Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Teatro režisierius ir kovotojas už kūrybinę laisvę J.Jurašas švenčia neeilinį gimtadienį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2016-06-19 18:00:15
Skelbiama J. Jurašo atviro laiško sovietiniams valdininkams ištrauka
2
Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.
Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 19 d. garsus Lietuvos teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 80-ąjį gimtadienį. Garbingos sukakties proga savo ir visų Lietuvos žmonių vardu J.Jurašą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate žinomas ir pripažintas Lietuvos teatro kūrėjas, savo gyvenimu ir kūryba  liudijantis žmogiško orumo ir laisvo pasirinkimo principus. Jūsų gyvenimo kelias simbolizuoja žmogaus kovą su jam primesta sistema. Jūs ją nugalėjote, o Jūsų pergalė daugeliui tapo įkvėpimo šaltiniu ir moraliniu autoritetu“, – rašome šalies vadovės sveikinime.

Sveikindama sukaktuvių proga Prezidentė J.Jurašui padėkojo už įsimintinus ir visai tautai svarbius kūrybinius darbus bei už bekompromisį režisieriaus tvirtos moralės ir drąsos pavyzdį.

Vyriausybės vardu J.Jurašą sveikino Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Jūsų gyvenimas susietas su teatru, kuriame slypi kasdienis nuolatinis darbas, kūrybiniai pasiekimai, nenusakomi įvykiai, susitikimai ir atradimai. Kūrybingai ir nuoširdžiai dirbdamas sukūrėte savotišką teatro laboratoriją, kurioje skleidėsi aktorių talentai, buvo dosniai dalijama patirtis, ryškėjo aktorių individualybės“, – rašoma A.Butkevičius sveikinime.

Vyriausybės vadovas padėkojo režisieriui už ištikimybę teatrui ir dovanotą džiaugsmą žiūrovams.

J.Jurašas gimė 1936 m. birželio 19 d. Panevėžyje. 1964 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų dramos, Šiaulių dramos, Lietuvos dramos teatruose.

J.Jurašas debiutavo 1963-m. Lietuvos rusų dramos teatre spektakliu pagal Aleksandro Volodino pjesę „Paskyrimas“. Šį spektaklįš Meno taryba uždraudė kaip „ideologiškai kenksmingą“.

1967–1972 m. J.Jurašas buvo Kauno dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi. J. Jurašas sukūrė daug spektaklių Lietuvos rusų dramos, Šiaulių dramos, Lietuvos dramos teatruose. Daugelis spektaklių, J. Jurašo pastatytų Lietuvoje, buvo uždrausti rodyti arba buvo cenzūros pakeisti.

1967 m. Lietuvos akademiniame dramos teatre pastatytą Slavomiro Mrožeko (Sławomir Mrożek) „Tango“ LSSR kultūros ministerija įsakė išbraukti iš repertuaro po sovietų armijos įsiveržimo į Čekoslovakiją 1968 m. 1968 m. Kauno dramos teatre pastatyta Kazio Sajos „Mamutų medžioklė“ po metų taip pat buvo uždrausta. 1970 m. buvo šiurkščiai išcenzūruotas J.Jurašo režisuotas K.Sajos „Šventežeris“. Po ideologinių korektūrų jis buvo vaidinamas beveik 30 metų, iki pat 1998-ųjų.

1970 m. cenzorių buvo sudarkytas J. Jurašo spektaklis pagal Juozo Glinskio „Grasos namus“, o 1971 m. Maskvos teatre „Sovremennik“ J. Jurašo pastatytas  Viljamo Šekspyro „Makbetas“,buvo uždraustas iškart po peržiūros. 1972 m. tokio pat likimo sulaukė ir Kauno dramos teatre pastatyta legendinė Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“ – CK, miesto partijos komiteto ir Kultūros ministerijos valdininkai nutarė, kad tai ypač žalingas ir visuomenę kurstantis antitarybinis kūrinys, kurio tokiu pavidalu nevalia rodyti. Po kelių mėnesių pasirodžiusiame išcenzūruotame spektaklyje neliko J.Jurašo pavardės…

Po „Barboros Radvilaitės“ išcenzūravimo 1972 m.rugpjūčio 16 d. J.Jurašas parašė ir registruotu paštu kultūros ministrui, CK ir pagrindinių laikraščių redakcijoms išsiuntė  viešą protesto laišką. Prieš išsiųsdamas šį laišką naujo sezono pradžioje J. Jurašas jį perskaitė aktorių trupės susirinkime.

„Jie į mane žiūrėjo kaip į savižudį, matomą paskutinį kartą. Rytojaus dieną Šepetys (Lionginas Šepetys – Alkas.lt) mane drauge su partinės organizacijos vadu Tarasevičiumi ir direktoriumi Tumpa išsikvietė į Vilnių ir pareiškė, kad šis laiškas turėtų būti seife, bet jis neturįs raktų. Paskui laiškas ėjo per rankas kaip vienintelis tokios rūšies „samizdato“ dokumentas ir atsidūrė užsienyje (po kelerių metų man teko būti Londone žurnalo „Index on Censorship“ redakcijoje ir pamatyti jį įrėmintą ant sienos kaip dokumentą, liudijantį, kad kartais tokie iššūkiai protesto autorių gali išgelbėti nuo blogesnių nei emigracija pasekmių,“ – prisiminė režisierius.

J.Jurašo viešas protesto prieš cenzūrą laiškas Lietuvoje išplito savilaidos būdu. Užsienyje jį išspausdino Londone leidžiamame žurnalas „Index on Censorship“. J.Jurašas buvo atleistas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų ir po pustrečių KGB persekiojimo metų su žmona Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene 1974 m. buvo ištremtas iš SSRS be teisės grįžti. Gyveno Austrijoje, Vokietijoje, vėliau JAV. Sukūrė spektaklių JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose. J.Jurašas yra JAV ir Kanados aukštųjų mokyklų kviestinis profesorius.

J.Jurašas buvo vienintelis visoje Sovietų Sąjungoje vyriausiasis režisierius ne partijos narys, oficialiai sovietiniai ideologijai ir sovietinio meno taisyklėms nepaklūstantis menininkas. Visas jo kūrybinis kelias ėjo prieš srovę, jis pralaužė teatre sovietinės stagnacijos ledus, ir brangiai už tai sumokėjo. Kaip pats režisierius teigė, jis buvo priėjęs tokią ribą, kad jam grėsė net fizinis sunaikinimas, tačiau savo įsitikinimų vedinas jis nepalūžo ir nepakeitė savo nusistatymo.

Lietuvos teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Aleksaitė apie J. Jurašą rašė: „Kiekvieną Jono Jurašo spektaklį partinė Kauno valdžia ir net šio teatro partinė organizacija (kai kurie nariai) vertino kaip „ideologinę diversiją“. Skaitant šio teatro meno tarybos protokolus, plaukai piestu stoja. Koks įtarumas, priešiškumas tvyrojo aplink Jurašą. Bet šis jaunas režisierius nieko „nevyniojo į vatą“ ir repeticijų metu atvirai kalbėjo apie išklerusį sovietinį gyvenimą, įmantrias KGB pinkles, tiesiai ir atvirai aiškino aštrią būsimo spektaklio koncepciją. Jo pastatymai „Mamutų medžioklė“, „Šventežeris“, „Grasos namai“, „Barbora Radvilaitė“ patyrė skaudžias deformacijas, buvo darkomi, kišantis į kūrybos procesą meno neišmanantiems partiniams veikėjams. (Aleksaitė I. Be grimo: šelmiški prisiminimai, Vilnius: „Tyto alba“, p. 154–155).“

Tik 1989 m. švenčiant 600-ąjį „Šventežerio“ spektaklį J.Jurašui po 15 metų tremties pirmą kartą buvo leista atvykti į Lietuvą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. į tėvynę grįžusi pora vėl ėmėsi tautos istorinę atmintį ir moralę gaivinančios kūrybos.  1990–1992 m. J.Jurašas kūrė spektaklius Kauno dramos teatre, režisavo operų Lietuvos operos ir baleto teatre.

2009 m. J.Jurašui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premiją už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą.

Žymiausi J.Jurašo darbai yra šie: „Barbora“ pagal J. Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“, Aušros Marijos Sluckaitės „Balta drobulė“ ir „Antigonė Sibire“, Kazio Sajos „Mamutų medžioklė“ ir kt.

J.Jurašas su žmona rašytoja Aušra Marija Sluckaite, kuri 80-metį atšventė birželio 1 d., vasaroja  savo sodyboje Merkinėje. Paklaustas kaip jaučiasi pasitikdamas savo neeilinę sukaktį, režisierius sakė: „Man buvo sunku įsivaizduoti, kad galiu sulaukti tokio skaičiaus. Bet tai tik aritmetinis skaičius. Esu geros nuotaikos,  kūrybingas. Jaučiuosi labai šventiškai ir kartu neramiai – nežinau, kaip spektakliai išsilaikę ir kokios kondicijos. Labai džiaugiuosi, kad pamatysiu mažą savo kūrybos festivalį. Džiugu, kad  teatro vadovybė taip sudėliojo repertuarą, ir  jie visi rodomi“.

A.M.Sluckaitė savo sutuoktiniui neeilinių sukaktuvių proga pažadėjo įteikti išskirtinę dovaną savo knygą apie judviejų bendrą kūrybinį kelią. Šiuo metu knyga yra spaustuvėje ir turėtų pasirodyti netrukus.

***

Režisieriaus Jono Jurašo atviro laiško ištrauka

Atviras laiškas

LTSR Kultūros ministerijai
Kauno valst. dramos teatrui,
Lietuvos teatro draugijai,
laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai

Eilę metų dirbus teatre, pribrendo būtinybė išsakyti susikaupusias mintis, liečiančias režisieriaus kaip menininko ir piliečio veiklos principus.

Dvasinės vertybės – vienintelis kūrėjo atlyginimas visuomenei už teisę joje gyventi. Atrodytų, kad joms kurti mūsuose yra palankios sąlygos. Ką rodo patirtis? Eilė mano spektaklių, kaip antai: „Varšuvos melodija“, „Tango“, „Mamutų medžioklė“, „Moljeras“, „Šventežeris“, „Grasos namai“, susilaukė gyvo visuomenės dėmesio. „Dvikova“, „Bolševikai“, „Motinos laukas“ buvo pažymėti diplomais ir premijomis. Teatras sėkmingai vykdo finansinius planus. Tokia sėkmė galėtų režisierių patenkinti. Tačiau kas slypi giliau.

Metais trunkanti kova už teisę statyti subrandintą spektaklį. Nesibaigiantys disputai su apsidraudėliais, įrodinėjant būsimo spektaklio svarbą visuomenei. Beprasmiškai eikvojama energija, besiginant nuo demagogiškų bandymų išžiūrėti dar negimusiuose spektakliuose autorių kėslus. Kūrinio audinio darkymas, kategoriškai išreikalaujant nuimti netgi esminius akcentus. Galop, spektaklių eksploatacijos apribojimas arba visiškas jų uždraudimas, ignoruojant plačios teatrinės visuomenės auditorijos nuomonę.

Iš dvylikos spektaklių, pastatytų per penkerius metus, tik tris galėčiau laikyti daugmaž atskleidžiančius mano pasaulėjautą. Bet ir juos žiūrovas išvydo sužalotus, praradusius didelę meninės įtaigos dalį. „Tango“ finalas nuimtas, „Mamutų medžioklė“ iškupiūruota. Abu spektakliai uždrausti. Daugelis žiūrovų jų taip ir neišvydo. Itin svarbios „Grasos namų“ scenos iškupiūruotos, kompozicija ir finalas pakeisti.

Kompromisų kelias buvo vienintelis kelias, kuriuo aš buvau priverstas eiti, norėdamas išsaugoti žiūrovui savo suluošintus kūrinius. /…/

Tas kelias – ne man.

Aš negaliu priimti tiesų, primetamų iš šalies. Menininkas, įkūnydamas svetimas „tiesas“, tampa svetimas sau. Atsiribodamas nuo savojo mikropasaulio, kuriame sutelktas ir viso pasaulio patyrimas, kūrėjas netenka ryšio su nūdienos planeta.

Kurdamas teatre, aš noriu išreikšti laiko dvasią, žmogiškosios būties sudėtingumą, jos prieštaringumą.

Teatras – mano gyvenimas ir aistra, egzistencijos prasmė. Teatras – ryšys, jungiantis mane su žmonėmis. /…/

Šiandien mane degina neįgyvendintų ir sužalotų kūrinių balsas. Man kokti tariama atskirų spektaklių sėkmė. Kompromisai, taktiniai gudravimai, beprasmiškas trypčiojimas biurokratijos koridoriuose, žmogiško orumo žeminimas, niūrios perspektyvos, – visa tai verčia mane ryžtis:
– po ilgų apmąstymų aš pradedu nuo to, kad atsisakau ką nors keisti baigtuose spektakliuose;
– aš atsisakau proginių spektaklių kaina pirkti subrandintų kūrinių viltį;
– aš pripažįstu tik tuos kūrybos vertinimo kriterijus, kurie gimsta aštrioje nuomonių kovoje;
– aš kuriu taip, kaip liepia menininko ir piliečio sąžinė.

Kauno Valst. Dramos teatro vyr. režisierius Jonas Jurašas
1972 m. rugpjūčio 16 d.

Jonas Jurašas [sudarė Girdzijauskaitė A.], Vilnius: „Gervelė“, 1995, p. 276–278.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Legendinė aktorė E. Gabrėnaitė neeilinį gimtadienį atšventė teatro scenoje (video)
  2. Legendinis „Antinas“ Kaušpėdas neeilinį gimtadienį švęs su savo naujagime – „Antiška“ (video)
  3. Teatro primadona Vaiva Mainelytė švenčia garbų jubiliejų (video)
  4. Lietuvos teatro sąjungoje svečiuosis teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė
  5. Legendinis kino kūrėjas Jonas Gricius švenčia neeilines sukaktuves
  6. Garsus archeologas profesorius V.Urbanavičius švenčia 80-metį (nuotraukos, video)
  7. Teatro ekspertai iš Kinijos lankysis Lietuvoje
  8. VU Teatro 444-asis jubiliejus po „Aukso paukštės“ sparnu
  9. Lietuvos teatro sąjunga kviečia į nemokamus vakarus ir spektaklius
  10. Biržų teatro festivalį vainikuos kritiko E. Jansono minėjimas
  11. Baigėsi Teatro dienai skirta iniciatyva „Kviečiu tave į teatrą“
  12. Švenčiamos 75-osios Juozo Miltinio dramos teatro sukaktuvės (video)
  13. Pristatoma virtuali Panevėžio senojo teatro pastato 100-mečiui skirta paroda
  14. Ansamblis „Ratelinis“ švenčia 25 metų sukaktį (video)
  15. Rimas Tuminas paskelbs teatro festivalio pradžią

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Valdas says:
    7 metai ago

    tačiau savo įsitikinimų vedinas jis nepalūžo ir nepakeitė savo nusistatymo
    Beraščiai, kada išmoksite lietuviškai rašyti?!

    Atsakyti
  2. wikswa says:
    7 metai ago

    Oi, kaip bėga metai…
    Sveikatos, Maestro, ir gero ūpo!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Kavaliausko nuotr.

V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

2023 03 22
Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

2023 03 21
Auksinis scenos kryžius. „Wikipedia“ nuotr.

Atrinkti „Auksinių scenos kryžių“ nusipelnę teatro kūrėjai 

2023 03 10
Edvardas Šiugžda | A. Kaminsko nuotr.

Mirė sąjūdininkas, ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

2023 03 02
Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ rodomas jau ir lietuvių kalba | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ jau ir lietuvių kalba

2023 03 02
Knygų mugė 2023 | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

LGGRTC pristatys leidinius Vilniaus knygų mugėje

2023 02 23
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kaip „žmogaus teisių gynėjai“ kūrė beraščių visuomenę

2023 02 15
Teatro legendos R. Staliliūnaitės 85-asis gimtadienis | Rengėjų nuotr.

Teatro legendos R. Staliliūnaitės 85-asis gimtadienis

2023 01 23
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Minėjimo, skirto Lietuvos Helsinkio grupės 30-mečiui, Iš kairės: Angelė Ragaišienė, R. J. Ragaišis, vienas žymiausių Latvijos disidentų Ints Calitis (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 m. sausis) | R. J. Ragaišio asmeninio archyvo nuotr.

A. Gelžinis. Romaldas Juozas Ragaišis – nenuilstantis kovotojas už laisvą Lietuvą

2023 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Nuoroda apie V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
12
V. Kavaliausko nuotr.

15min.lt perskaičiau pamokantį tekstą. Čia pacituotas 96 žurnalistikos studentų skundas, kad būtų išmesta iš darbo jų Dėstytoja.

Skaityti toliau

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
3
Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

2023 m. kovo 15 diena, paskelbta minėtiną žydų gelbėtojų diena. 924 Lietuvos žmonės, nacių okupacijos metais gelbėję žydus, turi teisuolio...

Skaityti toliau

Atrinkti „Auksinių scenos kryžių“ nusipelnę teatro kūrėjai 

by daiva
2023 03 10
0
Auksinis scenos kryžius. „Wikipedia“ nuotr.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 102 pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Nuoroda apie V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame
  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
Kitas straipsnis
1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai