Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų: apie 1200 vyrams ir apie 300 moterims. Norint, kad laiku būtų atkreiptas dėmesys į simptomus ir ši liga diagnozuota ankstyvoje stadijoje, lapkritis skelbiamas plaučių vėžio žinomumo mėnesiu.
„Plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų, deja, dažniausiai diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje. Galbūt daug kam bus staigmena, bet plaučių vėžiui būdingi ir kiti simptomai, į kuriuos žmonės dažnai neatkreipia dėmesio, nes iš pirmo žvilgsnio jie visai nereikšmingi ir visuomenėje nesiejami su plaučių vėžiu. Vienas tokių – sustingusi ranka ir skausmas petyje.
Kai navikas išauga ant plaučių viršaus, jis pradeda spausti į petį einantį nervą – tokio pobūdžio skausmas kankina apie 10 proc. sergančių plaučių vėžiu“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė doc. dr. Dalia Skorupskienė.
Kitas netradicinis plaučių vėžio simptomas – suapvalėję, tarsi ištinę rankų pirštų galai. Šis požymis pasireiškia vienam iš dešimties sergančių plaučių vėžiu, kai organizmas gauna per mažai deguonies. Taip pat gana dažnas simptomas – į šienligę panašus kvėpavimo takų dirglumas, kurio esminis skirtumas – jo trukmė.
Šienligės ir kitų alergijos rūšių sukelti simptomai praeina pavartojus antihistamininių vaistų, o sergant vėžiu, kosulys tik blogėja. Anot specialistės, dažniausi plaučių vėžio požymiai yra tris savaites ir ilgiau trunkantis kosulys, apetito stoka, sumažėjęs svoris, nuolatinis nuovargis, dusulys ir skausmas krūtinėje, bet pacientai dažnai užsiima savigyda, manydami, kad šiuos simptomus sukėlė peršalimas arba stresas.
„Nuo vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė – vos 9 proc. pacientų, nustačius plaučių vėžio diagnozę, išgyvena 5 metus ir daugiau. Tiesa, džiugina tai, kad tobulėja medicina bei vėžio gydymo būdai – teigiamus pokyčius gydyme rodo biologinės terapijos taikymas (biologinė terapija – tai gydymas iš sergančio žmogaus antikūnų pagamintais priešuždegiminiais vaistais), – sako doc. dr. D. Skorupskienė. – Tiesa, reikėtų nepamiršti ir vieno svarbiausių gydymo etapų – pacientų švietimo, padedančio laiku nustatyti, o vėliau sėkmingai gydyti šį negalavimą.“
Nustatyta, kad moterys plaučių vėžiu serga rečiau negu vyrai. Dažniausiai ši liga diagnozuojama Šiaurės Amerikos gyventojoms (joms plaučių vėžys – antras pagal dažnumą piktybinis navikas): JAV, Kanados ir Danijos moterų sergamumo plaučių vėžiu rodikliai viršija 30 atvejų 100 tūkst. moterų.
Mažiausias sergamumas plaučių vėžiu yra Vidurio Afrikoje – mažiau negu 1 atvejis 100 tūkst. moterų. Šiaurės Europos šalyse moterys dėl šio naviko kenčia tiek pat, kiek vyrai, o kai kuriose šalyse – net dažniau: pvz., Islandijoje moterų sergamumas plaučių vėžiu – beveik 33, o vyrų – 28 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Tiesa, lietuvės plaučių vėžiu serga gerokai rečiau nei vyrai – sergamumas tarp vyrų ir moterų 2011 metais buvo 51,6 ir atitinkamai 7,1 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Džiugina tai, kad Lietuvoje vyrų sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio mažėja, o moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai – vieni mažiausių Europoje.
Šiuo metu taikomi pagrindiniai vėžio gydymo metodai – chemoterapija ir radioterapija – tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą, bet, praėjus intensyvų gydymą, organizmui pasireiškia šalutiniai požymiai, turintys įtakos pacientų gyvenimo kokybei. 60 proc. sergančiųjų vėžiu kenčia dėl mažakraujystės, jiems ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, silpnėja imuninė sistema, progresuoja depresija.
Šių laikų mokslininkus ypač domina klausimai, kaip valdyti minėtuosius šalutinius reiškinius ir pagerinti onkologinio ligonio gyvenimo kokybę gydymo metu, todėl alternatyvų imta ieškoti natūraliose gamtos medžiagose.
Po daugybės tyrinėjimų metų Kanados kompanija „Atrium Innovations“ surado metodą, kaip iš ryklių kremzlių atskirti aktyviąsias molekules ir sukūrė skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą, kuris gali būti naudojamas besigydančiųjų nuo onkologinių ligų mitybai papildyti.
Vėžio gydymo galimybės nuolat plečiasi, todėl itin svarbu, kad sergantieji šia sunkia liga gautų ne tik naujausių žinių, bet ir visą įmanomą pagalbą.
Kovojant su vėžiu svarbu pasitelkti visus įmanomus ginklus: mokslo ir medicinos naujoves, pažangiausias gydymo technologijas, sveikatą kovoje su liga padedančias palaikyti priemones, taip pat nepamiršti pozityvaus mąstymo, teigiamo nusiteikimo ir sveiko gyvenimo būdo.
