Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos)

www.alkas.lt
2017-11-13 08:00:59
107
PERŽIŪROS
3
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą.

Rašto įteikimo apeigoje dalyvavo Romuvos bendruomenės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai, Lietuvos Respublikos Užsienio ministerijos atstovai, nusipelnę Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių plėtojimo srityje. Krivė I. Trinkūnienė, atsakydama į dr. Č. Pandijos sveikinimą, pabrėžė, kad priimdama šį garbingą įvertinimą, ji dalinasi šiuo vardu pirmiausia su savo šviesios atminties gyvenimo bendrakeleiviu Kriviu Jonu Jauniumi Trinkūnu, kuris jau nuo 1967 m. buvo Romuvos judėjimo gaivintojas ir drauge Lietuvos-Indijos draugijos kūrėjas, padėjęs pamatus ir šiam Haridvaro universiteto pripažinimui.

Lietuvos Respublikos Užsienio ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento vadovė Diana Mickevičienė, dipomatė, daug metų dirbusi ministre patarėja Lietuvos ambasadoje Indijoje, pasidžiaugė, kad tai jau antras garbės daktaro vardas, kurį lietuviams suteikia Indijos universitetai. Pirmąjį garbės daktaro vardą suteikė Kalkutos universitetas garsiam keliautojui ir Lietuvos bei Indijos kultūrinių ryšių tyrinėtojui Antanui Poškai, praėjus 22 metams po jo mirties – 2014 m.

Diplomatės nuomone, tai liudija apie Indijos mokslo ir kultūros dėmesio santykiams su Lietuva ir kitomis Baltijos šalims augimą. Prie šio indų susidomėjimo lietuvių kultūra daug prisidėjo Romuvos krivė Inija ir kiti romuviai. Su krivės Inijos Trinkūnienės parama Haridvaro universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Azijos žemyne Baltų kultūros tyrimo centras. Krivę su garbingu vardu pasveikino akademikas Romualdas Grigas, dr. Dainius Razauskas, kiti šio įvykio dalyviai. 

I. Trinkūnienės visuomeninė veikla prasidėjo aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įsijungus į Vilniaus universiteto etnokultūrinį judėjimą. Inija kartu su J. Trinkūnu įkūrė apeigų grupę “Kūlgrinda”, parengė ir išleido giesmių baltų Dievams ir Deivėms kompaktines plokšteles. I. Trinkūnienė yra viena iš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva kūrėjų, 2014 metais išrinkta Romuvos krive. I.Trinkūnienė aktyviai dalyvauja Europos etninių religijų kongreso veikloje, yra šios organizacijos tarybos narė, Europos etninių religijų kongreso rengtų tarptautinių konferencijų rengėja ir dalyvė. 2015 metais atstovaudama Romuvą ir Europos etninių religijų kongresą pristatė Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos veiklą Pasaulio religijų parlamente Salt Leik Sityje (JAV).

Nuo 2003 metų aktyviai įsijungė į tarptautinių kultūros studijų (Internacional Center for Cultural studies) centro Indijoje organizuojamų konferencijų, skirtų prigimtinių religijų vadovų ir bendruomenių stiprinimui rengimą. 2003, 2006, 2009 ir 2015 metais Indijoje rengtose konferencijose skaitė pranešimus, pristatė Lietuvių prigimtinę kultūrą, senosios baltų religijos apeigas. Pristatydama Romuvą ir Lietuvą plačiajai Indijos visuomenei I. Trinkūnienė daug kartų susitiko su Indijos religiniais lyderiais, lankė vietos bendruomenes ir gentis.


Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto diplomas pažymintis, kad Inijai Trinkūnienei suteiktas Haridvaro universiteto filosofijos garbės daktaro vardas | Alkas.lt nuotr.
Haridvaro universiteto diplomas pažymintis, kad Inijai Trinkūnienei suteiktas Haridvaro universiteto filosofijos garbės daktaro vardas | Alkas.lt nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
  2. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  3. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  4. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  5. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  6. Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos)
  7. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  8. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  9. Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos)
  10. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  11. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  12. Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
  13. Lietuvos vardas minimas Indijos dienraščių puslapiuose
  14. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  15. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žemyna says:
    9 metai ago

    Kaip smagu!
    Nepaprastai malonu, kai kažkas ant sparnų tokią žinią parskraidina…
    Nuoširdžiausi sveikinimai Krivei.

    Atsakyti
  2. VA says:
    9 metai ago

    labai džiaugiuosi, kad Inija Trinkūnienė gauna sau verto pripažinimo. Ji su savo vyru a.a. Jonu pramušė ledus visiems turinčius filosofinius gabumus ir mokėjimą pažiūrėti “iš kito kampo”. Jie paskyrė savo gyvenimus Lietuvai ir Lietuviams. Noriu pasakyti — ačiū iš visos širdies. Mylim jus.

    Atsakyti
  3. Dalia says:
    9 metai ago

    Nuoširdžiai džiaugiuosi! Tai yra ir Lietuvos įvertinimas!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Linas Jonauskas
Lietuvoje

L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą

2026 05 17
Kavinė
Lietuvoje

Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

2026 05 17
Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstučiui K.Urbai apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • nieko naujo apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Švietimo kursai apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą
  • Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai
  • Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

Kiti Straipsniai

Frydrichas Mercas Vilniuje

Aleksandro Stulginskio žvaigždė skirta F. Mercui

2026 05 06
XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Vytautas Sinica protesto kontekste su islamo ir demokratijos šūkių fonu

V. Sinica. Musulmonai už europines vertybes!

2026 04 21
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana apie lietuvių kalbą, „Lietuvos lenkus“ ir emigraciją (1903–1922)

2026 04 16
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

M. Kundrotas. Katalikybei – taip, ekstremizmui – ne

2026 03 14
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Apdovanojimai Kaunui | rengėjų nuotr.

Kaunas tituluotas Metų proveržio miestu

2026 03 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstučiui K.Urbai apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • nieko naujo apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Švietimo kursai apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Trakų pilyje vyks dviejų R.Dichavičiaus albumų pristatymas

Trakų pilyje vyks dviejų R.Dichavičiaus albumų pristatymas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai