Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ką verta žinoti apie naminių gyvūnų imunitetą

www.alkas.lt
2018-03-09 07:00:11
0
Ką verta žinoti apie naminių gyvūnų imunitetą

Apie naminių gyvūnų imunitetą | Pixabay nuotr.

Apie naminių gyvūnų imunitetą | Pixabay nuotr.
Apie naminių gyvūnų imunitetą | Pixabay nuotr.

Pasibaigus žiemos sezonui ir prasidėjus pavasariui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, ypač, esant nepastoviai oro temperatūrai.

Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai – sutrikdydami organizmo pusiausvyrą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pastebi, kad  pirmiausia virusus ir bakterijas pasitinka įgimti (natūralūs) apsauginiai organizmo barjerai: odos dangalai, gleivinė, šalinimo sistema. Suprantama, dėl jų didžioji dalis potencialių ligų lieka net nepastebėtos, nes infekcijų sukėlėjams nepavyksta prasiskverbti į vidų. Pavyzdžiui, nosies gleivinė yra galingas filtras, kurio dėka įvairių ligų sukėlėjai nepatenka į organizmą. Bet kartais dėl įvairių priežasčių imuninė sistema susilpnėja. Tokia nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl gyvūno imuninę sistemą būtina kuo greičiai sustiprinti.  Rūpintis, ar ji nenusilpo?

Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „sava“ ir „svetima“. Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

Kokie yra įgimto ir įgyto imuniteto ypatumai?

Įgimtas imunitetas – paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės – fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes, esant tam tikroms sąlygoms, šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai, jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi, persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis po skiepų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais ir keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?

Rodos, gerai prižiūrimas augintinis, kuriam skiriamas didelis dėmesys ir teisingas maitinimas vis tiek dažnai serga. Tai yra pirmieji požymiai, kurie parodo, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema, o priežasčių gali būti daug:

1. Gyvūnų imuninė sistema labai jautriai reaguoja į aplink juos supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, tačiau netgi katės ir šunys gali sirgti depresija, kuri stipriai kenkia gyvūnų sveikatai.

2. Žiemą, imuninė sistema gali susilpnėti dėl deguonies kiekio organizme sumažėjimo, nes, atšalus orams, gyvūnai rečiau išvedami pasivaikščioti į lauką.

3. Bet kuriuo metų laiku, gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Tačiau ypač stiprus šaltis arba didelis karštis bei sausas ar drėgnas oras, neleidžia gyvūnų organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su pavojingomis bakterijomis.

4. Neteisingas mitybos racionas. Gyvūnui kartais būtina pakeisti racioną, pridedant ir pašalinant iš jo, kai kuriuos komponentus. Šuns ar katės organizmui dažnai gali trūkti ląstelienos, ypač, jeigu šuo ar katė neturi galimybės išeiti į lauką ir paėsti žolės (ypač žiemos periodu).

5. Žarnyno problemos ypač neigiamai veikia organizmo imuninę sistemą, o atstatyti jį reikia daug laiko.

6. Niekas taip nesilpnina gyvūnų organizmo, kaip judėjimo trūkumas. Todėl labai svarbu išleisti gyvūną pasivaikščioti į lauką (ne rečiau kaip 2 kartus per dieną).

7. Gyvūnų medikamentinis gydymas naudojant preparatus gali nusilpninti šuns ir katės imuninę sistemą. Ypač, jeigu preparatai duodami be recepto nepasitarus su veterinarijos gydytoju, o pagal draugų ar žurnale perskaitytus patarimus.

Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai, bet ir ištisus metus. Visų  pirma gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai, kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. I. Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes nukenksminti jie bus pašalinti iš organizmo. Tačiau jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų.

Specialistė pabrėžia, kad infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis veiksmingas būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Tačiau prieš imdamiesi radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų gyvūnas sveikas.

Stenkitės ne nuslopinti savo gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ką privalo žinoti naminių gyvūnų augintojai, artėjant vasarai?
  2. Daugėja pranešimų apie sukčiaujančius gyvūnų veisėjus (video)
  3. Kaip keliauti saugiai su gyvūnu?
  4. EK pateikė pasiūlymus, gerinančius gyvūnų ir žmonių sveikatą
  5. Griežtinama jaunų gyvūnų augintinių įvežimo tvarka
  6. Gyvūnų imuniteto ypatumai
  7. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui atsisakyti visuotinio gyvūnų ženklinimo
  8. Lietuviai gyvūnus myli, tačiau dažnai juos peršeria ir sargdina maistu nuo stalo
  9. Steigiamas registras naminiams augintiniams
  10. Žmonėms labai trūksta suvokimo, ar galės būti atsakingi šeimininkai savo augintiniams
  11. Kaip per šalčius pasirūpinti naminiais gyvūnais
  12. Klastingasis kačių Herpes virusas
  13. Švenčionių rajone dviem šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras
  14. Paskiepykite augintinį nemokamai
  15. „Gyva“ kalėdinė dovana neturėtų būti iš svetimų, priešiškų rūšių sąrašo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai
  • Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje
  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

Kiti Straipsniai

Nebereikalingas veterinarijos gydytojas (snukio ir veido sutapimas gali būti atsitiktinis)

J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

2025 07 04
Šuo

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Lokys

Meškos pamokos – atvejus su laukiniais gyvūnais koordinuos AAD

2025 07 02
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Lokys

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

Motociklai, žvyrkeliai, briedžiai ir kiti vairuotojų vasaros iššūkiai

2025 06 15
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Briedis

Laukiniai gyvūnai miesto gatvėse – kas atlygins padarytą žalą?

2025 05 24
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vyks vakaras skirtas Krivio J. Trinkūno atminimui: „Kelias į nepriklausomybę“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai