lazdelę, privalai atminti, kad su nešvariom panagėm tokie dalykai nedaromi. Ponai žinodavo, kad prakaituotos rankos negalima dėti ant moters nugaros. Tam reikalingos pirštinės. Elegantiškas galvos apdangalas verčia vyrą pakelti smakrą, o ne eiti nuleidus galvą tarsi ieškotum centų. Nuo šito reikėtų pradėti – nuo savijautos: aš esu bajoras.“

Grafienės Rozalijos Tiškevčienės personažą įkūnija Kauno rajono TVIC gidė Lina Čekanauskienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Grafienės Rozalijos Tiškevčienės personažą įkūnija Kauno rajono TVIC gidė Lina Čekanauskienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

5. Būdavo reglamentuota, kada bučiuoti ranką ir kam bučiuoti. Pavyzdžiui, panelei rankos bučiuoti negalima. Ji turi užaugti, tam subręsti. Galima bučiuoti ponios ranką, pageidautina, apmautą pirštinaite. Lengvai, grakščiai paliesti ją lūpomis. Jokių pakšt-pakšt į skruostus. Jei poną ar ponaitį apima didžiulis noras šiltai pasisveikinti, galima ir viso labo tik mandagiai linktelėti, o dama padarys reveransą. Štai ir visi pakšt-pakšt.

6. Be skrybėlaitės, kaip ir be kojinių, pirštinaičių rodytis viešumoje būdavo nepadoru. Kad panelės ar ponios apranga ir šukuosena deramai atrodytų, rūpindavosi jos kameristė. Asmeninė kameristė dvarininkaitei – tai kaip šiandieninis stilistas.

Vasarą ponią be vėduoklės sunku įsivaizduoti | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Vasarą ponią be vėduoklės sunku įsivaizduoti | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

7. Per didelis liesumas buvo laikomas trūkumu. Per didelis antsvoris – taip pat. Žydinti, graži, daili moteris – štai kas traukdavo akį. Valgis turėdavo būti saikingas, nepaisant, kad jo dvare netrūko. Grafams nebuvo problema iš kažkur kažką atsivežti – nuo vynų iki egzotiškų vaisių, saldumynų.

8. Įdegis? Šiukštu. Įdegti galėjo sau leisti tik valstietės, dirbančios laukuose. Ponios ir panelės oda privalėjo būti balta kaip pieno puta. Vietoj įdegio aliejaus – elegantiškas skėtis nuo saulės. Ir vėduoklė. Ne tik vėsinti veidui bei iškirptei. Vėduoklės būdavo ženklų abėcėlė. Jų pagalba buvo flirtuojama, be žodžių sakoma „taip“ ir „ne“, atstumiama ar mezgama pažintis. Vėduokle, kuri iš Persijos per Europą atkeliavo į Lietuvą, dama ir į pasimatymą galėdavo pakviesti, ir pasakyti „myliu jus“ arba „nekenčiu, atstokit“. Vėduoklės turėdavo būti geros kokybės, kad labai greitai išsiskleistų ir susiskleistų. Iš šilko, dramblio kaulo, plunksnų. Ir tapytos, ir siuvinėtos. Tai buvo meno kūrinys ir pagrindinis flirto įrankis.

Spalvingi grafienės Rozalijos pasakojimai yra patraukus būdas perteikti turistams Raudondvario dvaro istoriją | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Spalvingi grafienės Rozalijos pasakojimai yra patraukus būdas perteikti turistams Raudondvario dvaro istoriją | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

9. Medžiokles ir puotas mėgęs grafas Jonas Benediktas Tiškevičius ir grafienė Rozalija buvo paskutiniai šeimininkai, kurie prieš Pirmą pasaulinį karą užvėrė Raudondvario dvaro vartus. Su jų išvažiavimu baigėsi dvaro gyvenimas. Grafas buvo nuotykių mėgėjas, o grafienė Rozalija – švelni, mandagi būtybė. Jai su Benediktu Jonu reikėjo daug kantrybės, bet tai netemdė grafienės žavesio ir elegancijos.

10. Pasijusti grafais, persirengus kilmingųjų kostiumais, Raudondvario dvare jau pabandė ne tik tautiečiai, bet ir į Kauno rajoną atvykusi vokiečių delegacija. Svečiai pripažino, kad tai itin smagi pramoga.

Kauno rajono savivaldybės TVIC direktorė Aistė Sinkevičienė ir jos pavaduotoja Rima Noreikaitė su Japonijos ambasadriumi Toyoei Shigeeda | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Kauno rajono savivaldybės TVIC direktorė Aistė Sinkevičienė ir jos pavaduotoja Rima Noreikaitė su Japonijos ambasadriumi Toyoei Shigeeda | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas
  2. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  3. Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)
  4. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  5. Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais
  6. Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“
  7. Kur ilsisi Vytautas Didysis?
  8. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
  9. Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla
  10. Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“
  11. Palangoje archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus
  12. Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius
  13. Šeimos centras „Baltų šalelė“ protėvių papročius moko puoselėti šeimose (video)
  14. Šį savaitgalį vyksta tarptautinis vaikų festivalis „Baltų raštai-2015“ (dienotvarkė, video)
  15. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    7 metai ago

    O kam priklauso dvaras, kieno lėšomis išsilaiko, kokios jo pajamos? Pagaliau kieno lėšomis atrestauruotas dvaras? Kodėl visuomenei apie tai nežinojus…

    Atsakyti
  2. ona says:
    7 metai ago

    Ta Čekanauskienė visiška profanė, gal nors kartą koks protingas atitinkamą išsilavinimą turintis specialistas apie tą dvarą papasakotų, o ne buvus sodros darbuotoja, kuri staiga panoro tapti kultūros specialiste. Juktai Makūno didžiausia padlaižė, labai riboto supratimo ir iš viso be kultūros moterėlė.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    7 metai ago

    Przepraszam najmocniej, nes tai kita tema, bet negaliu savęs surišti:
    Šiaurės Lietuvoje – Marso kanjonai: niekur kitur to daugiau nepamatysite
    delfi.lt/video/laidos/grynas-tv/siaures-lietuvoje-marso-kanjonai-niekur-kitur-to-daugiau-nepamatysite.d?id=78707515

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Parama Ukrainai
Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Dovilė Šakalienė
Lietuvoje

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Maskvos maskirovka
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • ar bus daugiau ? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių
  • Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu
  • Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Maskvos maskirovka
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • ar bus daugiau ? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Šio vakaro danguje – įstabus reginys: visiškas Mėnulio užtemimas ir labai priartėjęs Marsas (video, tiesioginė transliacija)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai