Sukčiai vis dažniau pasitelkia apgavystes, kurioms nereikia nei pavogto slaptažodžio, nei banko kortelės duomenų. Pakanka įtikinti žmogų parodyti savo telefono ekraną arba įdiegti nuotolinės prieigos programą. Taip nusikaltėliai gali pasiekti asmeninius duomenis, stebėti bankines operacijas ir net išvilioti pinigus.
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis perspėja, kad tokių apgavysčių pavojus slypi ne tiek technologijose, kiek žmonių pasitikėjime tariamais pagalbininkais.
Grėsmės mastą rodo ir užsienio bankų patirtis. Jungtinės Karalystės banko „Santander UK“ duomenimis, 2024 metais jo klientai dėl sukčiavimo, pasitelkiant ekrano dalijimąsi ir nuotolinę prieigą, prarado daugiau kaip 1,8 mln. svarų sterlingų.
Sukčiai prisidengia noru padėti
Apgavystė dažniausiai prasideda įprastu telefono skambučiu. Nepažįstamasis prisistato banko darbuotoju, investavimo konsultantu arba techninės pagalbos specialistu.
Jis gali pranešti apie tariamai pastebėtą įtartiną mokėjimą, užblokuotą sąskaitą ar telefono gedimą. Tuomet pasiūlo padėti išspręsti problemą, tačiau pirmiausia paprašo įjungti ekrano dalijimosi funkciją.
Žmogui toks prašymas gali atrodyti suprantamas – juk pašnekovas tikina norintis padėti. Tačiau nuo tos akimirkos sukčius gali matyti, kas vyksta telefono ekrane.
Panašiai veikia ir investiciniai sukčiai. Tariamas konsultantas siūlo padėti atidaryti investavimo sąskaitą, atlikti pirmąjį pavedimą arba atsiimti neva uždirbtą pelną.
Tam žmogaus paprašoma parodyti ekraną arba įdiegti programą, kuri leistų konsultantui „parodyti, ką spausti“.
Ką sukčius gali pamatyti jūsų telefone?
Įjungus ekrano dalijimąsi, pašalinis žmogus gali tiesiogiai stebėti atidaromas programėles, gaunamus pranešimus, banko sąskaitų likučius ir ekrane pasirodančius patvirtinimo kodus.
Dar pavojingiau, kai žmogus įdiegia nuotolinės prieigos programą, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer“.
Tai teisėtos techninės pagalbos priemonės. Tačiau, priklausomai nuo įrenginio ir suteiktų leidimų, jomis galima ne tik stebėti ekraną, bet ir nuotoliniu būdu valdyti tam tikras telefono ar kompiuterio funkcijas.
Taip sukčius gali atidaryti programėles, spausti mygtukus ar mėginti atlikti finansines operacijas.
Svarbu suprasti, kad tokiu atveju nusikaltėliui nebūtinai reikia sužinoti slaptažodį. Jis gali pasinaudoti pačiu žmogumi ir įtikinti jį patvirtinti sukčiaus pradėtą veiksmą.
Pavojingiausias žingsnis – „Smart-ID“ patvirtinimas
Pasak M. Kutkaičio, apgavikai paprastai neskuba iš karto prašyti prieigos prie viso įrenginio.
Iš pradžių žmogaus prašoma tik parodyti ekraną. Vėliau – atidaryti banko programėlę, prisijungti prie sąskaitos, suteikti papildomus leidimus ir galiausiai patvirtinti tam tikrą veiksmą.
Ypač pavojinga, kai sukčius įtikina pasinaudoti „Smart-ID“.
Primename, kad PIN1 kodas naudojamas tapatybei patvirtinti ir prisijungti prie elektroninių paslaugų, o PIN2 – mokėjimams ir kitiems veiksmams pasirašyti.
Apgavikas gali aiškinti, kad patvirtinimas reikalingas sąskaitai apsaugoti arba įtartinam mokėjimui atšaukti. Tačiau iš tikrųjų žmogus gali būti įkalbamas patvirtinti pinigų pervedimą nusikaltėliui.
Apie panašias grėsmes „Smart-ID“ naudotojams Alkas.lt yra rašęs ir anksčiau.
Svarbiausia taisyklė – niekada netvirtinti prisijungimų ar mokėjimų, kurių patys nepradėjote.
Jeigu telefonu kalbantis asmuo prašo parodyti ekraną, prisijungti prie banko arba patvirtinti neaiškų veiksmą, pokalbį reikia nutraukti.
Norint patikrinti, ar banko sąskaitai iš tiesų gresia pavojus, būtina savarankiškai susisiekti su banku jo oficialiu telefono numeriu.
Ką daryti, jeigu sukčiui jau suteikėte prieigą?
Jeigu įtariate, kad ekranu dalijotės su sukčiumi, pirmiausia nedelsdami nutraukite pokalbį ir išjunkite ekrano dalijimąsi.
Jeigu įdiegėte nuotolinės prieigos programą ir suteikėte jai leidimą valdyti įrenginį, išjunkite belaidį interneto ryšį („Wi-Fi“) ir mobiliuosius duomenis. Taip galima nutraukti galimą pašalinio asmens prisijungimą.
Toliau svarbu kuo greičiau iš kito, saugaus įrenginio susisiekti su banku ir paaiškinti, kokią prieigą suteikėte bei kokius veiksmus atlikote.
Taip pat reikėtų pakeisti svarbiausius slaptažodžius, pašalinti įtartinas programas, patikrinti joms suteiktus leidimus. Jei abejojate telefono saugumu, kreipkitės į patikimą techninės pagalbos specialistą, o apie galimą sukčiavimą praneškite policijai.
Net jeigu pinigai iš sąskaitos nedingo, tai dar nereiškia, kad nieko blogo neįvyko. Nusikaltėliai galėjo surinkti duomenis, kuriais pasinaudos vėliau.
Pasitikėjimas – pagrindinis sukčių ginklas
Šios apgavystės primena, kad net pažangiausios elektroninės apsaugos priemonės negali visiškai apsaugoti žmogaus, kuris pats įkalbamas suteikti prieigą prie savo duomenų.
Kaip rodo ir anksčiau aprašyti sukčiavimo atvejai, nusikaltėliai puikiai išmano žmogaus psichologiją. Jie pasitelkia baimę prarasti pinigus, skubą ir norą pasinaudoti tariamai siūloma pagalba.
Todėl telefono ekraną ir jame matomus duomenis būtina saugoti taip pat atidžiai, kaip banko prisijungimo kodus.
Kartais pakanka vieno neapgalvoto leidimo, kad pašalinis žmogus pamatytų gerokai daugiau, negu jam ketinote parodyti.
Parengta pagal BNS pranešimą.













