Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.
– Argi ne simptomiška, kad, tarkim, net dėl Lukiškių aikštės memorialo Kultūros ministerija pasiryžusi kreiptis į užsienio ekspertus?
– Kažkuriam laikrašty mačiau, manau, teisingą ir įžvalgią antraštę, kad mūsų Tautos laisvės kovų atminimo įamžinimą nulems svetimi. Tai iš tikrųjų susiję su savigarba ir su tuo keistu drovėjimusi būti savimi, būti lietuviu su visa savo istorija ir praeitim. Tarsi mes patys nežinome, kas mums yra geriausia, vertingiausia, kaip mes norėtume įamžinti savo Laisvės kovą ir savo žuvusiuosius. Tai išreiškia bendrą nuotaiką, kad esame jeigu ne niekas, tai nelabai kas, o jeigu prisidės tarptautiniai ekspertai, tai bus teisingiausiai nuspręsta.
Tokios nedrąsos įgalinti save kaip Tautą, kaip visuomenę, kaip valstybę nuspręsti, kas mums yra geriausia, sindromas yra tam tikros dvasinės ligos požymis, kurį reikia sąmoningomis pastangomis šalinti. Tai nesveikas savęs nuvertinimas, kurį psichologai kartais įvardina kaip menkavertiškumo ar žemos savivertės kompleksą.
Jeigu tauta yra tam tikra kolektyvinė asmenybė su bendra istorija, bendra patirtimi, savitu, negalėtume nuginčyti, praturtinančiu žmoniją mentalitetu, pasaulėvoka, tai ir žmogaus, asmens savybės jai kažkiek būdingos.
– Tačiau vertingiausia, ką turime, Lietuvos istorija yra palikta savieigai ir nelabai nustebčiau, jei, išklausęs neseniai vykusią paskaitą apie Pilsudskį, jaunuolis imtų tvirtinti, koks jis buvęs Vilniaus patriotas…
– Demokratinėje visuomenėje kiekvienas gali nekliudomai ieškoti tiesos ir formuoti savo vertinimus. Negali uždrausti Michnikui atvykti ir dėstyti savo požiūrį. Bet kai istorijos supratimas ir aiškinimas paliekamas visiškai savieigai, tai ir nutinka, kad visi, kas tik netingi, mums aiškina, kokie mes esame, kokie turime būti. O bendro valstybės požiūrio ar sąmoningo Tėvynės meilės ugdymo kaip ir nelieka.
Tada labai sunku tikėtis, kad užaugs patriotiškų piliečių karta. Daug kas peikia ar pravardžiuoja kaip autoritarinį ar atgyvenusį (nors tai labai diskutuotina) Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Respublikos, Smetonos laikų Lietuvos ugdymą, kai tiek istorijos vadovėliuose, tiek apskritai visuomenės ar jaunimo ugdymo procesuose buvo sudėlioti labai aiškūs akcentai, kurie, manau, neklastojo ir neiškraipė istorijos faktų, bet žadino pasididžiavimą savo Tauta, minėjo, kuo mes buvome unikalūs, kas yra gera ir vertinga Tautoje. Ir jei prisimename prieš skrydį per Atlantą parašytą Dariaus ir Girėno testamentą, kur jie su pasididžiavimu kalba, kad skris į Lietuvą, tikėdami, kad Lietuvos jaunoji karta dar didesnių žygių padarys dėl savo Tėvynės, manau, tokia nuotaika nebūtų buvusi galima, jeigu to meto jaunimo ugdymo organizacijose ar istorijos vadovėliuose būtų vyravusi neapibrėžta amorfiška nuotaika: na, mes patys nelabai ką sukūrėm, kultūrą mums atnešė lenkai, Vytautas buvo šunsnukis, nors ir savas…
Jei būtų vyravusi tokia nuotaika, tikrai nebūtų buvę daugybės pavyzdžių net paprastų žmonių gyvenime, kurie statė paminklus ar Lietuvai, ar žuvusiems savanoriams, ar Vytautui Didžiajam per jo 500 metų jubiliejų. Jei nebūtų buvę kryptingo, sąmoningo patriotinio ugdymo, nebūtų buvę tokio galingo visuomenės patriotinio nusistatymo, kuris paskui neabejotinai paskatino tas dešimtis tūkstančių jaunų vyrų – ūkininkų, inteligentų, studentų – eiti į partizanus ir ginti Lietuvą miškuose. Dabar mes irgi turim pasirinkimą – jei paliksime savieigai tuos procesus ar leisime, kad mums primestų ideologizuotas istorijos interpretacijas, švelniai tariant, nelabai patriotiškai nusiteikę asmenys, – turėsime, be abejo, tokį amorfišką nelabai aiškų rezultatą.
– Norėčiau klysti, bet ar ne pagrindiniu visuomenės ugdymo orientyru šiandien yra tapusi materialinė gerovė?
– Čia, matyt, yra toks liūdnas dėsnis, kurį krikščionys ar apskritai religingi žmonės sieja su sužeista žmogaus prigimtimi, kaip mes katalikai vadiname, gimtąja nuodėme, kad žmogus dažnai ir gėriu, ir gerais dalykais, kurie jam suteikiami, nemoka dėkingai ar išmintingai pasinaudoti. Be abejo, tais mūsų išsivadavimo metais, kai negalėjome remtis nei karine jėga, nei ekonomine galia (mūsų ekonomika buvo susisaisčiusi su mus okupavusios valstybės ekonomika), tai vienintelė mūsų jėga, kuria galėjome remtis, eidami į laisvę, buvo dvasinės vertybės.
Natūralu, kai tokia didelės įtampos, didelės grėsmės situacija praeina, normalizuojasi, nelieka tiesioginio susidorojimo pavojaus, didesnę vietą užima įvairūs materialiniai siekiai. Savaime tai nėra nieko bloga ir smerktina. Tikėjimas ir Bažnyčia taip pat kviečia pašvęsti ir kasdienybę, kuo nuoširdžiau atliekant paprasčiausius darbus, kuriant santykius šeimoje, tarp bendradarbių, tarp įvairių visuomenės grupių. Išlaikyti dvasingumą toje kasdienybėje. Ribiniai, kritiniai momentai ir tautai, ir žmogui nutinka kartą per gyvenimą ar per kelis dešimtmečius. Įprastai gyvenama kasdienybės ritmu, kai atliekame profesinį darbą, rūpinamės mylimais žmonėmis, laviname savo talentus, tai irgi šventa ir svarbu. Blogiau yra tada, kai materialumas tampa kažkoks konvulsiškas – kai ekonominės gerovės siekimas pasidaro gyvenimo centru arba kai jis nustelbia mūsų dvasinę pusę, nustelbia žmogiškumą.
Blogis atsiranda tada, kai siekiama materialinės gerovės paneigiant kitas vertybes arba išnaudojant, skriaudžiant kitus žmones, nesiskaitant su kitų visuomenės narių poreikiais. Ne be žiniasklaidos, ne be suinteresuotų grupių pastangų materialinė gerovė ir jos siekimas tapo perdėtai sureikšminti. Man atrodo, tuo padaroma didelė skriauda visuomenei, netgi paskatinamas nusivylimas, emigracijos tvanas, gresiantis ir Tautos stabilumui, išlikimui Lietuvos žemėje.
– Jei Lietuva kaip kolektyvinė asmenybė yra serganti, tirpstanti…
– …Yra tokie Kazio Bradūno tragiški žodžiai, kuriuos jis rašė dar prieš mūsų išsivadavimą, Amerikoje – apie tirpstančią baltų lytį…
– …tad gal pragaištinga įsileisti viską, kas beldžiasi į tavo kiemą, jei valstybės vadovai suvokia, kam valstybė apskritai reikalinga?
– Be abejo, valstybė, jei ją suprantame klasikiniu požiūriu, yra ir turi būti suvokiama kaip tautos namai, kaip struktūra, kuri turėtų saugoti tautą, padėti jai išskleisti visą savo dvasinį ir fizinį potencialą, gerąsias savybes. Tokios valstybės pareiga daryti viską, kad būtų skatinamos palankios, pozityvios įtakos ir kiek įmanoma izoliuojamos žeidžiančios, griaunančios įtakos – tiek ideologijos prasme (kalbu apie modernųjį genderizmą, abejotiną lytiškumo, šeimos sampratą ir praktikas), tiek politine prasme.
Turbūt turite galvoje ir migracijos iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir daugelis jos valstybių. Aišku, mes, krikščionys, kurie ugdomi artimo meilės dvasia, irgi tam tikrą dilemą išgyvename, nes neturėtume brutaliai atmesti ar užsidaryti nuo tų žmonių, kurie kenčia, kuriems reikia pagalbos. Bet, kita vertus, matant platesnį kontekstą, na, viena yra priimti karo išvarytą tikrai kenčiantį, gal kitaip negalintį išgyventi žmogų ar šeimą, bet kita yra žmonės, kurie, kaip matėme per visus praėjusius metus Europoje, ateina su pikta valia, nusiteikę griauti visuomenę, kultūrą, nusiteikę žudyti. Aišku, yra ta maksima, imperatyvas priimti ir padėti kiekvienam, kuris stokoja, bet kartais aš savęs ir bendraminčių klausiu, o kaip yra su tais, kurie ateina į tavo namus ir į tavo šeimą su kirviu ar peiliu kaip plėšikai. Ar čia irgi pareiga į savo šeimą, į savo valstybę įsileisti tą potencialią grėsmę, kuri gali nešti ir chaosą, ir terorą, ir labai didelę žalą visuomenei?
Daug kas peikia Lenkijos arba Vengrijos atsisakymą priimti pabėgėlius (gali būti diskutuojama, kiek ta nuostata pagrįsta), bet aš manau, kad politikai, savosios visuomenės išrinkti, atstovaujantys savo valstybei, taip pat ir krikščionišku požiūriu, pirmiausia įpareigoti rūpintis ta juos išrinkusia visuomene, savo valstybe, jos gerove. Ir jeigu jie darytų neapgalvotus sprendimus, kurie gali pakenkti visuomenei, sukelti jai grėsmę, kažin ar jie atliktų savo pareigą. Vienpusiškas lenkų ar vengrų kritikavimas ar spaudimas jiems dvelkia nesiskaitymu su nepriklausomų valstybių suvereniomis teisėmis. Turėtų vykti pagarbus dialogas ir abiem pusėms priimtinų sprendimų ieškojimas, o ne grasinimai baudomis. Panašiai reikėtų vertinti ir numatytas kvotas ES šalims priimti pabėgėlių tiek, kiek nustatys kažkokia aukštesnė instancija, – jaučiamas galingo centro noras diktuoti šalims, kurios, ačiū Dievui, yra ne provincijos ar regionai, o valstybės, savanoriškai sudariusios Europos Sąjungą. Privalu gerbti jų kultūrinę tapatybę ir suverenumą.
Reikia padėti tikrai kenčiantiems pabėgėliams, bet ne per prievartą, o bendru sutarimu ir gera valia. O geriausias darbas būtų pasiekti, kad tarptautinė bendruomenė sutelktomis pastangomis atkurtų taiką ir pragyvenimo galimybes pabėgėlių gimtosiose šalyse. Kad būtų pašalintos žmones bėgti verčiančios priežastys.
– Šiuo atžvilgiu itin paslaugią mūsų valstybės poziciją atspindi vienos televizijos laidos vedėjos klausimas: ar Briuselis nesupyks dėl premjero vizito į Lenkiją? Gal įsivaizduojate, kas galėtų pagelbėti lietuvio savivertei?
– Pirmiausia tos tikrovės pažinimas. Turime įsisąmoninti, kad savęs menkinimas yra liguistas reiškinys, dvasinė liga, kenkianti ir visavertiškam, kūrybingam tautos gyvenimui, ir valstybingumui. Tai pripažinę, ne tik patys turime keisti tą vidinę prisitaikymo ar pataikavimo, savęs nuvertinimo būseną, bet tam reikalingos ir konkrečios priemonės, kurios stiprintų pagarbą savo tautiškumui, tapatybei, valstybingumui.
Tautos interesus išreiškianti valdžia turėtų numatyti paprastus ir aiškius žingsnius, kaip stiprinti sveiką nacionalinę savigarbą. Savigarbą, kuri neniekina, nenuvertina kitų tautų, bet kartu iškelia, kas tikrai vertinga, gera, brangintina mūsų Tautoje, mūsų kultūroje, kad mes tiesiog neišnyktume tiek iš politinio, tiek iš kultūrinio pasaulio žemėlapio. Matyt, reikia ir paprastiems piliečiams, ir vadinamajam elitui, ir valstybės vadovams pratintis jausti, kad esame ne geresni, bet ir ne blogesni už kitus ir kad esame vertingi kaip lietuviai, kaip Lietuvos valstybė. Ir turime atitinkamai elgtis, priimdami tiek vidaus, tiek užsienio politikos sprendimus.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Ačiū kunigui R. Grigui už tikrai tautiškas, dvasingas mintis. Jei prieškario vertybėmis išauklėtas jaunimas inteligentai, studentai ėjo ginti Tėvynės, tai šiandien studentai, tarnaujantys europiniam globalizmui, skundžia savo dėstytoją, kuris ugdo tikrą meilę Tėvynei Lietuvai.
Apie valstybę, kuri būtų Tautos namai galime tik pasvajoti. Mūsų valstybėje lietuviai yra trečiarūšiai, mes esame menkesni negu tautinės mažumos ar migrantai.
is tiesu, Lietuvos zmonesm tlabai truksta ne tik orumo bet ir pasitikejimo savimi.Lietuvoje dar labai gajus baudziauninko mentalitetas,nesveikas prisitaikeliskumas bijant isreiksti ne tik savo nuomone bet kartais net ir nuosava valia rinkimuose…….
Lietuvai labai pravestu pasimokyti is visais atzvilgiais labai panasios Danijos. O juk iki 1940 Lietuva ir Danija buvo labai panaus issivystymo lygyje. Taciau danams niekas ir niekda neisdrys prikaisioti butu-nebutu grieku ar meginti danus nutautinti primesti svetima mentaliteta.
Net ir Silkeborgo ir pan. ivykius WW2 metu niekas nedrysta danams net priminti. O juk vokieciu okupacijos metais buvo ir ne ka maziau skaudziu ivykiu nei Paneriuose ar kitur.
Buvo is zurofiniu puses meginimu priversti ir danus jaustis kaltais taciau paaiskinimai buvo labai konkretus ir trumpi kad Danija iki siol aplenkiama
Ir kiek gi galima kaltinti ir versti jaustis kaltais bei istisai atgailauti ir atsiprasineti del okupantu sumastytu masiniu zudyniu pamirstant kad nevykdant okupantu nurodymu tas pats likimas lauke visu. Uz nepaklusnuma.
O kai kam saviskiu nusikaltimu prisiminti, kazkaip nesinori? Lyg tai nebutu buve Rainiu,Pravieniskiu,Petrasiunu ar kruvinu tremimu.
Kazkaip labai nutildyta ir ideja surengti Niurnberg 2 ir komunizmui kaip kad buvo padaryta fasizmui
Tiesos ir teisingumo delei butu labai gerai nupusti dulkes nuo 2000-uju vasara Vilniuje pradeto simbolinio proceso komunizmo nusikaltimams ir ju vykdytojams ivertinti……..
Manau, kad kunigas turėtų užsiimti sielovada…
Va tuo ir užsiima.
Kunigo minčiai, pateisinančiai Lenkiją, kad ji atsisako priimti jai tekusią pabėgėlių dalį, nepritariu. Juk Lenkija ES lėšų dalį noriai griebia kuo didžiausią, o kai reikalingas ES šalių solidarumas dėl atsiradusio pabėgėlių iššūkio pasidalinimo, tai Lenkijos jau nebėra… Tai panašu į tą dainelės: “Einam, Katre, pupų kult” Katrės elgesį…
Lenkijos valstybės pinigais išmokslintų jaunuolių, keliančių svetimų šalių ekonomikas, ne ką mažiau, negu lietuvaičių. Nei mes, nei lenkai šitam sajūzui nieko neskolingi. Postringaujantys apie mūsų “skolas” eurosajūzui iš esmės niekuo nesiskiria nuo veikėjų, aiškinusių, kaip mes sovietų sajūzui baisiausiai skolingi.
Na, o jei tamstai patinka eurosajūzo politbiuro vykdomas prievartinis tautų “skiedimas” svetimrasiais nelegalais (kurie karts nuo karto pašaudyti-pasprogdinti-paprievartauti mėgsta), turiu gerų žinių – tikėtina, kad “įvairovės” ateityje bus dar daugiau: https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/7GypRGqu1gB. Na, argi ne smalsu, kokią kvotą “varkšū pabėgėliū” sajūzo šulai skirs Lietuvai? 😉
Čia ne Lenkija, agentūros “Viena boba sakė” lygio žiniomis ir išmintimi Lietuvos neįtikinti… Kad su Lenkija Lietuvai nepakeliui yra Tautos pasakyta dar 1918 m. vasario 16-ąją ir tai yra šventa ir šiandien… Tai pagaliau taip pat yra tautinio orumo klausimas.
Linkiu pačiam kuo greičiau sulaukti multikultūrinio praturtinimo – būti pabėgėlių apiplėštam, sudaužytam, gal ir išprievartautam, jei ne pačiam tai tektų patirti, tai gal kam iš artimų mergaičių, merginų, moterų ar močiučių – kultūriškai praturtinamos ir mažametės, ir jauni vyrai, ir subrendę vyrai, ir 89 metų pensininkės Vokietijoje.
Labai trošku Lietuvoje, o norisi pačiam prasivėdinimų kaip Vokietijoje ?
🙂
Tvanksas kremliaus trolis skleidžiantis melą.
Ne melą, o visiškus skiedalus, net ne skiedalus o tokį maurą, kurio lietuviškai ir apibūdint neįmanoma.
Vos ne kas diena žiūriu vokiškas žinias, atvažiuoja dešimtys šoferių iš visos Vokietijos, bet apie kažkokius išprievartavimus ar plėšimus nė karto negirdėjau.
Tiesa buvo kremlinų sukurptas skandaliukas apie išprievartautą rusaitę. Visos plačiosios rodinos tvanksai jau klykė net apsiputoję, bet paaiškėjo., kad policija tokio įvykio nežino.
Tvaksiaus, kalbančio visomis 30čia pasaulio kalbų tryda apie Olandiją, buvo verta pokalbio su beprotnamio daktaru. Išgirdęs tikrai uždarytų.
Deja, dėl rodinų tvanksų, tai ta mergaitė buvo išprievartauta ir rugpjūčio mėnesį vyko teismas Berlyne, trys įtariamieji sėdėjo teisiamųjų suole. Politiškai korektiška žiniasklaida Vokietijoje nerašė nei žodelio, kaip ir Lietuvoje apie bado akciją prie prezidentūros.
Vokietijoje apie ‘pabėgėlių’ kultūrinį praturtinimą rašo pi-news net, o komentaruose ištisai pranešami įvykiai apie kiekviename mieste ar kaime įvykusį kultūrinį praturtinimą.
Šoferiai balsuoja už SPD, žaliuosius, kairiuosius ir neskaito politiškai NEkorektiškos spaudos, nežiūri youtube įrašų, o žiūri ARD , ZDF, NRD, NWR ir panašias, o labiausiai tai nuogas besiraitančias gražuoles ‘baby, call me, ay, baby, call me’.
Kuris iš šoferių balsavo už AfD ? AfD buvo kuriama 5000 žmonių, iš jų trys ketvirtadaliai su moksliniais laipsniais.
Kaip skaitančiam vokiškai :
Cottbus: Raubmord an Rentnerin (82) durch syrischen „Geflüchteten“ (17)
Diedas iš senos kartos, kuriai laikas bus išmirt. Jis teisus, ten Vokietijoj dauguma senių, vyresnių nenori nieko pastebėt, jiems taip gerai. Visa laimė, kad už AfD daugiausiai balsuoja jaunoji karta, kuriai mažiau, negu 29 metai. Tarp jų AfD apskritai yra pirmoje vietoje… Na, o seniai >65 metų labiausiai palaiko sistemos liniją, tai jie savo jaunimui tokią dovaną ir įteikė. Diedai, girdi, tapai atgyvena, laikas Tau ir tavo vokiečiams bendraamžiams gult jau ant pečiaus, ir netrukdyt jaunąjai kartai taisyt, ką kvaili seniai sugadino. 🙂
Čia jums vokiškai skaitantiems truputį žinių, kuo baigiasi “pabėgėlių iššūkio pasidalinimas”:
https://www.welt.de/wirtschaft/article169871030/18-6-Millionen-mit-Migrationshintergrund-in-Deutschland.html
Lietuviškai skaitantiems, vertimas: šių metų duomenimis Vokietijoje yra 18,6 mln. “migrantų kilmės asmenų”. Tai sudaro 23% visų Vokietijos gyventojų. Vakarų Vokietijoje yra 25,5% migrantų, Rytų Vokietijoj 6,4% (yra Vokietijos žemėlapis su visų sričių duomenimis). 4,3 milijonai migrantų yra iš Europos, bet panašus skaičius antros-trečios kartos turkų skaičiuojami kaip vietiniai vokiečiai. Tai 23-25% gyventojų gaunasi ne europiečių kilmės vis tiek.
Tas „pabėgėlių iššūkis“ ne šiaip atsirado, o yra sukurtas ir skatinamas kviečiant migrantus atvykti į Europą, tyčia nesaugant išorinių ES sienų, Viduržemio jūroje išgriebtus nelegalus iš Afrikos tyčia vežant ne atgal į Afriką, bet į Europą. Ne visos ES šalys pačios sugalvojo specialiai vykdyti tokią politiką, ją bandoma prievarta primesti visoms ES šalims, pažeidžiant galiojančius susitarimus dėl ES išorinių sienų apsaugos ir Dublino susitarimą dėl pabėgėlių prieglobsčio. Todėl šiuo atveju negali būti jokio solidaraus pasidalinimo.
Čia kalbama tik apie pabėgėlių antplūdį, kilusį dėl Rusijos vykdytų bombardavimų Sirijoje. Akivaizdu, kad “pabėgėlių iššūkį” sukūrė tyčia ne pati Europa, o Rusijos bombardavimai Sirijoje. Žinoma, vargu, kad tai gavosi netyčia… Merkel pabėgėlius pakvietė į Vokietiją tuomet, kai šie jau buvo atplūdę į Europą didžia dalimi iš Sirijos. Kadangi jie buvo karo pabėgėliai, tai juos grąžinti į Siriją, kurioje vyksta karas, nebuvo galima pagal tarptautinė teisę. Tokiu atveju tebuvo viena išeitis – šimtatūkstantinio pabėgėlių skaičiaus priglaudimą dalintis ES šalims solidariai. Kas ir buvo nuspręsta. Taigi čia jokios specialios ES sugalvotos politikos pabėgėlių atžvilgiu nėra. Beje, ES šalims, tarp jų ir Lenkijai, naudotis bevize, bemuite tvarka ES yra gerai, o solidariai atremti pabėgėlių antplūdžiu smogtą ardomąjį smūgį šiai tvarkai jau nenorima.
Pabėgėlių yra apie 2 %, visi kiti tik socialiniai – parazitai, nešantys islamizaciją su IV teisėtais veiksmais netikėliams Europoje.
A. Merkel pažeidė Vokietijos konstituciją, sulaužė priesaiką, pažeidė įstatymus, pakviesdama ‘pabėgėlius’ (virš 1000 skundų paduota į Konstitucinį teismą Karlsrūėje), ji tėra tik G. Soroso ir Co. marionetė.
Damaske visąlaik ramu, didžiojoje Alepo dalyje buvo ramu, o mažojoje rytinėje dalyje vyko karas ir tai buvo vaizduojama kaip karas visame mieste.
A. Merkel kvietėsi, tai solidariai gali leisti gyventi dešimtis ‘pabėgėlių’ savo namuose ir paskutinius prirudusius trusikus atiduoti tam 1,5 mln. Kodėl kažkokia A. Merkel, kaip G. Soros ir Co. silpnaprotė, neatsako už įstatymų pažeidmus, bet už jos savališkumą turi atsakyti solidariai visos ES šalys ?
Tarp kitko, o kodėl JAV ir D. Britanija, sunaikinusios S. Huseiną užpuldamos Iraką ir sukėlę tokią padėtį su Sirijos įtraukimu į partizaninį Al-Kaida karą prieš Siriją, neprisiima tų ‘pabėgėlių’ vien iš atsakomybės už sukeltus karus ?
Komu jabatsia, a komu sanočki taskat’.
Prašau neimti į širdį, jei ką painioju, bet man atrodo, jog viskas buvo kitaip surežisuota – pradžioje kažkas davė signalą staigiai užplūsti Europą. Ir ją staiga užplūdo nesuskaičiuojami pabėgėliai tokiomis miniomis, kad Europai nepakako akių stebėti, kas toliau jos sienų dedasi.
Jei įsidėmėjote, pirmose gretose buvo raumeningi, gerai trenuoti jauni vyrukai, kišenės išsipūtusios nuo banknotų pluoštų, rankose naujausi „mobiliakai”. Senių, vaikų ir moterų ten beveik nebuvo. Nebent vienas – du vaikai didelėje minioje. Vyrukai nepaisė pasieniečių, vertė tvoras, puikiai žinojo, kur ir ko eina (gal jų telefonuose buvo GPS? Nes į ekranus žiūrėjo), nelaukė, kol kas iš vietos tarnybų jiems leis, ar nurodys, kur eiti. Žodžiu, tai buvo panašiau į Putino „atostogautojus”, vykstančius su aiškia užduotimi, negu į pervargusius, badavusius, persigandusius pabėgėlius. Ypač gražu buvo žiūrėti, kaip jie demonstratyviai išsitraukdavo kietas banknotų krūvas, o į klausimus, iš kur tokios krūvos pinigų pas pabėgėlius, sakydavo, kad pardavė namus… Bombarduojamame mieste?…
Jūs pirktumėte namą mieste, kuris bombarduojamas?
Ar ne iš čia buvo tas reporterės išsišokimas, kai ji pakišo koją einančiam gal vieninteliam toje minioje pagyvenusiam žmogui su dviem mergytėmis? Ji įžvelgė visame tame aiškią režisūrą.
Štai tada, kai ES savo viduje turėjo rūpesčių per akis ir nežinojo, kur pulti, nei ką daryti, tada prasidėjo nekontroliuojamas VVP siautėjimas Sirijoje, kažką ir Turkijoje nuveikė, o gal ir kitur. Jis sukūrė situaciją, kad niekas negalėtų jo sustabdyti, kad perimtų iniciatyvą ir diktuotų Turkijai ir Sirijai sąlygas. Ir, kaip neseniai pats gyrėsi, jis pastaraisiais metais išbandė 662(!!!) naujus ginklus. Ar ne ten? O bombarduojamame mieste lyg spąstuose apsupti žmonės pasitarnavo jam bandomaisiais gyvūnėliais?
Taip, tai buvo G. Soroso organizacijų vadyba – užlieti Europą, pirmiausia Vokietiją, vyrukais – šeimininkais islamo kultūros nešėjais su kriminaliniais polinkiais, grindžiamais panieka krikščionims ir visiška savivale.
Svarbiausia – sunaikinti Vokietiją (Kaufman’o, Hooton’o, Morgenthau planai, kur dar paneuropinė vienos rasės Coudenhove-Kalergi idėja – planas), tada ir Europa kartu bus parklupdyta.
Viskas vyksta labai tiksliai pagal geriausią vadybos patirtį – Europa turi būti genderinė, narkotizuota ir islamizuota su krikščionių vieta sunaikintuose kapuose – Europa niekada nebuvo krikščioniška.
Yra “skylėta” supratimo logika, kuomet teigiate, kad “viskas buvo surežisuota”, tačiau tokį savo teiginį grindžiate tuo ką jums parodė žiniasklaida, tarsi ji būtų atitinkamam “surežisavimui” neprieinama.
Apskritai ar ne per didelę garbę teikiate Putinui dėl jo galių pasaulyje. Juk akivaizdu, kad vykstančiuose socialiniuose politiniuose procesuose yra ir objektyvi dedamoji, kuri yra bene lemianti vienokio ar kitokio veikimo galimybę. Pavyzdys tokio Tautoje slypėjusio objektyvumo, kuris ir šiandien kai kam atrodo tarsi nežinia iš kur radęsis, yra Sąjūdis.
o cia esate absoliuciai teisi – tik gaila, kad Lietuvos info nepasivargina pranesti apie tai, kad Vokietijoje daugiau nei kas antras pabegelis jau grazinti namo ir dar daug megina kabintis per teismus taciau is visu tu milijonu pabegeliu iki 2/3 neverti pabegeliu stauso. O kad tas pabegeliu “cunamis” buvo surezizuotas – jokia paslaptis ne vien Europoje. Gerai kad britai sugrieztino isileidima i sali – tai juk priverte ne tik vokiecius atidziau pasiziureti kas is tiesu yra tie pabegeliai ir kodel ju taip padaugejo. Anksciau juk beveik visu tikslas buvo Britanija todel Europoje i tranzitu prabegancius budavo ziurima pro pirstus
Tiesa yra tokia, kad daugiau kaip 1 mln. ‘pabėgėlių’ yra atmesti prašymai ir jie šlaistosi Vokietijoje, išsiunčiami labai maži kiekiai, dažniausiai iš kalėjimų kriminaliniai nusikaltėliai ir tie keliasdešimt reklamuojami iki užkimimo.
Viso tik 2 % iš srauto yra verti pabėgėlio statuso, visi kiti yra socialiniai parazitai, nieko nenorintys dirbti ir gyventi iš pašalpų, be to, 59 % visų ‘pabėgėlių’ yra beraščiai ir mažaraščiai.
Galima Youtube pasižiūrėti Z. Vaišvilos spaudos konferenciją 2017.10.25 ‘Pagarbos Konstitucijai pragiedruliai’, taip dr. A. Lebionkos bloge yra straipsnis su konferencijos vaizdo medžiaga.
Lietuvoje pabėgėliai yra aukščiau už Lietuvos pilietį pažeidžiant Konstituciją.
patriotas kaip reta, o tokių kaskart vis mąžta.
Nuosirdziai dekoju straipsnio autorei ir gerb.kunigui R. Grigui uz issakytas mintis. Tai gydantis balzamas musu tautos pasiligojusiai dvasiai. Dazniausiai Tiesos sviesa per daug skaudi serganciom sielos akim. Tai tarsi lakmuso popierelis pasiligojimui nustatyti. Belieka pasiraitojus rankoves kibti i darbus.
Ačiū kunigui už tiesos žodžius ir palinkėkime sau tokios dvasios stiprybės, kad liktume lietuviais ir kovotume už Lietuvą net ir šiame globalizmo pasaulyje. Juk tik Lietuvai mes, kaip tauta, reikalingi, o Europai – tik pigi darbo jėga, nes pranašų jie turi patys.
Labai teisingi pastebėjimai. 100proc.sutinku, kad didžiausia šių dienų bėda, savigarbos, Tėvynės meilės ir savo “aš” neturėjimas.
Valstybės kūrimui diriguoja valdžia ir ten esantiems menkystoms, išdidus ir turtingas žmogus didžiausias priešas, nes tokiu sunku manipuliuot. Todėl pagrindiniai dalykai – švietimas ir žiniasklaida pajungti formuoti bespalves beformes, užguitas asmenybes, kilus karui neimsiančias ginklo į trankas.
Žiauru matyti dvasiškai suluošintus tautiečius, gyvenančius iškirtinai putiniškai”lietuviškame” informaciniame lauke.
Melas ir negatyvių naujienų skleidimas bujojantis televizijoje ir vos ne kiekviename kiekviename portale, tautą pavertė inščiančiais, stenančiai, nežinia ko norinčiais nelaimėliais.
Eilinių žmonių, už tai kad nebemato savo ir savo vaikų ateities, kaltint negalima. Kalti tie, kurie jų gyvenimą pavertė košmaru ir toliau morališkai trypia.
Kad lenkai nepriims pabėgėlių irgi melas. Kaip tik prieš dvi savaites benradarbiai lenkai, (tarp kitko labai geri kolegos)aptarinėjo kiek pabėgėlių priims jų valdžia.
Aš galvoju, kad čia yra pirmiausiai Vakarų valdžios kaltė. O kaip kitaip paaiškinsi tuos migrantų skaičius (žr. nuorodą viršuj)? Taigi Vakarų Vokietiją lengva palygint tiesiogiai su Rytų Vokietija. Vakarai geriau gyvena? Įdomu, kieno sąskaita? Pagal svetimšalių skaičių, tai savo vaikų ateities sąskaita. Vakaruose daugelis tų žmonių apskritai net vaikų neturi, pavirto “nežinia ko norinčiais nelaimėliais”. 😉 Šiaip Vakarų sistemos tikrą veidą geriausiai parodo tai, ką jie pasiima tinkamo iš Rytų. Vokietijos Merkelė taigi iš Rytų Vokietijos komjaunimo, susijusi su Štazi ar panašiai. Tokia pati bevaikė, kaip ir kiti Vakarų “vadovai”. Tai jiems tas komunistinis brudas iš Rytų labiausiai ir tiko prie Vakarų sistemos. O patriotiškumas, tautiškumas – ne, jie net nežino, kas tai yra…
O tie tavo bendradarbiai lenkai turbūt tokie patys mažaraščiai 8 klases baigę, kaip ir tu pats. Lenkai nepriims “pabėgėlių”, nebent juos valdžia išduotų. Bet taip nebus, nes paskutiniais duomenimis lenkų valdžios palaikymas šiuo metu yra didžiausioj visų laikų aukštumoje. Ir valdžia supranta, kad taip yra būtent dėl tų kolonistų-migrantų nepriėmimo. Abejoju, kad jie klausys kelių kvaišelių tamstos bendradarbių, ištroškusių svetimo gaivalo Lenkijoje.
Užtenka pasiskaityti Lenkijos žiniasklaidoje valdžios žmonių pasisakymus, užtenka pasiskaityti lenkų intelektualų, politikų mintis (Ryszard Legutko, Janusz Korwin-Mikke,…) ir apie kažkokių ‘pabėgėlių’ priėmimą Lenkijoje galvoti ir kalbėti gali tik lenkas kosmopolitas arba valkata.
Diedas, žiūriu, VBS agentūros duomenis kaip “įrodymus” pateikinėja – “vienas vokietis sakė, kad jokių alach babachų nusikaltimų ten nėra”, “vienas lenkas sakė, kad jie nelegalusimportuos”… Tiesiog ne “diedas”, o “boba pletkininkė”. Antra vertus, kažkiek suprantu: kai labai jau norisi savo “šyzovą dezą” skleisti, o ji nė velnio neatitinka tikrovės, belieka gandai iš serijos “o man vienas pažįstamas (įrašyti tautybę) sakė…” 😉
O kaip tas orumas buvo prarastas???? Ar ne tik ten kažkokios popežiaus bulės susijusios ir t.t.t.t..t.t…?
Dabar LRT Radijo laidoje.
Vienas klausytojas išaiškino p. Rubavičiui, koks jis neapsiskaitęs, atsilikėlis, nes apie tautas kalba.