Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?
Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę paprastai klijuojama Rusijai naudingų asmenų etiketė. Daugelį metų visuomenei siunčiama tokia žinia: jei silpnindamas Lietuvą pataikauji Lenkijai, viskas tarsi suprantama, o jei gini Lietuvos interesus, tada neva esi kažkaip susijęs su Kremliumi. Viešame vertinime dominuoja iš esmės tik dvi spalvos, kiek primenančios dvispalvės vėliavos kompoziciją. Visuotinas tokio mūsų piliečių sąmonę apdorojančio principo, nuslopinančio norą veikti savo valstybės naudai, įsigalėjimas, manau, labai pavojingas Lietuvai. Pagal kaimynų primestą gudrią mašineriją nebelieka vietos svarbiausiam tikslui – Lietuvos tautos interesui kurti Savo ir Savitą, t. y. stiprią, valstybę.
Akivaizdu, kad Lenkija neleistinai kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus, neva padėdama čia gyvenantiems lenkams. Neseniai mūsų Seime nuskambėjo Lenkijos Seimo maršalkos Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) raginimas atsižvelgti į lenkų kilmės piliečių reikalavimus, kurį jis susiejo su geopolitiniais interesais. Tai neleistinas kišimasis į mūsų šalies vidaus reikalus, panašus į šantažą Lietuvos įstatymų leidėjams.
Puikus pretekstas lenkų kultūros sklaidai, nors dauguma pietryčių Lietuvos gyventojų yra sulenkėję lietuviai ir gudai. Asmens dokumentuose norima įteisinti „originalias“ pavardes. Kaip matome iš tyrimų (akad. Z. Zinkevičiaus), pietryčių Lietuvos gyventojų originalios pavardės daugiausia yra lietuviškos, o užrašymo forma suslavinta (sulenkinta). Tarpukariu Lenkijos okupuotoje pietryčių Lietuvoje raštvedyba vykdyta lenkų kalba, tęsiant Žečpospolitos tradicijas, dar labiau ir uoliau lenkinant kraštą. O dabar, spaudžiami Varšuvos, mūsų politikai siekia de jure įteisinti vadinamąsias originalias (!) pavardes. Iš dalies tęsiama kontroversiškojo Lenkijos maršalo J. Pilsudskio vizija. Ar tai naudinga Lietuvai? Suprantama, jokiai šaliai nenaudinga ar net pragaištinga daliai savo piliečių „padėti“ tapti kitų šalių kultūrinių ir politinių sumanymų įrankiu. Ta pačia proga suduodamas smūgis ir visam Lietuvos valstybingumui: kalbinei sistemai reikalingas stabilumas, garantuojantis valstybės pamato stiprumą.
Suprantama, tik dviejų spalvų matymas ir pateikimas visuomenei kaip panacėja naudingas ir mūsų vietos politikams. Dažnai jie, patys stokodami stiprios Lietuvos vizijos, dėl savo nesėkmių kaltina didįjį kaimyną. Galimo Rusijos pavojaus ar daromos įtakos mūsų valstybei neneigiu, ji akivaizdi. Tačiau tenka pripažinti, kad Rusija nereikalauja rašyti Lietuvos gyventojų pavardžių asmens dokumentuose „originalo“ kalba ar išlaikyti rusų kalba dėstomas švietimo įstaigas. Rusijai, manau, naudingas Lietuvos politikų nuolaidžiavimas Varšuvai, nes atsiveria potenciali galimybė ateityje pasinaudoti mūsų netoliaregiškos pataikavimo kaimynei politikos vaisiais. Konfliktų siekti, be jokių abejonių, nereikėtų, tačiau jaustis lygiateisiais ir oriais, nepasiduoti spaudimams ir apginti Lietuvos savastį – privalu.
Žmonės, kurie myli Lietuvą, supranta žalą valstybei ir nori apriboti mums daromą kitų šalių primestą įtaką, pirmiausia yra savo šalies patriotai. Tai kiekvieno piliečio priedermė. Ypač pavojinga, manau, primesta mums dviejų spalvų samprata – arba nuolaidžiauji Lenkijai, arba pataikauji Rusijai. Panašu, kad ši genialiai sąmonę nuo rūpesčio savo valstybe išvalanti strategija buvo įdiegta Lenkijos įtakos „minkštųjų galių“ architektų ir puikiai veikia Lietuvoje. Įgyvendinimui pasitelkiami kai kurie mūsų autoritetingi intelektualai, ypač istorikai, politikai. Draugaukime su kaimynais, tačiau būkime budrūs ir sugebėkime įžvelgti tikruosius strateginius strateginių partnerių tikslus.
Pasaulyje yra daug spalvų ir atspalvių. Lietuvoje jų irgi gali ir turi būti. Mūsų interesas – teisinga, moderni ir stipri Lietuva. Atminkite, kad orūs piliečiai neprivalo tarnauti kitoms valstybėms ir kad mylėdami savo Tėvynę netapsime prorusiški. Lygiai vienodai oriai bendraukime su lenkais, gudais, rusais ar bet kurios kitos šalies piliečiais, – ir mus gerbs. Rinkimės savą Lietuvos kelią ir saugokime, įtvirtinkime bei skleiskime jos tapatybę – pirmiausia lietuvių kalbą. Lietuvių kalba yra neįkainuojama ir fundamentali vertybė mums, Lietuvos piliečiams, šalies stabilumui ir saugumui, neprekiaukime ir nemainykime jos į tariamas Lenkijos paramas, tai nevalstybišką, o ir gėdinga. Lietuvių kalba Lietuvai – tai tarsi gruntas po valstybės pamatais, kol jis nekapstomas, tol stabilus ir pats valstybės rūmas. Kaip tinkamai rūpintis savo šalies interesais, manau, galėtume pasimokyti ir iš pietvakarių kaimynės, neleistinai besikišančios į mūsų vidaus reikalus. Ar dar nesubrendome apginti Savos valstybės interesus? Ar ne laikas patikėti, kad mūsų Tėvynės vėliava ne dviejų, o trijų spalvų ir mylintys Lietuvą žmonės siekia jai gero? Kitaip – liksime pavieniais svetimų interesų tarnais.
Straipsnio autorius yra nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, mišrios frakcijos „Kartu – už pažangą Vilniaus rajone“ seniūnas, Asociacijos „TALKA už kalbą ir tautą“ pirmininkas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Nacionalinės pažangos premijos laureatas, skulptorius
Geras straipsnis. Kaip pirštu į akį. Ačiū Autoriui!
Tikrai taip.
Labai teisingi, labai reikalingi pastebėjimai. Ką galėtume padaryti mes, eiliniai Lietuvos piliečiai ar lietuvių kalbos mokytojai, kaip galėtume prisidėti, pagelbėti? Labai skaudu stebėti, kaip po truputį, lyg pagal kažkieno užsakymą, naikinamas mūsų Tėvynės Lietuvos valstybingumo pamatas – garbinga lietuvių motinų – lietuvių kalba?
Kaimyniniame daugiabutyje daug pradinukų auga – net smagu. Tik… mišrių šeimų vaikai, kur vienas iš tėvelių lietuvis, kalba ne lietuviškai. Ir net nelabai supranta lietuviškai…. Kai lietuvių k. nesupranta vaikai, augantys slaviškose šeimose, dar ne taip keista. Bandžiau bendrauti, kalbinti juos lietuviškai, ragindama atsakyti ta kalba, kurią moka, jeigu nemoka lietuviškai. Nelabai kas gavosi. Šeimoje kalba mišiniu, kieme irgi mišiniu, nei darželiuose, nei mokykloje valstybinės kalbos negirdi… Bendrauja noriai, tačiau jokios kalbos pagrindų nebuvimas labai trukdo… Štai ką reiškia valstybės ir ŠMM apsileidimas nuo pat pradžių…
Kas gali paneigti tokią galimybę, kad yra gautas slaptas ultimatumas ir paimtos bakės už tas tris raideles, kurios bus tik pradžia invazijai ir aneksijai? Nereikia pamiršti istorijos kaip LDK didikai susigundė Katrės Antrosios seksodromu ir nurūko į tą šiltą guolį Peterburge malonumų gaudyt, eilinius lietuvius pasmerkę vergijai – pražūčiai. Ir būtume pražuvę, jei ne Antrasis Žalgiris, jei ne kryžiuočių vaikaičiai, kurie supylė tą nenugalimąją carinės Rusijos imperijos kariuomenę, nežiūrint, kad jos pusėje kariavo milžiniška anglų jūrinė imperija ir ne mažiau galinga Prancūzija, jau nekalbant apie Amerikos potencialą. Istorija turi savybę kartotis, va dabar ji jau ir bando pasikartoti – tai išvakarės. Todėl lenkai ir spaudžia mus, tiesa?
Pasak „tatos” dar Nepriklausomybės pradžioje – kuoliukus sukalti, „savo teritoriją” aptverti?..
Sprendimas atstatyti Lietuvių kalbą ir kultūrą Vilniaus rajone yra:
reikalinga politinė valia atlikti Lietuvos administracinio teritorinio padalijimo reformą-apjungti Vilniaus miestą ir rajoną į vieną administracinį vienetą-Vilniaus rajono savivaldybę. Tokiu pat principu turėtų būti apjungiamos ir kitų miestų ir rajonų savivaldybės.Juk teritorija yra viena, sujungta keliais, elektros linijomis ir komunikacijų tinklais.
savivaldos organai ir deputatai būtų renkami pagal gyventojų skaičių,Vilniaus rajono valdymas atitektų viso rajono gyventojams, lenkų proporcija jame būtų išlaikyta, tačiau jie nebediktuotų , nediskriminuotų lietuvių .
r Lietuvos žmonėms reikalinga ir tautinė etnografinė tapatybė, todėl reforma turėtų apimti ir Lietuvos regionų atkūrimą-Aukštaitija,Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija …
Pritariu,tik vienas pastebėjimas,ne suvalčizna bet Sūduva.
Pagal Sūduvą, tai kairiakrantis Alytus, Simnas, Veisiejai, Lazdijai yra Sūduvoje, bet ne Dzūkijoje.
Pagal Suvalkiją – jie priklauso Dzūkijai.
Jūs galite įsivaizduoti alytiškių krepšinio klubą ‘Sūduva’ ?
Turėkime omeny, kad pagal dabartinį skirstymą rajonais sunkiai įmanoma savivalda, o ką jau kalbėti apie apskritis, o dar norima stambinti į keturias ar penkias sritis.
Kita vertus, pagal dabartinį ekonomikos nustekenimą mažuose miesteliuose ir aplink juos, ten neįmanoma surinkti mokesčiais lėšų, kurios leistų vykdyti savivaldą.
Viskas vyko ir vyksta Lietuvoje lyg išdeginti mažus miestelius, išvaryti žmones iš Lietuvos.
Šitas naujas VRM planas yra paskutinės vinys į Lietuvos miestelių ir kaimų karstą – teliks griūvantys miesteliai ir kaimai, užželiantys krūmais ir medžiais laukai pusėje Lietuvos.
Dėl kalbos:
civilizuočiausi ir pažangiausi mūsų lituanistai įsitikinę, jog Lietuvoje lietuvių kalbos per daug ir kalbų apie ją per daug, per daug… Per daug ja rūpinamasi, dar visokių VLKK prisigalvoja…
Va, prašom, kaip logiškai viskas išdėstyta 15min.:
Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė: Ar reikia valstybinės lietuvių kalbos bastilijos?
Įdomu, aukšt. m-klos, kuri tokius „kietus” lituanistus išleidžia, LK katedros vadai savo habilitacijas irgi plagijavo, ar kaip?
O liūdniausia, kad tik pora žmonių komentaruose jiedviem nepritarė..
Didžiausia grėsmė Lietuvai šiuo metu yra Rusija, o ne kažkokia Lenkija, atsiprašant.
Ko gero, didžiausia grėsmė – “savi” valdžiagyviai, kurie nekomfortiškai jaučiasi, jeigu jų galva iki pat pečių nesukišta kuriam nors “ponui” išangėn.
Gerbiamas Pikc teisus.
Taikliai pasakyta !
Tamsta sakai, tamsta žinai, tamsta patyrei visą tai, ką proseneliai ir seneliai SAVO kailiu patyrė… Todėl pagrįstai ir kitiems aiškinti gali
Dėl Lietuvos draskymo, žemių išpardavimo užsieniečiams reikia duoti atsaką, kartu pagerbiant a.a. P. Šliužo siekius – pasirašyti peticija com, “Dėl įstatymu įtvirtintų saugiklių neparduoti žemę užsieniečiams išsaugojimo”.
Žmonės, budinkimės, kol nevėlu, kol Lietuva dar Lietuva.
Seime “Finis Lithuania” projektuotojai ir stažuotojai, tiesa?
Seimo bolševikinė dauguma ta ‘Finis Lithuania’ …
Dr. A. Lebionka šiandien garsina :
“Grybauskaitės biografijos tamsiais užkabariais savo spalio 9 dienos straipsnyje „Ar Lietuvos Prezidentei Lietuvoje yra drįstančių patarti?“ pasidomėjo signataras Zigmas Vaišvila.
Ekspertai eu. šiandien skelbiamas signataro Zigmo Vaišvilos interviu „Mes visi tapome Rusijos Federacijos valstybės paslapties įkaitais“ pratęsia Grybauskaitės biografijos paslapties temą.”
Kaip Lietuvą gali valdyti Rusijos valstybės paslaptis ?
Pone Tvankstai, o Zigmutis patikimas? Juo galima pasitikėti? Galima pasitikėti tais trimis veselnykais į Dubną, iš kurių tik vienam pavyko į ją prasibrauti, o du liko už borto, bet dabar sėdi LR Seime ir ką ten abudu(zwei gute Freunde plus antras didysis konservatorius Paksius) projektuoja? Gal “Finis Lithuania”? Todėl norime Jūsų bešališkos ir objektyvios nuomonės, kuria galėtume pasiremti ateities politinėse argumentuotų minčių ir nuomonių kautynės – faktologijos plėtotėje. Na, man, kaip vergui-rekrūtui ne savo valia okupacinėje rusų kariuomenėje, būnant eiliniu radijo mechaniku ir elektriku teko matyt tik С-200 Дубна arba SA-5 Gammon’ą, dėl ko labai nepatikau kadais Lietuvos karo akademijos “pechotai” ir finansistams(rektoriui), ir buvau išfutbolintas kaip menko proto nepatikimas žmogelis, o į mano vietą, berods, priimant patikrintą kagėbistą, jei neklystu, taigi. Taigi prašom patikslinti, galima Zigmučiu pasitikėti ir juo remtis ar visgi nelabai? Nepastatykite mane į keblią padėtį, jei ateity, kur dėl to žiauriai susimaučiau ir prarasčiau garbę.
Paskutinius trejetą mėnesių man tiesiog knieti pažinti Zigmą Vaišvilą per rakto skylutę – žiūriu įvairią video medžiagą Youtube, stebiu kūno kalbą, balso intonacijas, skaitau daug atsiliepimų literatūros apie jo doktorantūrą Dubnoje, Sąjūdyje, Sausio 13-osios vyriausybėje, ir t.t. Stebina, kad beveik visi jo išsižadėję, telikęs jo draugas Nakas ir politinis draugas Šustauskas.
Dar labiau stebina, kad ką Z. Vaišvila kalba, yra tikroji Tiesa, man atima žadą, nes galiu daug ką prisiminti – įvykius, tų įvykių liudininkų pasakojimus man kažkuriuo laiku (mane stebina, kad idealistai, išstumti iš Sąjūdžio, visada labai pagarbiai atsiliepia apie Z. Vaišvilą), Z. Vaišvilos kalbėjimą tada ir dabar – nemeluoja, tik dabar kalba labai atvirai, tai dėl nepaliaujamo šmeižto jo atžvilgiu, kuris tęsiasi bent 25 metus nestabdant ir niekam neatsakant už gyvatės liežuvį.
Teismų daugiametis maratonas prieš Z. Vaišvilą galimas palyginti su proto pigmėjų vykdoma dramblio medžiokle – Z. Vaišvila turi visišką tiesą ir kas baisiausia teisingiems teisėjams ir Lietuvos valdžios atstovams, kurie ramiai negalės užmigti iki mirties su košmariškuose sapnuose pasirodančiu Z. Vaišvila – Z. Vaišvila turi tiesą amžinybės požiūriu. Tai neišgraužiama.
Dubna ? Kažkodėl nieko nerasta, nieko neįrodyta dedukciniu būdu, kažkodėl niekas neprilimpa, o ir Rusija dėl Z. Vaišvilos veiklos sutramdymo prieš Magnoliją, kuri visiems viešai žinoma kaip Rusijos valstybinė paslaptis, seniai būtų kažką ištraukusi iš archyvų.
Gerai, tuoj gudriomis blizgančiomis akutėmis man prieštaraujantis sako – tik pasirašęs bendradarbiauti su KGB galėjo važiuoti į doktorantūrą Dubnoje.
Į tai galiu atsakyti : ką nuo Sąjūdžio pradžios 1988.06.03 yra išdavęs Z. Vaišvila tam voratinkliui KGB, kokius įvykius galima atsekti, kad buvo perduota informacija pagal išankstinius įsipareigojimus, pakenkusi Sąjūdžiui ir Lietuvai ? Gal kas gali įrodyti, bent logine dedukcine įrodymų seka ?
Dėl KGB rūmų tai išvis cirkas, viskas taip manipuliuojama, suvartoma, slepiami faktai, detalės, kurios buvo, bet kažkodėl ir ‘netyčia’, ir ‘užmirštamos’.
Negali žmogus per 29 metus taip užsikonspiruoti, kad nors kartą nesusikirstų, arba tada Z. Vaišvila yra geriausias visų laikų KGB agentas, greičiausiai visų pasaulio žvalgybų tarpe yra rekordininkas. Tik bobiškas dvišakis liežuvis gali tokias kvailystes pateikti kaip tiesą, be aguonos grūdelio logikos.
Dangų gasdinanti netiesa – taip būtų galima nusakyti visą šurmulį apie Z. Vaišvilą, o jis kukliai, atkakliai, inteligentiškai, tvirtu dvasiniu stuburu neša savo kryžių ir tuo nešimu dirba tiesai ir šviesai ‘vardan tos Lietuvos’.
O Jums neatrodo, kad taip tarpusavyje kovoja sovietukai? 1988 metais jie buvo jauni, agresyvūs, ciniški, akiplėšiški ir visgi privilegijuoti, ir gana išpuikę – į jaunimėlį iš gatvės, iš Gediminkės prospekto labai iš aukšto žiūrėjo, visgi LTSR Mokslų akademija, o ne kokie ten Brežnevo epochos režimo oponentai, tiesa? Ir, manau, kad be Gorbio leidimo mažai ką darė, o seniams Gorbis nepasakojo ką ruošiasi daryt, tiesa? Mes tada tiesiog gyvenome po atviru dangumi aplink Katedrą ir Gediminkę, o jie buvo visgi kitokie – nelabai savi. Labai ambicingi, pamišę dėl karjeros, ypač svaiginančios, ir nemėgstantys bet kokių galimų konkurentų ateity į labai gerą ir pelningą vietelę. Renta irgi gerai, kai trečdalis tautos alksta. Konkurentai yra tiesiog naikinami. Prisiminkime Vokietijos atvejį ir du pasaulinius karus kaip pasaulines koalicijas prieš jos ekonominį, mokslinį ir technologinį kylantį potencialą. O ir tas Gavrilo Principas juk tebuvo gerai patriotiškai parengtas anglų agentukas, įžiebęs pasaulinį gaisrą, tiesa? Mūsiškiai agentukai irgi būdavo gerai išmankštinti ir paruošti ateičiai, ar ne taip? Pajūry KGB net kursus organizuodavo Gorbio laikais perspektyviems, dailiems, mergoms patinkantiems perspektyviems būsimos oligarchinės rinkos politikos bachūrėliams. Tokių dabar ten viršūnėse aplink gana nemažai šiandien. Jie gerai išmanydavo istoriją ir visą kitą vien tam, kad mus sumedžiotų – užmestų plytą nakčia ant galvos ar iš univerkės išfutbolintų. Man tai jie visi sovietukai – tiek Jurgis, tiek Zigmutis kaip ir Prezidentė Dalia. Na, o į Dubną patekti gal sunkiau buvo nei į ką ten Maskvoje prie Maskvos ir Sovietijos Centro Komiteto. Kolchozų pasodybiniai sklypai tai ne Gamonai ir ne, na, nebesakysiu, patys žinote kas, tiesa?
Pradedate tikrąja esmine tiesa pirmajame sakinyje.
Asmeniškai mano sutikti Jūsų minimi politikos bachūrėliai visi lyg vienas yra gerai išmokyti spausti, gluminti ir pašaipiai niekinti naujai sutiktą pašnekovą, kabinėtis prie žodžio, nustebti taip, lyg esi pasakęs nesąmonę ir t.t., jei tenka bendrauti mėnesį kitą, naudoja mano pasakytas mintis vėliau lyg savo, o pabandžius priminti, kad dar neseniai už tokius žodžius buvau jo pašieptas, jį apima įsiūtis ir kerštas, kerštas, kol suės, tiesiog nesivaldo, kai stoviu prieš jį, protas išsilydęs į pyktį. Aiškiai teko jausti jų specialią psichologinę parengtį – maniakinį norą viešpatauti žmonėms bet kokia kaina.
Mane kvatojimas ima, kai matau kurį tai sutiktąjį deklamuojant/deklaruojant per TV ‘demokratijos vertybes’, ypač toleranciją, nuomonių įvairovę, minties laisvę, …
Kiek suprantu, tai Z. Vaišvila pažeidė klano taisykles ir išviešino paslaptis, todėl tapo tokiu nepakenčiamu, be to, jis buvo ne vilnietis, ir turėjo atidirbti vierchui vilniečiui, ko nepadarė, nes užduotys buvo lyg berniukui pasiuntinukui – nepapulsi, dar sykį stengsiesi, kol užsilenksi. Štai šiuo momentu ir paaiškėja, kad Z. Vaišvila buvo tikrai sąžiningas žmogus iki kaulų smegenų ir nesutiko dirbti neįstatymiškų darbų be raštiškų patvirtinimų. Klanas išmetė ir nusprendė užmurkdyti dėl nenuolankumo.
Truputį žinant Z. Vaišvilos asmeninį gyvenimą, tai jis yra ‘agresyvus skaistumo simbolis’ (G. Orwell, ‘1984’), kurio instinktyviai nepakenčia to neturintys.
Važiuoti į Dubną buvo galima tik baigus VU fiziką, tai buvo ir yra ypatingai daug protinių galių reikalaujančios studijos, kas matosi ir šiandieniniuose Z. Vaišvilos pasakojimuose su fenomenalia atmintimi.
Tas pat ir su Vokietija dėl jos darbštumo – visiems tinginiams ir plėšikams užkliūna.
Gavrilo Principas buvo serbų nacionalistas ž… tautybės, ši antroji dalis amžinai nutylima.
“Jie gerai išmanydavo istoriją ir visą kitą vien tam, kad mus sumedžiotų – užmestų plytą nakčia ant galvos ar iš univerkės išfutbolintų.”
Taip, sutinku visiškai. Bachūrėlių išmanymas yra tam, kad tikslo pasiektų bet kuria kaina, taip pat ir priešininko mirtimi prasivalyti sau kelią.
Matome šiandien visišką teismų beteisę pagal klano supratas (paniatkes), matome cenzūrą, politinius susidorojimus, politines žmogžudystes, matome klano patvaldystę prieš Konstituciją ir įstatymus, kai teisėja gali rašyti nuosprendyje : ‘mano nuomonė yra aukščiau Konstitucijos’.
R. Gavelis ‘Vilniaus pokeryje’ aprašė visus laikus : prieš 30 metų ir šiandieną.
Panašu, kad Zigmutis kažką negero padarė ir jį išspjovė iš Sovietijos į Neosovietiją transformuotas elitas. Gavrilos Principo kilmę docentai slepia – tai savaime suprantama kodėl, nes nepajuokausi gi su BK straipsniais ir dar gyvas namo nori parsirast, ir pakeliui pas meilužę užsukt. Visą tai gali akimirksniu prarast gi. Jie nejuokauja, o rimtai dirba ir seka, kur kas rimčiau kiekvieną mūsų mintį ir žingsnį nei KGB visagalybės laikais. Tada nebuvo tokių galimybių sekti kiekvieną kaip dabar. Visgi Zigmutis nenuėjo paskui kitą didįjį konservatorių Vagnorką pas Uspaskį, tad, matyt, iš tiesų šio to vertas – pagarbos. Fizika dalykas ne tik rimtas, bet ir kietas. Negalima nesutikti su Jumis. Kiek pamenu pradžioje Zigmutis politikoje plaukiojo ir mažai susigaudė, bet kaip fizikas, matyt, buvo kietas vienaip ar kitaip, nors ir užnugarį ne mažiau kietą turėjo, bet jį palikime ateičiai, juk “Perestroikę” ne tik vienas Gorbis sugalvojo ar pradėjo. Architektų yra daugiau, pavyzdžiui, Berija, Andropovas, na, ir užjūris, be jokios abejonės – pagrindinis planuotojas kaip ir šiandien. Kažką jis ne taip padarė, o visi vadinamieji vilniečiai-akademikai jauni ir senesni vienai ar kitaip iš visos Lietuvos, o Šiauliai buvo puikus miestukas. Man patiko ten metus pagyvent. Ten buvo būsimos atkurtos valstybės slaptų svajoklių, be jokios abejonės, bet Zigmutis, vargu bau, ar su jais svajojo, greičiau iš tolo vengė arba nežinojo tokių esant. Laikas parodys, kaip ten buvo iš tikro. Dar ne laikas tiesą sužinot, bet jos siekti verta. Verta pradėti sakyti Tiesą ir gėdinti Velnią – demaskuoti Gavrilo Principą ir jo dabartinę chėbrytę LR Seime.
Na, Šimašiui palengvės pagaliau – jau turi vicemerę…
Apie Lenkiją – daug straipsnių, o apie Rusiją – nei vieno. Dabar man aišku, kam dirba šis portalas.
O Jūs kam dirbate? Taip, Jūs? Kokiam eksiukui? Kokiam oligarchui ar CK sekretoriui, bufetui ar autoūkiui, jei ne paslaptis?
Gerb. Sauliux, Lietuvos žmonės mato, kad mums Lenkija kelia didžiausią pavojų, virsta Lietuva eiline Lenkijos vaivadija, o štai Rusija yra tik asmeninis Magnolijos priešas …
Ė, pala – grėsmės matymas TIK iš Lenkijos yra lygiai taip pat šališkas, ydingas ir net pavojingas, kaip ir grėsmės matymas TIK iš Rusijos pusės.
Taip tai taip, pašmaikštauti negalima ?
Kodėl gi – galima.
Grįžtam prie straipsnio.
Per lnk peskaičiau bėgančią eilutę. Latvijos prezidentas pasakė, kad mokyklose prie latvių kalbos bus pereinama iš lėto. Ar aš tik vienas tą mačiau?
Bet visi bendrieji dalykai bus dėstomi valstybine kalba – t. y., šalies istorija, literatūra, geografija, matematika ir kt. gamtos mokslai…
Kaip suprantu, užsienio kalbos – pagal pasirinkimą. Kokias pasirinksi, tų ir mokysies.
O kada mano Tėvynėje, šalies vadovas panašiai pakalbės?