M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Neretai Tora net painiojama su Talmudu. Tora – pirmosios penkios Biblijos knygos – lengvai prieinamos lietuvių kalba. Dėl to vargu, ar verta čia imtis nuodugnios Toros klastočių analizės. Tuo tarpu Talmudo šaltinių lietuvių kalboje praktiškai nėra. Užtai gausu klastočių, pradedant nacių ideologo Julijaus Štraicherio darbais, baigiant kažkodėl vis dar veikiančiu Kremliaus propagandos ruporu Ldiena.

Džiugu, kad gyvename interneto amžiuje, kai daugelį melų galima patikrinti ir demaskuoti. Šįsyk pateiksime skandalingiausias Talmudo citatas bei jam priskiriamas citatas, o tada pažiūrėsime į Talmudą iš autentiškų šaltinių.

Sanhedrin 59a: „Užmušti gojų tas pats kas užmušti laukinį gyvūną“. Iš tiesų žodis „pagonis“, atitinkantis žodį „gojus“, angliškai – „gentile“ arba „heathen“, šiame skyriuje minimas net 18 kartų. Bet, kaip jau atspėjote, šitokio teiginio ten tiesiog nėra ir tai galima lengvai patikrinti.

Sanhedrin 59a: „Gojus, įkišęs nosį į įstatymą (Talmudą), yra kaltas ir baudžiamas mirtimi“. Išties panašus teiginys Talmude yra. „Ir rabis Johananas sako: pagonis, studijuojantis Torą, gali būti baudžiamas mirtimi, kaip pasakyta – Dievas davė mums įstatymą (Torą), kaip paveldą Jokūbo bendruomenei, kas rodo, jog tai paveldas mums, o ne jiems“. Taigi, čia minima Tora. Ne Talmudas. Tekstas skamba kraupokai, dėl to svarbu pažymėti esminį Talmudo struktūros principą.

Talmudas, skirtingai nei Biblija ar Koranas, surašytas diskusine forma. Dažnai besikartojanti jo formulė – rabis A sakė rabiui B, kad rabis C sakė tą ir tą, o rabis D prieštaravo, kad rabis C sakė visai ką kita. Ir štai, kas įvardytame Talmudo fragmente sakoma toliau: „Gemara prieštarauja rabiui Johananui iš baraitos, rabis Meiras pasakytų – iš kur kyla tai, kad net pagonis, studijuojantis Torą, laikomas panašiu į aukščiausiąjį kunigą?“. Tai, kas pateikta klausimo forma, toliau eina kaip teiginys: „Todėl mes sužinojome, kad net pagonis, studijuojantis Torą, laikomas panašiu į aukščiausiąjį kunigą“.

Aboda Zara 26b: „Net geriausius iš gojų reikia žudyti“. Iš tiesų šioje vietoje žodis „pagonis“ sutinkamas, bet ten rašoma apie… akušeriją. Teigiama, kad žydei draustina būti pagonės pribuvėja, nes ji priimtų kūdikį, pasmerktą stabmeldystei, bet ginčijamasi, ar pagonė gali būti žydės pribuvėja.

Libbre David 37: „Pranešimas gojams apie mūsų religinius santykius prilyginamas visų žydų nužudymui, nes jei jie sužinotų, ko mes apie juos mokome, jie mus pradėtų viešai naikinti“. „Jeigu žydas  bus priverstas aiškinti kokias nors rabino knygos ištraukas, jis privalo pateikti tik melagingus paaiškinimus. Tas, kuris nesilaikys šio įstatymo, bus sunaikintas“. Čia belieka pasakyti, kad knygos Libbre David Talmude išvis nėra. Užtai judėjų teisinis autoritetas rabis Jišajahu teigia: „Draudžiama keisti Toros žodžius net pavojaus laikais“. Tiesa, čia kalbama apie Torą. Ne apie Talmudą. Vis dėlto Libbre David knygos teiginiai veikiausiai yra klastotė.

Yebhamoth 11b: „Yra leidžiami lytiniai santykiai su trijų metų mergaite“. Žinoma, ši citata – suklastota. O štai kas sakoma Kethuboth 11b: „Berniukas, santykiaujantis su suaugusia moterimi, verčia ją būti panašia į žmogų, sužeistą lazda“. „Suaugęs vyras, santykiaujantis su mergaite, tarsi duria pirštu į akį“.

Baba Necia 114b: „Žydai yra žmonės, o kitos pasaulio nacijos ne žmonės, o žvėrys“. Iš tiesų yra panašus fragmentas, kuris, ištrauktas iš konteksto, skamba išties kraupokai. „Žydai vadinami žmonėmis, bet pagonys nėra vadinami žmonėmis“. Kontekstas vėl viską sustato į vietas. Iš tiesų čia kalbama apie ritualinį susitepimą, prisilietus prie lavono. Teigiama hipotezė, kad prisilietimas prie pagonio lavono nėra susitepimas. Aboda Zara 3a vėl teigiama, kad net pagonis, studijuojantis Torą, lygus aukščiausiajam kunigui. Jei pagonis nėra žmogus, kaip jis gali prisiliesti prie Toros, judėjų laikomos Dievo žodžiu, ir dar tapti lygus aukščiausiajam judėjų (!) kunigui?

Žinoma, tai – tiktai keletas pavyzdžių, kaltinamąsias citatas imant iš Ldiena.lt. Bet kai tos kelios – akivaizdžiai ištrauktos iš konteksto arba suklastotos, ką reiktų manyti apie kitas? Besidomintiems siūloma susirinkti visas šiame ir kituose antisemitiniuose puslapiuose pateikiamas citatas, o po to susirasti internete autentišką Talmudą ir palyginti.

Pabaigai. Žydų ir lietuvių tautos gana artimos savo likimu. Abi naikintos, tremtos, buvo praradusios savo valstybingumą ir jį atkūrė. Sionizmas, skirtingai, nei teigia rusų juodašimčiai ar vokiečių naciai, nėra žydų sąmokslas, kuriuo siekiama užvaldyti visą likusią žmoniją. Tai – žydų judėjimas už grįžimą į savo tėvynę ir tautinę valstybę joje. Daugelis žydų serga sunkiu aukų kompleksu, dėl kurio jiems sunku atpažinti sąjungininkus kitų tautų tautininkuose. Jei patys jaučiamės laisvesni ar brandesni, tai – puiki priežastis pirmiesiems ištiesti draugišką ranką.

Ne visi žydai panašūs į Dovydą Kacą ar Efraimą Zurofą. Savų šovinistų turi kiekviena tauta. O visų tautų tautininkų principas bendras: kiekvienai tautai – po savą valstybę savoje tėvynėje. Neieškokime priešų tarp tautininkų. Mūsų bendri priešai – imperialistai ir globalistai.

Už mus ir jus. Už tautų pasaulį.