Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2017-10-22 16:24:34
8
KTU rektorius Petras Barsauskas | ktu.edu.lt nuotr.

KTU rektorius Petras Barsauskas | ktu.edu.lt nuotr.

KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.
KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.

Didelio šurmulio viešojoje erdvėje sulaukė galimas KT universiteto rektoriaus Prano Baršausko plagiatas. Šiame kontekste nesiimsiu kažko smerkti ar nuspręsti, bet atkreipsiu dėmesį į „sisteminį plagiavimą“, kuris mūsų švietimo sistemoje prasideda dar mokyklose. Maži vaikai pažinti pasaulį ir mokytis pradeda kopijuodami ir tai natūralu, tačiau ties tokiu mokymosi būdu galiausiai užstringama ir tai pradeda riboti vaikų kūrybingumą. Įsivyrauja tik informacijos kalimas. Rezultatas: kūrybiškai mąstančių visuomenėje nedidėjimas, masinė kultūra, reklamos gniaužtai, kuriems nesugeba pasipriešinti kritinio mąstymo nesusiformavę piliečiai.

O kur dar tokios kompetencijos, kaip finansinis raštingumas, pasiruošimas šeimai, ypatingai misijai – vaikų auginimui, ar elementarus gebėjimas gyventi laimingai, sveikos gyvensenos įgūdžiai?

Ko siekiama šiandieninėje švietimo sistemoje? Pavyzdžiui, tiksliai iškalti istorijos datas, bet jausti pasidygėjimą pačia istorija. Vietoj to, kad žmogus domėtusi šia sritimi, kontekstu, sąsajomis su šiandiena, neretai istoriją supranta kaip tikslių mūšio datų iškalimą. Neretai priversti perskaityti daug privalomųjų knygų suformuoja bendrai abuojumą knygų skaitymui, o pabaigę vidurinę ar aukštąją mokyklą daugybę metų nebeperskaito nei vienos knygos.

Ar nėra svarbiausia įskiepyti smalsumą, kad būtų pažinimo džiaugsmas, nuostaba, susidomėjimas. Ir jis tęstusi vadinamuoju mokymųsi visą gyvenimą.

Grįžtame prie „plagiatų“ temos. Internete lengva surasti kiek kainuoja įvairių kategorijų darbai (plagiatai?).  Universitetų katedrų vedėjai, dekanai kiti dėstytojai dažnai naudojasi studentų, kuriems vadovauja darbų rašymui, jų technine pagalba savo moksliniams darbams parašyti. Jie tikriausia atlieka tą „techninį“ darbą, apie kurį kalbėjo ir P. Baršauskas, kad tik „techninėje dalyje“ yra problemų.

O jei net ir patys rašo tuos darbus – kokia jų prasmė? Svarbiausia moksliniame darbe įmantrių žodžių gausa, tada jis tikrai tampa „mokslinis“? O gal tik eilinis „plagiatas“, nes savų minčių, įžvalgų, požiūrio neretai tokiuose darbeliuose mažoka. O sąsajų su realiu gyvenimu neretai visai teturi mažai . Kur tas vadinamasis „naujumo ir originalumo“ kriterijus?

Galima iš žmogaus padaryti vaikščiojančią enciklopediją, tačiau nesugebančia elementariai kūrybingai gyventi, pritaikiti turimas žinias konkrečiose, dalykinėse srityse. Svarbiausia mokymąsis visą gyvenimą. Ir galima pasakyti, kad mokymąsis ir ugdymąsis prasideda nuo gimimo iki mirties. Ir net kuo ankstesnis formalios mokyklos lankymas dar neužtikrina, kad bus anksčiau išugdoma susivokusi ir savarankiška asmenybė. Lietuvoje jau kuris laikas diskutuojama ar reikia anksčiau pradėti lankyti mokyklą: ne nuo 7 metų, o nuo 6 metų. Dar labiau šią diskusiją paskatino šiomis dienomis apsilankęs ir EBPO ekspertas Andrius Šleicheris (Andreas Schleicheris), kad šia linkme tikrai ir reikia žengti, neva tai išspęs švietimo spragas.

Reformos iniciatoriai teigia, kad reikia ankstinti mokyklinį amžių, nes taip yra daugumoje kitų Europos valstybių. Tačiau kalbėdami apie Suomijos, kaip pavyzdinės švietimo sistemos, perkėlimą į Lietuvą, vengiama minėti, kad ten lankyti mokyklą tepradedama nuo 7 metų. Tai nereiškia, kad Suomijoje ankstyvas ugdymas nevyksta, jis vykdomas kiek kitais būdais. Tai reiškia, kad mokymosi paankstinimas tikrai nėra kažkokia stebuklinga piliulė, tai tik vienas iš būdų.

„Metodika“ leidyklos išleistoje knygoje „Duokite vaikams ramybę“, kurioje analizuojami ugdymo sistemų skirtumai įvairiose šalyse ir problemos, kuriose atsiduria tėvai bei vaikai spaudžiami, kad atžalos pasiektų vis geresnių rezultatų per kalimą. Ir iš Lietuvos yra vykę daug paprastų mokytojų bei biurokratų pasisemti patirties. Skelbiama, kad pasimokyti „suomiško švietimo stebuklo“ kasmet atvyksta daugiau nei 1500 užsienio šalių atstovų iš apie 50 valstybių. Minėtoje knygoje Carl Honoré teigia: „Priešingai nei bendraamžiai daugelyje kitų šalių, vaikai Suomijoje formalią mokyklą lankyti pradeda tik tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka septyneri. Ankstyvą vaikystę jie praleidžia namie arba darželiuose, kur karaliauja žaidimas. Galiausiai pradėję lankyti mokyklą jie mėgaujasi trumpomis pamokomis, ilgomis atostogomis ir daugybe muzikos, dailės ir sporto užsiėmimų. Be to, Suomijoje mažai lenktyniaujama. Šalis seka atskirų mokyklų rezultatus, bet išvadų viešai neskelbia. Vaikai nevertinami pažymiais, kol jiems sueina trylika“.

Naujo ugdymo principų vis labiau laikosi ir vaikų darželių ugdymo sistema kitose šalyse – vadinama gamtos, miško ar lauko pedagogika, ugdymo būdas, kai vaikai kuo daugiau laiko praleidžia atvirose gamtos erdvėse ir ten pažįsta pasaulio paslaptis. Šią metodiką taiko ir Vilniuje įsikūręs gamtos darželis „Po smilgom“. Tokių ugdymo įstaigų paskutiniais metais Lietuvoje steigiasi vis daugiau, bet jos dažniausiai yra privačios ir norintys leisti į jas vidutines ar mažesnes pajamas gaunantys tėvai to padaryti negali, tai stabdo šių naujų idėjų ir ugdymo būdų plėtrą.

Juk ir dalykinius klausimus puikios sąlygos mokintis gamtoje: čia tikroji biologija, zoologija, geografija, chemija ir pan. Atvirose erdvėse galima mokytis ir skaičiuoti bei rašyti, tam panaudojamos natūralios gamtoje randamos medžiagos.

Ar nėra svarbiausia mažinti krūvius, „kalamo“ turinio balastą, ugdyti kūrybingumą ir žinių įsisavinimo ir ugdymo būdą? Būtina peržiūrėti patį turinį – ar tai, kas yra „kalama“, tikrai reikalinga?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video)
  2. Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė?
  3. 40 % gabių vaikų mokyklose yra netinkamai skatinami ir ugdomi
  4. J. Dapšauskas. Kai mokyklos taisykles nustato „klientai“ cinikai vidutiniokai
  5. J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos?
  6. Profesoriaus K.Baršausko gyvenimas įamžintas V.Bareikio spektaklyje
  7. J. Dapšauskas. Draudimais ar švietimu bei užimtumu išgelbėsime žmones ir valstybę nuo svaigalų epidemijos?
  8. D. Kavaliauskienė. Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina (video)
  9. Kodėl jauni žmonės (ne)nori būti švietimo darbuotojais?
  10. Kodėl blynų kepimas ne mažiau svarbus nei knygų skaitymas?
  11. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  12. Kodėl rudenį jaučiame stresą?
  13. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  14. R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
  15. J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Ar kas skaičiavo, kiek diplomų išduoda už asmenines pastangas?
    Ar tie, kas pirko kursinius darbus bei diplomus, gebėjo ir staiga puolė patys prakaituoti daktarines rašydami?
    O kas skaičiavo, kiek turime tikrų daktarų? Ar prireiks antros rankos pirštų tokiems suskaičiuoti?
    Tai kas tada tose habilitacijos komisijose?
    Aferistas aferistą pasikinkęs į „šviesią ateit”į tautą veda.
    Kad visi jie ilgainiui žlugs, kaip žlugo ir kiaurai prasivogęs socializmas „liberaliai” žmonišku veidu – jokios abejonės. Tik gaila, kad tie „žmoniško” veido „liberalai” staigiai perėmė šalies vadeles…
    Gaila, kad paskui save ir savo amoralią bedugnę ir Lietuvą tempia…

    Atsakyti
    • To lūzeriams says:
      8 metai ago

      Man tai įdomu tokie ale kritikai kaip jūs kiek ir ko esate parašę, ką sukūrę, kad galite kritikuoti daktaro disertacijas ir habilitacinius darbus apynusius žmonęs. Manau visiškai nieko ir jums dėl to gėda ir jums labai norisi suniekinti kitus , toli jus pralenkusius žmones.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        8 metai ago

        Oho, koks “proto bokštas” išlindo – akivaizdžiai “progresyvas”, nes a) užsivadino absoliučiai kvailai (ne tik, atseit, anglo-lietuviškai (kas jau savaime negudru), bet dar ir su dvigubu naudininku – matyt, nelabai “įkerta”, kad angliškas prielinksnis “to” ir lietuviška galūnė “-ams” vienas kitą dubliuoja) 🙂 b) suskubo chamiškai dėstyti savo nuomonę apie komentatorius (standartinis, liberastų “iki skausmo” nuvalkiotas “ad hominem”) net nepasivarginęs suprasti, apie ką jie rašo – ir juolab po kokiu straipsnio pats savo “gilemintiškas yžvalgas” dėsto; c) nesivargina dėl normalios rašybos ir skyrybos. 🙂

        Atsakyti
        • To Pick says:
          8 metai ago

          Jūsų išsireiškimas apie liberastus rodo , kad priklausote vatnikų kastai, vadinasi diskusija baigta

          Atsakyti
        • To Pick says:
          8 metai ago

          Jūsų išsireiškimas apie liberastus rodo , kad priklausote vatnikų kastai, vadinasi diskusija baigta

          Atsakyti
  2. Jo says:
    8 metai ago

    Apie ką šia straipsnis? Ar čia darželio po smilgom reklama? Prie ko čia Baršauskas? Ir kuo tie suomiai išskirtiniai? Kiek Nobelio premijų laureatų ar šiaip iškilesnių mokslininkų. Kam reikia rašinėti niekus?

    Atsakyti
  3. Jo says:
    8 metai ago

    Surado pavyzdį suomiją. Ten jaunimas visiškai apatiškas, gyvena iš valdžios dosnių pašalpų ir nei dirbti nei mokytis nenori. Autoriui labaiu reiktų pasidomėti prieš rašant

    Atsakyti
  4. Penicilinas says:
    8 metai ago

    LT viskas yra plagijuojama,net ir siame straipsnyje siuloma plagijuoti švietimo sistemą iš suomių,Kasi stojome iES mums sakė:pažiūrėkite kaip gerai gyvena tos šalys kurios įstojo į sąjunga-padarykite tai-plagijuokite.O dabar staiga mes plagijatoriai.Brangieji,reikia leisti kurybingai gyventi.Nuolat girdėti”nereikia atrasdinėti dviračio”.Noriu pastebėti,kad kūryba galima ir dviračių srityje.O apie moksla nereikia daug kalbėti-ten vien plagiatas.Varkšas Baršauskas ,kad tapo atpirkimo Ožiu.Bet kokioje disertacijoje arba plagiatas arba nesamonės.Visi mokslininkai skiriasi vienas nuo kito tik straipsnių kiekiu,one kokybe.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką
  • Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?
  • Kurie vasaros darbai – automobilio priešas Nr. 1?
  • „Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

Kiti Straipsniai

Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Vaikų darželis

Seime – raginimas grąžinti galimybę remti mokyklas, darželius

2025 06 12
Susitarimo pasirašymas

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Mokykla, klasė | pixabay.com, Weisanjiang nuotr.

Prasideda pagrindinis priėmimas į sostinės mokyklas

2025 06 05
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė

J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai