Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.
Paroda veiks nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.
Kaip žinia, po kūrėjos mirties, jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati iškiliausia Lietuvos karpytoja. Kilusi iš demokratiškų dvarininkų šeimos, kuriems labai rūpėjo Lietuva, jos gerovė, kultūra. Grįžusi iš tremties Sibire, kur buvo ištremta dar būdama vaikas, Julija Daniliauskienė atrado karpymą. Nors karpymas liaudyje buvo populiarus iki XX a. 6–9 dešimtmečių, tačiau Julijos Daniliauskienės, vėliau ir Nijolės Jurėnienės dėka jis tapo menu.
Julijos Daniliauskienės karpiniai atsirėmė daugiausia į augalinius ir geometrinius liaudies ornamentus, tai buvo XX a. 6–7 dešimtmečiams būdingų ornamentų stilizacija, kurie išsirutuliojo iki mažiukų augalinio ornamento darbų tapytų baldų motyvais, o vėliau Julija Daniliauskienė pradėjo kurti monumentalias kompozicijas.
Kūrėjos žodžiais tariant, meilė ir savo krašto pažinimas yra svarbiausi dalykai, kuriais turi vadovautis žmogus, kad suvoktų, kaip jis turi gyventi, ką reikia puoselėti ir branginti. Julija Daniliauskienė visą laiką norėjo išreikšti tai, kas gražu, darnu, kas žadintų gerus jausmus, nes pasaulyje ir taip daug purvo ir blogio, nesuvokimo ir netolerancijos. Grožis, anot Julijos Daniliauskienės, turi būti iškeliamas.
Harmonija ir ritmas – du svarbiausi Julijos Daniliauskienės kūrybos bruožai. Julijos Daniliauskienės žodžiais tariant, eglė – ritminga, pušis – ne.
