Sausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir visų kraštų lietuvius.
Senosios, vadinamosios grynorių, emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Įvairiomis politinėmis, diplomatinėmis, kultūrinėmis priemonėmis lietuviai emigrantai stengėsi reprezentuoti lietuvių tautos vardą svetimuose kraštuose, kovoti už savo gimtinės laisvę, o vėliau ir už nepriklausomybę.
Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Tik dėl aktyvios diasporos politinės veiklos Lietuvos klausimas per ilgus okupacijos dešimtmečius nebuvo užmirštas. Pagrindiniu diasporos politinės bendruomeninės veiklos centru tapo JAV, tačiau aktyvi politinė veikla vyko visuose kraštuose – Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatinė Lietuvos reikalų reprezentantė Vakarų pasaulyje. Greta materialinės, moralinės ir politinės paramos atsikūrusiai valstybei buvo garsinamas Lietuvos vardas pasaulyje, visomis politinėmis ir lobistinėmis priemonėmis siekiama Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.
Įėjimas nemokamas.
Paroda veiks iki sausio 29 d.
Susiję straipsniai:
- Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
- Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
- Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“
- Bus atidaryta Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“
- Atidaroma fotografo R.Urbakavičiaus paroda „Atgimimo kronika 1987-1991 m.“
- Seime – fotografijų paroda, primenanti Lietuvos kelią į Laisvę 1988–1991 m.
- Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
- Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti
- Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos)
- Vilniuje pristatoma G.Česonio fotografijų paroda „Prisilietimai“
- Seime bus pristatyta Brolių Černiauskų fotografijų paroda
- Perkūno name Kaune bus atidaryta paroda „Ką kalneliai byloja“
- Pristatoma paroda „Kovo 11-oji. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos apdovanojimai“
- Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti
- Paroda, kurią uždraudė Rusijos cenzūra, atkeliavo į Lietuvą
- Atidaroma gydytojo S. Adomavičiaus nuotraukų paroda „Gyvenimo mazgas“
- Medininkų pilyje atidaryta paroda „K. Barišausko fotografija ir juvelyriniai dirbiniai“
- Atvėrus Lietuvos fotografijos ir kino lobyną – J. Kazlausko fotografijų paroda
- Seime bus atverta paroda, skirta signataro K.Antanavičiaus 75-osioms gimimo metinėms
- Seime pristatoma paroda, skirta A. V. Ulbos 75-osioms gimimo metinėms paminėti
- Kviečia paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“
- V. Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje atidaroma J. Budraičio paroda „Mano Paryžius“
- Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
- Kultūros naktį bus atidaryta Vasantos Das fotografijos miniatiūrų paroda „Indija mylinčiomis akimis“
- Seime pristatoma paroda „Lietuvos kultūros vaizdai Balio Buračo nuotraukose“ (video)
- Šiauliuose atidaroma karo korespondento A. Morozovo nuotraukų paroda, vaizduojanti karą Ukrainoje (video, nuotraukos)
- UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“
- Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos garbei“
- Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą
- Fotomenininko A. Musneckio 80-mečio proga atidaroma gyvenimo kūrybą atspindinti paroda
Lietuvių diasporos bendruomenės veikė gerai ir tai davė rezultatus – 1990 metus. Tačiau norisi paklausti ir ar kas žino, kodėl nuo 1938 m. A. Smetona drauge su St. Lozoraičiu vykdęs D. Britanijos ir prolenkišką politiką, Vakaruose atsidūrę dar 1940 m. nereikalavo iš D. Britanijos ir JAV, kad Lietuva nebūtų atiduota sovietų bolševikų terorui, juolab, kad buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų sąjungos 1926 m.sutartis, kuri pripažino Lietuvą kaip laisvą Tautų sąjungos narę su visa Vilniaus krašto teritorija, nes jos abi buvo Tautų sąjungos narės, tai tarptautinės teisės klausimas išlikęs iki dabar. Vadinasi S. Lozoraitis ir A. Smetona bei ambasadorius Londone Balutis tarnaudami D. Britanijos politikai nesugebėjo iš Čerčilio ir Ruzvelto nieko išreikalauti, kad Lietuva nebūtų įjungta į Sovietų sąjungą, o būtų palikta nors kaip Lenkija ar Čekija. Štai kas istorikų nutylima ir kodėl?