Ką tik paminėjome Sąjūdžio įsikūrimo dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Ta proga buvo išsakyta daug minčių, pastebėjimų. Tačiau vienas, mano nuomone, anaiptol ne nereikšmingas klausimas, nuo kurio didžia dalimi priklauso teisingumo, valdžios atsakomybės galimybė ir iš to išplaukianti valstybės bei žmogaus gyvenimo gerovė – liko šone. Sąjūdžio programoje buvo deklaruotas ir demokratinės daugiapartinės sistemos sukūrimas. Tai vienas iš demokratijos garantų ir svarbus elementas demokratiniams, sąžiningiems rinkimams.
Tačiau pastaraisiais metais politinėje sistemoje stebime pastovų regresą. Tiksliau – demokratinės daugiapartinės sistemos naikinimą – atsikračius neparlamentinių nesisteminių partijų, sukti dvipartinės sistemos link. Dar ne taip seniai Prezidentės iniciatyva koreguotas partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymas Seime esančioms partijoms suteikė papildomų privilegijų: ypatingą teisę naudotis biudžeto pinigais. Dabar, Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio išvakarėse, pasirodė naujas užmojis kaip kuo greičiau išmesti neparlamentines politines organizacijas už borto – reikalavimas 3000 narių partijų registravimui. Viešai deklaruojami tokio sprendimo motyvai gražūs – neva apsunkinti naujų atsitiktinių partijų kūrimąsi.
Tačiau patirtis rodo akivaizdų Seimo partijų siekį taip atsikratyti nepatogių neparlamentinių politinių organizacijų konkurencijos. Prieš daugiau kaip dešimtmetį partijų registravimui narių skaičiaus kartelė jau buvo pakelta: nuo 400 narių padidinta iki 1000. Tačiau po šių pataisų naujų partijų kūrimasis tik suintensyvėjo. Juolab, kai partijai susikurti tereikia vado, svarbiausia, valdančio dideles pinigų sumas. Beje, šiandien didesnė pusė Seime esančių partijų būtent yra tie politiniai naujadarai, kurie susikūrė po reikalaujamo narių skaičiaus padidinimo.
Narių skaičius partijų registracijai gali būti didinamas ir iki 3000 narių, tačiau turi būti užtikrinta konkurencijos galimybė rinkimuose tarp visų veikiančių ir rinkimuose dalyvaujančių politinių organizacijų, nes tik taip bus garantuota konstitucinė rinkėjo teisė gauti informaciją ir turėti pasirinkimo galimybę rinkimuose. Juk nėra nei demokratijos, nei sąžiningumo rinkimuose, jei rinkimams registruojasi 15-18 sąrašų, o rinkėjai temato ir tegirdi tik apie 5-6, tai yra, informaciją gauna tik apie tas partijas ir kandidatus, kurie valdo didžiulius pinigus ir išsiperka žiniasklaidą. Todėl keliant reikalavimą didinti narių skaičių, turi būti tvarkomas partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymas.
Jei veikiančios neparlamentinės politinės organizacijos negauna jokio biudžetinio finansavimo, tai jo turi negauti ir Seime esančios partijos. Tuomet visos veikiančios politinės organizacijos išsilaikytų iš nario mokesčio ir 1 procento gyventojų pajamų mokesčio paramos. Net ir tokiu atveju Seime esančios partijos turėtų pranašumą tiek įnašų kiekiu, tiek jų dydžiu. Be to ir tarp rinkimų parlamentinės partijos susilaukia žymiai didesnio žiniasklaidos dėmesio. Tam tikra biudžetinio finansavimo dalis, kurią dabar gauna Seimo partijos galėtų būti skirta rinkimų kampanijoms finansuoti. Taip būtų žengtas bent vienas žingsnis link demokratijos.
Didžioji dalis pastarojo meto priimtų partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisų bei dabartiniai siūlymai rodo tik vis didėjančią Seimo partijų baimę. Rinkėjų, konkurencijos baimę, baimę prarasti valdžią, postus, įtaką, materialinę gerovę taip pat ir biudžetinį finansavimą.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Seniai tą sakau – būtina pašalinti bet kokius pinigus iš rinkimų (jei to nenori girdėti tie, kurie tą sistemą sau susigalvojo ir jos taip lengvai neatsisakys, tai kur jūsų visaliaudinės demonstracijos tam klausimui išspręsti, kur piketai, kur klausimo nuolatinis viešinimas žiniasklaidoje, kuri iš esmės neturi apie ką rašyti? Kodėl tam, nors aš jums ne kartą tai sakiau, nebuvo panaudota kovo 11 – osios demonstracija? Kada daugiau per metus jūs taip surinksite žmones? Miegat. Miegokite toliau, tik Lietuva jums to neatleis – šalies padėtis vis blogėja, o jums tarsi vienodai? 😉 ).
Dėl narių skaičiaus.
Reikia rinkti narius per tarprinkimnnį laiką, nes nebus narių – nebus nei balsuotojų ir balsuotojų agitatorių.
Tam reikia, kad visos ULL partijos susijungtų į vieną. Sutinku, bus sunku, nes tautininkuose dar veši toks, sakyčiau, probanditinių elementų elgesys, kas gali būti nemalonu kokiems nors socdemams. Bet teks auklėti, teks su jais kovoti, nes kol kas Lietuvoje nėra partijos, kuri dirbtų visuomenės daugumai, o ULL turi tam visas galimybes.
Todėl nelaukite nei dienos – tuojau pat dirbkite ir prie ekonominės programos, ir dėl rinkėjų, kad, rinkimams atėjus, visi bent žinotų, kad yra tokia ULL, kuri NELEIS PUSTYTI LIETUVOS LĖŠŲ visokiems pederastams, žydomasonams bei pan., kol nors yra bent vienas vargstantis vaikas, senelis, ligonis, kol Lietuvoje nebus vietos jaunimui, kuris dėl darbo paieškų bėga už sienos.
O tai, panašu, vėl palaimingai snaudžiama, o ateis rinkimai, o tada ULL sakys – mes irgi dalyvaujame.
Tik vėlgi niekas Lietuvoje jūsų nežinos, nebent galvoas, kad jūs – tai tie banditaujantys, kurie ant maikių rašinėja “geriau lavonas, nei raudonas” ir nieko rimto protingo bei naudingo pasiūlyti negalite.
Ir vėl nebalsuos už jus, jei Alke vėl propaguosit kitus – vėl kokius violetinius, bet ne tai ko reikia visuomenės daugumai tuo metu ir to geriausius sprendimo būdus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena partija-pasaulinio globalizmo filialas su keletu nieko nereiškiančių pavadinimų, o socialdemokratijos interesams, šiame globalistiniame kahale, puikiai atstovauja globalizmo apologetė M.A. Pavilionienė(o gal šetonas, pasisavinęs moters išvaizdą). Ką tenai veiktų dar vienas socialdemokratas A.Akstinavičius, sunku pasakyti, gal ieškotų to ko ES nė su žiburiu neberasi-demokratijos?
Ką tenai veiktų dar vienas socialdemokratas A.Akstinavičius
—————
Apie ką čia kalba? 😉 😉
tiksliau kaip šis sakinys: “Šiuo metu Lietuvoje veikia viena partija-pasaulinio globalizmo filialas su keletu nieko nereiškiančių pavadinimų” vargu ar galima pasakyti.
Kada lietuviai nesiskaldys tarp daugybės pertijėlių? Kai bus padidinta partijos narių skaičius iki 3000 ir sumažėjęs partijų skaičius leis visas partijas , ne tik patekusias į Seimą, atatinkamai skatinti iš biudžeto. Vieningesnis lietuvių balsavimas už 2-3 partijas sudarys galimybes išstumti Tomaševskio grupę (Jedinstvos palikuonius) iš Seimo. Toks kelias yra geresnis negu esantis dabar.