Lapkritį, kelionę per Lietuvą pradėjusi, pasaulyje geriausiai žinomo XVII amžiaus lietuvių autoriaus Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda, atkeliauja į Kauną. Iki sausio 2 d. ji įsikurs KAVB Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.).
Visus, norinčius iš arčiau apžiūrėti šį veikalą, parodos rengėjai kviečia į Senųjų ir retų spaudinių skyrių (K. Donelaičio g. 8, II a.), kur saugomas 1651 m. į prancūzų kalbą išverstas K. Simonavičiaus knygos leidimas. Čia veikiančiame senųjų spaudinių muziejuje eksponuojama knyga į KAVB pateko iš Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos, kuri, savo ruožtu, ją perėmė iš Plungės bibliotekos. Prancūziškojo leidimo titulinis lapas paimtas iš lotyniškojo (pirmojo) leidimo, o prancūziškas tekstas užklijuotas ant lotyniško pavadinimo. Titulinį lapą sukūrė pats K. Simonavičius.
Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius – Lietuvoje menkai pažįstamas. 1650 metais, Amsterdame, jo lotyniškai parašytą knygą „Artis Magnae Artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) išleido žymusis spaustuvininkas Janas Jansonius. Pasaulyje ši knyga garsi tuo, jog kaip artilerijos vadovėlis buvo naudojama apie du šimtus metų. Tik XIX amžiaus pradžioje K. Simonavičiaus sukurtos ir nubraižytos artilerijos sviedinių konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos. Knyga buvo išversta į anglų, olandų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, ji saugoma garsiausiose pasaulio bibliotekose. Keli knygos egzemplioriai yra ir Lietuvoje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Parodai atrinkta 14 iliustracijų, atspindinčių ne tik svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus ir mokslinį palikimą, bet ir XVII amžiaus Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje bus galima susipažinti su sviedinio kalibro nustatymo, etaloninių svarstyklių konstrukcijų, raketų gamybos priemonių brėžiniais. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisų, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų. Knygoje jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.
Dalį parodos eksponatų galima apžiūrėti internete. K. Simonavičiaus braižytoje, trijų matmenų aplinkoje atgaivintoje bastioninėje pilyje įrengta virtuali ekspozicija www.ksu.lt/paroda.
Kur rasti eknygos elektroninę versiją, negi jos dar nėra. Tegul pasaulis žino, mums tai labai svarbu.