Birželio 27 d. Vyriausybė pritarė Vilniaus funkcinės zonos plėtros planui, kurį realizavus turėtų sumažėti socialiniai ir ekonominiai skirtumai Pietryčių Lietuvoje.
„Šis planas padės mažinti atskirtį tarp Vilniaus ir atokesnių rajonų. Sieksime gerinti infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų tinklą, kad šie atitiktų gyventojų poreikius, būtina skatinti bendruomeniškumą bei tarpkultūrinį dialogą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Vykdant šį planą numatoma priraukti investicijas ir stiprinti mažesnių regiono miestų ekonominį potencialą. Vilniaus regiono taryba turės išskirti regioninės specializacijos kryptis ir parengti veiksmų planą.
Numatoma įsteigti bent 10 papildomų daugiafunkcių paslaugų įstaigų, kuriose bus vykdomos edukacinės ir bendruomeninės veiklos.
Bus kuriama regioninė Vilniaus viešojo transporto organizavimo sistema, tvarkomos viešosios erdvės, infrastruktūra, atnaujinamos bibliotekų patalpos ir remiamos iniciatyvos, skatinančios bendruomeniškumą, pilietiškumą ir tarpkultūrinį dialogą.
Ketinama įgyvendinti ir kompleksinius miestų ir miestelių viešosios infrastruktūros ir kultūros infrastruktūros vystymo projektus Lentvaryje, Elektrėnuose, Rūdiškėse, Baltojoje Vokėje, Vievyje, Nemenčinėje, Juodšiliuose, Maišiagaloje, Pabradėje ir Šalčininkuose.
Vilniaus funkcinės zonos plėtros plano įgyvendinimo modelis bus paremtas Vietos plėtros fondu, kuris sudarys sąlygas pasinaudoti papildomomis finansinėmis galimybėmis darniai ir tvariai plėtrai. Šis finansinis mechanizmas derina subsidijas su palankesnio kreditavimo sąlygomis, privataus sektoriaus, užsienio investicijų plėtros schemomis ir novatoriškais finansiniais instrumentais.
Planas rengiamas bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybėmis.
Parengtą Vilniaus funkcinės zonos plėtros planą tvirtins vidaus reikalų ministras.
… ir už visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigus įvedė Pietryčių Lietuvoje, baltų kultūros lopšyje, penkias Lenkijos TV programas (?!)… Niech żyje!!!
Čia, kad liankai suprastų, kad lenkų kalbos visgi nemoka…
Tai mūsų valdžia gal vis dėlto nėra tokia jau bloga? Išmokys vietinius taisyklingos lenkų kalbos! Tik, kažin, ar jie patys norės mokytis? Juk jiems paprasčiau yra kalbėti “po prostu” arba rusiškai. Ne veltui Lenkijos lenkai mūsų lenkus vadina “Rosjanie” (lenk. – rusai)…
O kur šiame zonos plane istorinių objektų tvarkymo – Trakuose, Kernavėje, Dubingiuose, Eišiškėse, kitur, kur lietuvybės puoselėjimas, kaip pakraštinėje Lietuvos dalyje. Kodėl Pietryčių Lietuvoje nėra numatyta įkurti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), tarkim prie Švenčionėlių, Vievio, Rūdiškių ir pan. Be verslo plėtros ir tas infrastruktūras kurti nėra reikalinga. Kas tas tarpkultūrinis dialogas, jeigu Lietuva kultūriškai yra vientisa. Tuo planu imamasi nežinia ko, kai derėtų konkrečiai mažinti Vilniaus zonos atskirtį apskritai nuo Lietuvos, o ne nuo Vilniaus. Iki šiol ta atskirtis, izoliavimas nuo Lietuvos valdžių buvo tik didinamas. Antai Vilniaus regione surenkamojo pajamų mokesčio regionui paliekama tik apie 45 %, kita dalis paimama į bendrą šalies biudžetą. Regionas kartu su sostine yra paliktas be galimybių naudotis greitąja europinio geležinkelio vėže. Jau greit 30 metų, kai yra nutrauktas regiono susisiekimas geležinkeliu su Druskininkų kurortu. Dabar daromas ir kultūrinis bei politinis regiono atskyrimas nuo Lietuvos, transliuojant 5 Lenkijos valstybinės TV programas lenkų kalba už mūsų valstybės biudžeto lėšas (regis, tai atsieina 350 tūkst. eurų). Ir t.t. ir pan. Visa tai visų valdžių buvo daryta ir daroma nejaučiant jokios politinės ar kitos atsakomybės. Rinkimai tas metas, kai minėtus lietuvybės ir valstybės nykinimo vyksmus turime pareigą nutraukti nerinkdami į valdžias jose esančių smetoninių lietuvių lenkininkų ar naujų į jas besitaikančiųjų. Tai galėsime pasiekti tik atidžiai balsuodami. Apskritai Vilniaus regiono tarybai rengiant regioninės specializacijos krypčių ir veiksmų plano sprendinius derėtų su jais supažindinti visuomenę, viešai su ja konsultuotis. Iki šiol šios tarybos viešai nesigirdėjo.
kada bus galutinai pereita prie valstybinės kalbos mokyklų ,kaip Latvijoje?