Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai. Nors onkologinės ligos visuomenėje vis dar minimos su baime, gydytojai ramina, kad šiandien tai jau nebėra ta liga, nuo kurios būtinai mirštama, o kai kurie ligos tipai yra visiškai išgydomi.
Svarbiausia – ankstyvas nustatymas
Ankstyva ligos diagnozė – pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių kovoje su vėžiu. Vis dėlto, tai padaryti pavyksta ne visada. „Tik pusei susirgusiųjų visų rūšių onkologinėmis ligomis liga nustatyta pirmoje ar antroje stadijoje, kai ji dar nėra uždelsta. Likusiai pusei vis tik ji diagnozuojama trečioje ar ketvirtoje stadijoje, pakankamai pažengusi“, – esamą situaciją konstatavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Onkologijos ir hematologijos klinikos docentė, Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė. Pasak gydytojos, ankstyvą diagnostiką apsunkina tai, kad dažnai kūnas pradinėje ligos stadijoje nesiunčia jokių pavojaus signalų. „Vėžio dažniausiai neskauda. Jei jis yra labai išplitęs ir įtraukęs nervinius rezginius, taip – skauda, bet dažniausiai tai yra beskausmis mazgas, kuris kartais būna kietas, nepaslankus“, – apie pirmines ligos užuomazgas pasakojo gydytoja.
Tokios pirminės ligos užuomazgos, priverčiančios žmones suklusti ir apsilankyti pas gydytojus, kartais vystosi net dešimtmečius. „Kartais nuo pačių pradinių pakitimų iki vėžio išsivystymo gali praeiti dešimt metų. Dabar medicinoje naudojami diagnostiniai metodai užfiksuoja navikus tada, kai jie yra pusės centimetro ar centimetro skersmens. Tada radiologiškai jau galima pamatyti darinį. Bet biologine prasme vieno centimetro skersmens darinys – tai jau yra milijonas vėžio ląstelių. Tai yra daug“, – apie tai, kodėl ne visada pavyksta vėžį diagnozuoti anksti, pasakojo gydytoja R. Jančiauskienė.
Pasak jos, geriausias būdas ligą ar jos užuomazgas aptikti ankstyvoje stadijoje – prevencinių vėžio programų vykdymas, kurių šiuo metu Lietuvoje yra keturios: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio. Jų metu asmenys, priklausantys rizikos grupei, raginami atvykti ir išsitirti nuo ligų, kurios būdingos būtent šioms žmonių grupėms.
Gydymas sparčiai tobulėja
Naujausios technologijos, pritaikytos medicinoje, labai palengvino vėžio diagnostiką ir jo gydymą. „Dabar viskas yra aiškiau – atsirado tokių diagnostikos metodų, kur, pavyzdžiui, jei anksčiau to nematei, nes neapčiuopei, tai šiandien tie tyrimai mato „kiaurai“ – kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas“, – teigė R. Jančiauskienė.
Vis dėlto, tai nėra patys naujausi diagnostikos metodai. Onkologijoje jau naudojamos ir žymiai pažangesnės technologijos, padedančios vėžinius darinius aptikti ypač ankstyvose stadijose, taip pat įvertinti vėžio išplitimą, piktybiškumą. Viena iš jų – pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas, Lietuvoje pirmiausiai pradėtas taikyti Kauno klinikose 2012 metais. Klinikose, kurios visoje šalyje gydo trečdalį visų onkologinių ligonių ir šioje diagnostikos srityje yra sukaupusios bene daugiausiai patirties, tokia naujovė padeda dar greičiau aptikti organizmo vietas, kur ląstelėse vyksta labai didelė medžiagų apykaita. Tai – vienas pagrindinių indikatorių, leidžiančių spėti, kad organizme vyksta neįprasti, vėžiniai pakitimai.
Tobulėjant diagnostiniams tyrimams, vietoje nestovi ir onkologinių ligų gydymo būdai. Pavyzdžiui, šiandien ypač plačiai galima taikyti spindulinę terapiją: per atstumą (taip vadinama distancinė spindulinė terapija), taip pat spinduliuotės šaltinius implantuojant į patį vėžio židinį (brachiterapija). Kauno klinikų onkologai radioterapeutai Baltijos šalyse pastarąjį metodą pradėjo taikyti pirmieji ir tai sėkmingai tęsia jau 10 metų.
Kauno klinikose taikomas ir kitas ganėtinai naujas gydymo metodas – stereotaksinė spindulinė terapija. Taikant šią terapiją didelė spindulių dozė nukreipiama į ligos židinius organizme, taip gydyme pasiekiant dar geresnių rezultatų.
Vėžį galima išgydyti
Pasitelkiant naujausius diagnostikos ir gydymo metodus šiandien vėžį dažnai galima išgydyti. Pasak gydytojos R. Jančiauskienės, Europos šalių tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, apie 70–90 proc. žmonių, susirgusių sėklidžių, skydliaukės, krūties vėžiu, melanoma, taip pat įvairiomis Hodžkino limfomos formomis, išgyvena penkis metus ir ilgiau. Tiek laiko išgyvenęs asmuo oficialiai laikomas pasveikusiu.
Nors Lietuvoje daugelis onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodų jau yra taikomi, pasaulio medicina nestovi vietoje. Šiandien kai kuriose šalyse galima rasti dar pažangesnių technologijų, padedančių nustatyti ir gydyti vėžį, todėl Lietuvoje šioje srityje visada yra kur tobulėti.
Gydant onkologinius ligonius taip pat labai svarbu parinkti tinkamus gydymo metodus ir jų eiliškumą. Tai padaryti padeda specialios įvairių sričių gydytojų komandos, kurios šiandien dažniausiai sprendžia gydymo eigą ir metodiką. Būtent dėl tobulėjančių technologijų ir tinkamo gydymo šiandien tam tikros vėžio formos gyvybei yra daug mažiau pavojingos.
Sveikata priklauso nuo mūsų pačių
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pats žmogus gali kontroliuoti net 80 procentų savo sveikatos, o jos kokybę dažniausiai lemia ne išoriniai veiksniai, bet paties žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas. „Gyvenimo būdas susideda iš kelių pagrindinių aspektų: to, ką valgome, fizinio aktyvumo ir emocinės, psichinės būklės“, – tvirtino R. Jančiauskienė. Likusią dalį sveikatos lemia genetinis paveldimumas ir medicinos kokybė. „Dešimt procentų lemia genetiniai, paveldimi pokyčiai. Šito mes negalime pakeisti. Likusiems dešimt procentų įtaką daryti gali medicina“, – gyvenimo būdo svarbą akcentavo gydytoja.
Pasak jos, šiandien mokslininkų gretose galima vis dažniau išgirsti minčių, kad genų mutacijos, sukeliančios įvairias, taip pat ir vėžines ligas, vyksta ne atsitiktinai. Vis daugiau mokslininkų mano, kad pirmiausiai keičiasi aplinka, kuri sukuria palankią terpę vykti genetinėms mutacijoms.
Kalbant apie vėžio prevenciją svarbu nepamiršti to, kad įvairias onkologines ir kitas lėtines ligas vienija lėtinis uždegimas organizme. Vienas iš jo sukėlėjų – vakarietiškas gyvenimo būdas, kuriam būdingas nuolatinis stresas, taip pat vadinamasis B tipo mitybos nepakankamumas, kai trūksta subtilių mikroelementų, vitaminų, vartojama daug greitai paruošiamo maisto. „Tai teikia tam tikros vilties, kad iš tiesų savo sveikatai galime daryti daugiau įtakos, nei mes įsivaizdavome. Viskas, ką mes darysime, kad pakeistume organizmo uždegiminę terpę į sveiką (tai vyksta lėtai) padidins šansą pasveikti“, – apie žmonių galimybę padėti patiems sau keičiant gyvenimo būdą kalbėjo gydytoja.
