Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nori pasidžiaugti pasipildžiusi dar vienu – jau septintuoju piliakalniu. Piliakalnis buvo atrastas Kurtuvėnų regioninio parko kalvų, turinčių piliakalnių požymių, patikros metu.
Minčių, kad Barsukyno kalva gali būti piliakalnis prieš keletą metų kilo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistui kraštotvarkininkui Dariui Ramančioniui. Tokias dvejones kėlė aplink kalvą iškasti pylimai, aiškus dirbtinis kalvos formavimas. Patikroje dalyvavę archeologai dr. Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis šias hipotezes patvirtino.Barsukyno piliakalnį apžiūrėjusių archeologų nuomone, šis piliakalnis įrengtas dar pirmame mūsų eros tūkstantmetyje. „Tokie nedideli piliakalniai Lietuvoje nėra labai tyrinėti, todėl dažnai tokių piliakalnių nėra aiški nei funkcija, nei tiksli chronologija. Tačiau jis tikrai gali būti priskiriamas geležies amžiui“, – teigia archeologas Gintautas Zabiela.
Barsukyno piliakalnis nedidelis, turi ganėtinai mažą aikštelę, yra apsuptas žmonių suformuotais pylimais. Pylimų ir griovių sistema ryškiausiai matoma ateinant iš rytinės pusės – nuo Pageluvio kaimo. Tiesa, aukščiausioje ozo vietoje sovietmečiu buvo įrengta apžvalgos aikštelė. Kalvos šlaituose matomos ir karo laikų apkasų liekanos, tad senieji piliakalnio pylimai iš dalies sunaikinti.
Neaišku ar šalia piliakalnio galėjo būti ir papėdės gyvenvietė. Dr. Zabielos teigimu, tam reiktų Barsukyno ežero pakrantėje atlikti archeologinius tyrimus, kurie parodytų ar šalia yra kultūrinio sluoksnio – žmogaus veiklos pėdsakų. Archeologai taip pat pastebėjo, kad už 200-300 metrų nuo Barsukyno piliakalnio yra ir kita kalva, paaštrintais šlaitais, kuri gali būti priskiriama piliakalniams.
Barsukyno piliakalnis įrengtas aukščiausioje (158 m) Barsukyno ozo kalvoje. Pasagos formos Barsukyno ozas supa pelkėjantį Barsukyno ežerą, netoliese telkšo Šermukšnyno ir Raudoniuko ežerai. Barsukyno vietovardis, turbūt, atsirado dėl ežero pakrantę pamėgusių barsukų. Gausi šių žvėrelių kolonija čia gyvena ir šiandien. Barsukyno ozas patenka į Pageluvio kraštovaizdžio draustinį ir Natura 2000 teritoriją – Pageluvio ežerynas. Archeologas Zabiela jau kreipėsi ir į Kultūros paveldo departamentą (KPD) su prašymu suteikti valstybinę apsaugą naujai rastam protėvių paminklui.
Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Šiek tiek situaciją pagerino Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos neformaliojo vaikų švietimo programos ,,Jaunieji reindžeriai“ dalyviai, kurie kartu su vadove Jurgita Bartkuviene iškirto dalį savaiminių krūmų ir atidengė piliakalnio aikštę.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos kraštotvarkininkas Darius Ramančionis yra atradęs jau ne vieną archeologinį objektą. Dar šiemet į Kultūros vertybių registrą įrašytas jo rastas Pašvinių akmuo su plokščiadugniu dubeniu.
