Šeštadienis, 6 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Vėžys: naujausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas

www.alkas.lt
2018-04-22 08:00:58
2
Vėžys: naujausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas

Onkologinės ligos: moderniausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas | Pixabay nuotr.

Onkologinės ligos: moderniausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas | Pixabay nuotr.
Pixabay nuotr.

Klastinga liga vėžys vis dažniau pasiduoda šiuolaikiniams gydymo būdams, o jos sukeltus pašalinius poveikius mažina naujausi mokslo pasiekimai.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, pagrindinis onkologinių ligų gydymo būdas – chirurginis. Po operacijos, siekiant sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, gydymas derinamas su chemoterapija, spinduline terapija bei intervencine radiologija. Tad užkirsti visus įmanomus onkologinių ligų plitimo kelius gali tik įvairių sričių gydytojų specialistų komanda.Vienas įsimintiniausių atvejų gydytojui A. Česui buvo, kai dėl išplitusio plaučių vėžio į KUL kreipėsi jaunas vyras, kitoje gydymo įstaigoje sulaukęs pačios blogiausios diagnozės.

„Atlikę tyrimus nustatėme, kad paciento būklė išties sunki. Nedelsiant pradėjome gydymą – taikėme chemoterapiją, vėliau perėjome į pilvo ertmę, iš kurios pašalinome visas metastazes, pilvaplėvę, taikėme hiperterminę chemoterapiją, kuri įkaitina priešvėžinį vaistą. Taip ligonis buvo ištrauktas iš mirties nagų“, – sėkmės istorija dalinasi medikas ir priduria, kad ligonis sveikas jau daugiau nei trejus metus.

Apskaičiuoja ligos atkryčio tikimybę

Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmauja onkologinės mutacijos tyrimų ir gydymo srityje. Atlikus genetinės mutacijos tyrimus sergantiems storosios žarnos, kepenų ar kasos vėžiu, nustatoma atkryčio tikimybė ir tinkamiausias gydymo būdas.

Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti. Su naujausios kartos technika navikai gali būti atrandami dar labai anksti.

Aptikus plaučių vėžį, nustatoma jo forma, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai, po kurių paaiškėja, ar gali pasireikšti genetinės mutacijos. Tuomet skiriamas specifinis vaistas, skirtas būtent šiai ligai gydyti. Naujosios kartos biologiniais vaistais nustatomos ir storosios žarnos navikų gydymo galimybės.

Krūties vėžiu sergančioms moterims – tikslesni tyrimai

Pasak onkologo-chemoterapeuto A. Česo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart pradėti atlikti genų raiškos tyrimai krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Duomenys analizuojami bioinformacinėmis bei statistinės analizės priemonėmis, naviko piktybiškumas įvertinamas balais bei nustatomas jo lygmuo – didelis, vidutinis ar mažas.

Taikant tokį metodą, tiksliau nusprendžiama dėl tinkamiausio gydymo metodo – skirti pacientei chemoterapiją ar užtenka stebėjimo, taip pat palaikomojo gydymo hormoniniais vaistais.

„Deja, šis, vadinamasis antraeilis gydymas, nors ir labai veiksmingas, Lietuvoje tebėra prabanga. Šiandien Ligonių kasos dar tik svarsto apie jo kompensavimą. Tuo tarpu Vakarų Europoje tai įprasta praktika“, – pastebi medikas.

Onkologines ligas kontroliuoja arba „užmigdo“

„Liga, dar prieš keletą metų laikyta mirtina, gali atsitraukti daugeliui metų ar net dešimtmečių. Mokslo pasiekimai padeda onkologines ligas kontroliuoti ar savotiškai „užmigdyti“, – akcentuoja gydytojas.

Šiandien onkologinių ligų atsinaujinimo rodiklis siekia vos 15 proc. Anot A. Česo, medikai rankų nenuleidžia net ir susidūrę su pažengusiomis auglių formomis.

„Mes, gydytojai onkologai, chemoterapeutai, kitų specialybių gydytojai diagnozavę, pavyzdžiui, neoperuojamą kepenų naviką pradedame diskusiją, ką daryti, kad liga pasiduotų gydymui. O galiausiai padedame pacientui ne tik pasveikti, bet ir pranešame džiugią žinią, kad vėžį visiškai išgydėme“, – sako onkologas-chemoterapeutas.

Jei liga visgi atsinaujina, pasitelkiami magnetiniai spinduliai, rezonansinė tomografija, angiografijos tyrimai, echoskopija, pažangiausias monografijos aparatas su fotosinteze. Taip pat į gydymą įtraukiama ir chemoterapija, spindulinė terapija bei chirurgija. Taikant chirurginį gydymą, operuojami plaučių ir stemplės navikai. Neurochirurgijos skyriuje su naujausia technologine aparatūra galima pasiekti net giliausiai į smegenis nueinančius navikus.

Specialus šalmas – plaukams išsaugoti

Kovoje su vėžiu žmogaus organizmą paliečia ir chirurgo skalpelis, ir chemoterapijos ar spindulinės terapijos dozės.

Anot Onkologijos klinikos vadovo A. Česo, chemoterapija – bene labiausiai prasimanymais apipinta gydymo dalis. Gydytojas pastebi, kad itin intensyviai dirbama ir ieškoma būdų, kaip atliekant chemoterapinį gydymą galima būtų užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę ir, tarkime, užtikrinti, kad jam nenuslinktų plaukai.

„Šiandien turime didžiulį vaistų pasirinkimą, galime puikiai kontroliuoti pykinimą ar vėmimą. Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Lietuvoje įsigijo specialios technologijos šalmą, kuriuo išsaugojami ligonių plaukai“, – sako gydytojas.

Dar vienas prasimanymas , kad chemoterapija silpnina imunitetą. Atvirkščiai – gydymo metu imuninių ląstelių kiekis organizme net išauga. Šiuolaikinė chemoterapija žengia išvien su imunoterapija, kuri padeda žmogui atgauti jėgas po ilgalaikės chemoterapijos.

Atnaujinta statistika tobulintų gydymą 

Pasak mediko, onkologinių ligų statistika šiandien labai sena – 2012 metų.

„Dėl vėžio registro nefinansavimo valstybė prarado daug informacijos. Tokios statistikos atnaujinimas prisidėtų prie tinkamo onkologinio gydymo rengimo“, – pastebi A. Česas.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami keturi onkologinių ligų tipai: plaučių (1,5 tūkst.), krūties (1,5 tūkst.), priešinės liaukos (prostatos) (2,5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai.

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prostatos vėžys – liga nereiškia nuosprendžio
  2. Prostatos vėžys aktualiausias kaimo vietovėse
  3. Gydymo įstaigose bus atsisakoma popierinių raštų
  4. Gydėtės? Sužinokite gydymo kainą Lietuvoje
  5. Naujas vėžio gydymo būdas teikia viltį pažadoti ligą
  6. Seimas pritarė siūlymui įpareigoti pacientus pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą
  7. Belgai laužo vėžio diagnostikos standartus
  8. Aplinkinių pagalba kovojantiems su vėžiu: nepainiokime paramos su gailesčiu
  9. Onkologinių ligonių gyvenimo kokybei gerinti surinkta gyventojų biblioteka
  10. Menas ir grožis padeda sveikti
  11. Ką daryti, kad gydantis nuo vėžio nereikėtų gerti šlapimo ar žibalo?
  12. Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų būtina išsitirti dėl klastingų ligų
  13. Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui Lietuvoje atsiveria didesnės galimybės
  14. Bijodami atkryčio, onkologiniai ligoniai eksperimentuoja su sveikata
  15. Kada reikėtų kreiptis į vidaus ligų specialistą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Mesaka says:
    5 metai ago

    Big pharma pasakos.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    Mano senelis tai virdavo vėžius.
    Na, o japonai, ko gero, iš mūsų senelių nusižiūrėję, seniai seniai bandė kelti žmogaus kūno temperatūrą iki 40-41C. Būta sėkmingų atvejų, bet žmonės ne visi tokį vėžio šutinimą juose atlaikydavo. Vėžiai už juos atsparesni.
    Bent jau mūsų tėtukui ir seneliui nepadėjo joks tuo metu buvęs gydymas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaidotas Gruodys | sam.lrv.lt nuotr.

NVSC vadovu paskirtas Vaidotas Gruodys

2023 05 04
Vaistai | sam,lrv.lt nuotr.

Lėšos priešvėžiniams vaistams padidėjo trigubai

2023 05 04
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Ruošiamasi kurti sveikatos centrus

2023 05 02
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Dėl širdies ligų galės pasitikrinti jaunesni

2023 05 02
Sportas | vilnius.lt nuotr.

Sporto projektams Vilnius paskirstė 1 mln. Eurų

2023 05 02
Miegas, moteris | pixabay.org nuotr.

Jei naktį kamuoja kėpavimo sutrikimai

2023 05 01
Ugnis | pixabay.com., Alexas Fotos nuotr.

Gaisrui užtenka ir mažos kibirkšties

2023 05 01
Aplinkos tarša | am.lrv.lt nuotr.

Tarša daro stiprų poveikį vaikų sveikatai

2023 04 30
Kas vilioja vabzdžius ir kaip jų išvengti?

Ką daryti, jei įkando vabzdys?

2023 04 29
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai | pexels.com, Cottonbro Studio nuotr.

Nuotekose esančių riebalų daroma žala ir kaip jos išvengti?

2023 04 29
Rodyti daugiau

Naujienos

LEKD nuotr.
Etninė kultūra

Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2023 05 05
Susitikimas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta

2023 05 05
Ukrainos gynėjai | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

2023 05 05
Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės
Gamta ir žmogus

Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu

2023 05 05
Šienavimas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinėje keičiama šienavimo tarka

2023 05 05
firestock.ru nuotr.
Lietuvoje

Gelbėjami piratų pagrobti lietuviai

2023 05 05
Minima Šv. Florijono diena | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugiagesiai mini Šv. Florijono dieną

2023 05 05
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

„Galingi, nes vieningi“ atyksta į Prienus

2023 05 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta
  • Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

NVSC vadovu paskirtas Vaidotas Gruodys

by Ditė Česėkaitė
2023 05 04
0
Vaidotas Gruodys | sam.lrv.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujuoju Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriumi paskyrė Vaidotą Gruodį. Jis...

Skaityti toliau

Lėšos priešvėžiniams vaistams padidėjo trigubai

by Ditė Česėkaitė
2023 05 04
0
Vaistai | sam,lrv.lt nuotr.

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių...

Skaityti toliau

Ruošiamasi kurti sveikatos centrus

by Ditė Česėkaitė
2023 05 02
0
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po diskusijų su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų suinteresuotų šalių atstovais padėjo pamatus sveikatos centrų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • tai ar apie Vilniaus oro uostas pasikeis neatpažįstamai
Kitas straipsnis
Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai