Grupė Seimo narių renka parašus ir ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Tesimą, nes mano, kad esama partijų finansavimo iš biudžeto tvarka prieštarauja Konstitucijai. Kreipimasis jau rengiamas ir planuojama Konstituciniam Teismui jį perduoti rugpjūčio mėnesį.
„Kolegos parlamentarai, priklausantys skirtingoms politinėms jėgoms, mano, jog dėl neskaidrios ir neteisingos politinių partijų biudžetinio finansavimo sistemos susiklostė situacija, kai visus biudžeto asignavimus pasiskirsto septynios politinės partijos, kurių daugelis atstovų Seime trukdo priimti įstatymo pataisas ir pašalinti Konstitucijos pažeidimus. Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio atitikimo Konstitucijai. Skundą pasirašę parlamentarai įsitikinę, jog minėto straipsnio nuostatos, apriboja dalies politinių partijų teisę į valstybės biudžeto asignavimus, tų asignavimų paskirstymas ne pagal rinkimų rezultatus, o pagal kai kuriuose rinkimuose paduotus rinkėjų balsus prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai – atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir aiškumo bei asmenų lygiateisiškumo konstituciniams principams. Mažesnės politinės partijos lieka už borto, ir tokiu būdu iš jų atimama teisė lygiai su kitomis partijomis konkuruoti, rengtis rinkimams ir tikėtis visuomenės palaikymo“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys Juozas Bernatonis.
Šiuo metu Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnį ir 89 straipsnį rinkimų rezultatu laikomi išrinkti kandidatai. Tačiau pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1), 2) ir 3) punktus Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms paskirstomi ne pagal rinkimų rezultatus (t. y. ne pagal išrinktus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir į savivaldybių tarybų narius), o pagal įvairiuose rinkimuose paduotus rinkėjų balsus už tų partijų kandidatus ir kandidatų sąrašus. Seimo LSDD frakcijos narys J. Bernatonis mano, jog yra iškreipiamas įstatyme apibrėžtas finansavimo pagal rinkimų rezultatus principas, tuo pačiu yra pažeidžiami teisinės valstybės principai ir teisėti lūkesčiai.
Didžiausias paradoksas, kad Lietuvos socialdemokratų partija, neturinti nė vieno vienmandatėse apygardose išrinkto Seimo nario, už rinkėjų balsus, gautus Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose, kasmet apdovanojama 1 / 3 milijono eurų dotacija. Tuo tarpu keturios partijos, turinčios vienmandatėse apygardose išrinktus Seimo narius apskritai negauna lėšų iš valstybės biudžeto.
Mano patarimas Seimo nariams: kreipkitės į Konstitucinį Teismą su klausimu –
– ar teisėtas buvimas Seime partijos, nelaimėjusios Seimo rinkimuose?
Mano giliu įsitikinimu KT išaiškins – kad neteisėtas. Akivaizdu, kad tokiu atveju rinkėjai apgaunami – rinkėjai pasitiki partija A – balsuoja už ją, o po to Seime jau veikia partija B, už kurią rinkėjai nebalsavo, kuri RINKĖJŲ PASITIKĖJIMO NETURI, jų programa rinkėjams prieš rinkimus nematyta.
Kokius rinkėjus atstovauja Seime Kirkilo LSDDP seimūnai, patekę į Seimą per LSDP sąrašą?
Įsivaizduokit teoriškai galimą atvejį: pusė Seimo narių įstoja rytoj į Darbo partiją ir sudaro Darbo partijos frakciją, iš 71 nario. Ar tai bus teisėta?! Ir ji bus valdančioji.. Iš naujo formuos Vyriausybę..
Bet juk nėra esminio skirtumo nuo to, kaip pasielgė Kirkilo gauja. Ir dar nori gauti pinigus, kuriuos rinkėjai savo balsavimu paskyrė kitai partijai – LSDP!