Spalio 6 d. prasidėjo tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos “Hunter 2017” (liet. “Medžiotojas 2017”) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradė, Švenčionių r.). Jose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių kariai kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono pėstininkais iš Vokietijos ir Norvegijos vykdys kovinius šaudymus iš prieštankinių ginklų, atnaujins ir papildys prieštankinių padalinių valdymo ir taktikos žinias, studijuos galimo priešo mechanizuotųjų ir tankų padalinių taktiką, dalysis turima patirtimi.
Pratybos “Hunter 2017” rengiamos kasmet nuo 2010 m. Šiais metais mokymuose pirmą kartą bus naudojamas treniravimosi metodas “pajėgos prieš pajėgas”, kai granatsvaidžiais ir prieštankinėmis raketomis ginkluoti paramos vienetai rems manevrinius pėstininkų vienetus, besitreniruojančius kovoti prieš tankais ir kovos mašinomis ginkluotus padalinius. Pagal pratybų sumanymą priešo imitavimui bus pasitelkti Vokietijos tankai “Leopard”, pėstininkų kovos mašinos “Marder” ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinos “CV-90”.
Pratybas stebėti ir savo patirtimi pasidalyti su NATO kariais atvyks ir du karininkai iš Ukrainos, kurie pratybų dalyviams pristatys kokią taktiką kovoje su separatistų šarvuota technika naudoja Ukrainos prieštankiniai padaliniai. Karininkai dalinsis konflikto Rytų Ukrainoje metu įgyta patirtimi, taip pat stebės pratybų procesą.
Iš viso pratybose “Hunter 2017” spalio 6–15 d. dalyvauja daugiau nei 600 karių.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje ( Jonavos r.) yra dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Planuojama, jog kitais metais prie grupės prisijungs Čekijos, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą “Geležinis Vilkas” Rukloje ir dalyvauja bendruose mokymuose.
Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Todėl šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos pilnai pasirengusios ir aprūpintos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose apie 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios daugianacionalinės kovinės grupės yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos prie rytinių Aljanso sienų atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas Aljansas. Atsižvelgdamas į pakitusią saugumo situaciją Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos. Kartu veikia ir aštuoni nedideli Aljanso štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai.
