Neretai gyventojai, gavę šeimos gydytojo siuntimą, skundžiasi ilgomis laukimo eilėmis pas gydytoją specialistą. Tačiau ne visi žmonės žino, kad iš tiesų jie patys gali pasirinkti tiek gydytoją specialistą, tiek gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kaip sužinoti, kokia laukimo eilė yra pas specialistą ir ką daryti, jei eilė didelė.
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ligoniams siuntimą nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai išduoda gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas), atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę.
Jei gydytojas nusprendžia siųsti ligoninį planinei gydytojo specialisto konsultacijai, išduodamas siuntimą jis turi nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose dirba siuntime nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas. Ligonis gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Svarbu tik nepamiršti užsiregistruoti pas gydytoją specialistą per 30 dienų, nes tiek laiko galioja siuntimas.
„Ligonis , turintis siuntimą, gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikalingų paslaugų teikimo. Siunčiantis gydytojas turi suteikti informaciją ligoniui, kur tokios paslaugos teikiamos“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus specialistė Žydrūnė Baigienė.
VLK primena, kad informaciją apie eiles (ją ligonių kasoms teikia pačios gydymo įstaigos) galima rasti TLK interneto svetainėse, paskambinus telefonu į gydymo įstaigas ir jų informacinėse sistemose.
TLK interneto svetainėse informacija apie eiles skelbiama čia:
Ligonių kasos atlieka laukimo eilių gydymo įstaigose, su kuriomis sudaro sutartis, stebėseną ir kas mėnesį iš jų gauna duomenis apie eiles. VLK turimi duomenys rodo, kad paprastai yra galimybė rasti specialistą, pas kurį tektų laukti trumpiau, jei ligoniai rinktųsi jį pagal laukimo trukmę. Tačiau ligoniams svarbūs ir kiti (subjektyvūs) kriterijai, todėl pasirinkus specialistą, pas kurį susidaro didesnė eilė, tenka laukti ilgiau. Vadinasi, laukimo trukmė dažnai priklauso nuo to, kokią gydymo įstaigą ir kurį gydytoją specialistą pasirenka pats ligonis.
VLK specialistės teigimu, siekiant mažinti eiles, taip pat svarbu nepamiršti ir ligonių atsakomybės. Jei dėl kokių nors priežasčių užsiregistravęs pas gydytoją specialistą ligonis atvykti negali, apie savo neatvykimą jis turi pranešti gydymo įstaigai prieš parą. „Gydymo įstaiga, žinodama, kad ligonis neatvyks, galės pasiūlyti tuo laiku pasinaudoti kitam šių paslaugų eilėje laukiančiam žmogui, kuriam ši pagalba būtina. Būkime atsakingi, juk tokiu būdu taupomas ir gydytojų, ir ligonių laikas“, – ragina Ž. Baigienė.
Visgi, eilės nėra vien tik Lietuvos problema. Kitos šalys irgi susiduria su tokiomis kliūtimis kaip gydytojų, slaugytojų trūkumas ir kt. Kiekvienoje šalyje ši problema sprendžiama įvairiais būdais. Lietuvoje taip pat yra numatytos eilių mažinimo priemonės. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. pradžios įsigalios Sveikatos priežiūros įstagų įstatymo pakeitimai, kuriais bus nustatomi paslaugų suteikimo maksimalūs terminai. Juos praleidus, apmokėjimas gydymo įstaigai bus mažinamas. Taip siekiama, kad ir įstaigos rūpintųsi, jog ligoniai paslaugas gautų laiku.
Laukiantis prie gydytojo durų nebėra priimamas. Hipokrato priesaikos nebesilaikoma.Vietoje jos – mokestis, nesumokėjęs negausi pagalbos.
Juokingiausia, kai SAM ar nežinau dar kieno potvarkiais nustatyta, jog sergantys tam tikrom ligom turi būti nustatytu dažnumu konsultuojami specialisto – kad šis reguliariai kontroliuotų gydymą, keistų jį, jei reikia. O prieš vizitą pas jį ligoniui būtina atlikti nustatytus tyrimus (beje – mokamus. Tai ypač taikoma agresyviais medikamentais gydomiems).
Iš šalies žiūrint atrodo, viskas taip rūpestingai sustyguota: ir tyrimai daromi, ir specialistai neatsitraukdami stebi, keičia gydymą pagal realią situaciją, o realiame gyvenime ta tvarka tampa ne šiaip varginančiu lažu ligoniui, bet ir protu nepagrindžiamu krūviu ligoniui, kurį jo liga ir taip nuvargina…
Nors visi, pradedant SAM ir LK, baigiant auditoriais, gydymo įstaigos vadovais, gydytojais, laborantais ir registratūra žino, kas kada ir kaip turi vykti, turi raštu išdėstytas visas tvarkas ir instrukcijas, tačiau Jos Šventenybę Biurokratiją taip linksminantis popieriukų nešiojimo iš kabineto į kabinetą ritualas turi būti pagarbiai atliekamas: artėja laikas pas specialistą – turi nepražiopsoti apsilankyti pas šeimos gydytoją siuntimo(!) atlikti tyrimus. Nežiūrint, kad specialistas pats nurodė, kada ir su kokių tyrimų rezultais ateiti . Tyrimus atlikai, atsakymus gavai – vėl turi sugebėti patekti pas šeimos gydytoją, kad parašytų siuntimą pas specialistą. Nors ten vyksti JO paties nurodymu. To maža – dar turi visą laiką, lyg šachmatus žaisdamas, skaičiuoti savo „ėjimus” bei jų datas – kada registruotis į ŠMC, kada laiku atliktum tyrimus, nesupainioti, kiek dienų trunka gauti vieno ar kito tyrimo atsakymus, sugebėti vėl laiku patekti pas ŠG, nes visur visiems popieriukams galioja „senaties terminas”. Suklydai ar gydymo įstaigoje kažkas sutriko – teks pradėti iš naujo, nes tavo tyrimų atsakymas ar siuntimas negalios. Vėl mokėk už tyrimus ir, kaip tas cirko arklys, eik ir eik tuos pačius ratus iš naujo. O dar ką reiškia užsiregistruoti pas specialistą!
Žinoma, viskas taps paprasta ir nevargins , jei gali pirkti privačią ligos eigos priežiūrą..
Kai jau baigsi lakstymą tame labirinte, lauk netikėtumų vaistinėje. Ten prasidės antras lakstymų ratas. nes ten irgi svarbu datos – tai tas, tai anas receptas suklystas viena diena… Pėsčiuok namo, ir ateik dar kartą, bet jau su nauju receptu, nes šis neatlaiko išbandymo užbiurokratizuota receptinių vaistų pardavimo tvarka. Tai gal reiktų biurokratus pirma pagydyti, o ne blogai besijaučiantį žmogų vaikyti? Juk reikia arklio sveikatą turėti, kad atlaikytum tuos reguliariai kartojamus biurokratijos pragaro ratus… Panašu ne tiek į gydymą, kiek į prievartinį bėgimą su kliūtimis, į bandymus su žmonėmis – kiek agresyvių vaistų nualinti organizmai gali atlaikyti išbandymus biurokratiniu absurdu. Tskant, jei nori būti gydomas SAM nustatyta gydymo tvarka, pirma pasitikrink sveikatą, ar ji atlaikys valstybinių gydyklų pacientams numatytą darbo krūvį. Gal bus lengviau nesigydyti. Ar gydytis pas bobutes…