Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Pastaruosius keletą metų trunkančios investicijos iš ES struktūrinių fondų buvo ir yra tiksliniai panaudojami naujų universitetų pastatų statybai ir mokslo tyrimų įrangai įsigyti. Tačiau kiti universitetiniai poreikiai lieka nepatenkinami.

Valstybės investicijomis į Universitetus pirmaujanti šalis Švedija skiria universitetams didžiausią Europoje ir vis didėjančią dalį nuo BVP, nors studentų skaičiai šalyje ir mažėja: 2008 metais tai buvo 1.29 %, o 2015 jau 1,35 %. Atitinkamai investicijos Danijoje: kitimas nuo 0,96 iki 1,15 %, panašūs skaičiai Suomijoje, Prancūzijoje. Lietuvos valstybė investavo atitinkamai: 0,72 % 2008 metais ir tik 0,49 % 2015 metais. Investicinę situaciją kol kas švelnina panaudojamos ES struktūrinės lėšos. Į tokią pavojingą padėtį atkreipia dėmesį ir tarptautinės organizacijos, nes nutrūkus ES struktūrinei paramai investicijos į Lietuvos universitetus katastrofiškai sumažės dėl ko gali atsirasti pavojus visai šalies raidai.

Dėl nepakankamų Valstybės investicijų neįmanoma pakankamai išplėtoti tarptautinių mokslinių ir akademinių mainų. Doktorantų ir rezidentų stipendijos bei jaunų mokslo daktarų atlyginimai universitetuose ir mokslo tyrimų institutuose yra visiškai nekonkurencingi Lietuvos bei tarptautinių darbo rinkų mastu, todėl jie palieka sektorių, emigruoja, o dėl to universitetų akademinis personalas beviltiškai sensta. Nėra jokių galimybių į universitetus pakviesti aukšto lygio užsienio dėstytojų bei tyrėjų.

Vyresnių dėstytojų ir tyrėjų, jau pasiekusių profesinį brandumą, atlyginimai taip pat ubagiški ir visiškai nekonkurencingi netgi šalyje. Todėl jie priversti papildomai dirbti kituose darbuose ir nebeturi laiko palaikyti savo akademinę kompetenciją bei produktyviai dalyvauti tyrimuose.

Vidutinis dėstytojų ir tyrėjų atlyginimas Lietuvos universitetiniame sektoriuje jau dešimtmetis kaip nedidinamas, kai šalies BVP bei infliacija kasmet ženkliai auga. 2016 m. II pusmetyje vidutinis dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestis tesiekė 619 eurų, kai vidutinis atlyginimas šalies mastu buvo 771,9 eurų.

Baigiamas įgyvendinti taip vadinamas universitetų tinklo optimizavimo planas. Deja, jis nenumato prioritetinių ir tiesioginių investicijų į akademinį personalą. Numatoma papildoma 16,9 milijono eurų investicija į šalies Universitetus 2018 metais yra per maža, kad iš jos būtų galima padidinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus.

LURK primygtinai prašo Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės:

nuo 2018 metų pradėti stabiliai ir pakankamai investuoti į universitetus, prisimenant, kad investavimas į jų veiklą duoda didžiausią ekonominę ir socialinę grąžą šaliai. Investicijų dydis turi koreliuotis su infliacija ir šalies BVP augimu.
nuo 2018 metų sudaryti sąlygas pakelti universitetų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus nors 50% ir numatyti tolesnį kasmetinį stabilų atlyginimų didėjimą, atsižvelgiant į infliaciją ir šalies BVP didėjimą.

Autorius yra Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS