Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą

Povilas Šimkavičius, www.alkas.lt
2017 06 05 13:09
7
Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..
Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas.

Yra pagrindo būgštauti dėl nepriklausomybės ateities

Prof. dr. V. Radžvilas pabrėžė, kad konferencija vyksta pačiu laiku ir kad dabar labai svarbu blaiviai, realistiškai įvertinti Lietuvoje susiklosčiusią situaciją tautinio, valstybinio ir patriotinio ugdymo srityje. Ir tai padaryti būtina, nes mūsų geopolitinė situacija yra pasikeitusi iš esmės, kurią geopolitikos analitiko, tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos (ES) tyrinėtojo žvilgsniu prof. V. Radžvilas įvertino: „Faktiškai pirmą kartą nuo to laiko, kai atsikovojome nepriklausomybę, yra pagrindo būgštauti, kad su šita nepriklausomybe gali tekti atsisveikinti“. Savo išvadą pranešėjas pagrindė grėsmingomis Lietuvai įžvalgomis: pirma – Vakarai silpsta, antra – vyksta ES dezintegracija, kurios padariniai yra nenuspėjami. Tai štai tokioje situacijoje Lietuva kliaunasi pasenusia strategija – kažkas mus gelbės ir mums padės. Profesorius neabejojo, kad tai yra labai svarbu, bet brandi tauta ir valstybė pirmiausia savimi turėtų pasirūpinti pati. „Praktiškai tai reiškia, kad turi būti daroma daugybė veiksmų, siekiant konsoliduoti tautą: spręsti ekonomines, socialines ir panašias problemas ir, žinoma, ugdyti patriotinę nuostatą“, – tęsė pranešėjas.

Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas pasiekė katastrofinį lygį

Kalbėdamas apie realią padėtį V. Radžvilas pateikė banalios apklausos rezultatus, kurie byloja, kad 90 proc. mūsų mokinių pasiruošę pirma proga kažkur emigruoti. Profesorius paaiškino, ką tai reiškia: „Tai reiškia, kad Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas praktiškai pasiekė katastrofinį lygį“. Atsakydamas į klausimą, kodėl tai įvyko, V. Radžvilas kalbėjo, kad joks sveiko proto žmogus neabejoja, kad Lietuvos įsijungimas į Vakarų struktūras – į ES ir NATO – buvo gyvybiškai svarbus. Tačiau įsijungus nebuvo mėginta rimčiau apmąstyti ir įvertinti, o kas vis dėlto vyksta pačiuose Vakaruose ir pirmiausia toje pačioje ES.

„Mes kažkaip ir šiandien nesuprantame, kad lyg tyčia po 1992 m. ES savo raida pasuko visai kita linkme, kai pasirašius Mastrichto sutartį buvo einama prie politinės sąjungos. Ir šitos politinės sąjungos kokie tikslai ir pobūdis yra labai aiškiai įvardijami aukščiausių ES pareigūnų pasisakymuose nuo Rompėjaus (Herman Van Rompuy) iki Junkerio (Jean-Claude Juncker), jie sako, kad tautos ir nacionalinės valstybės yra atgyvena. Tai reiškia, kad ES integracijos pasirinktas modelis, kuris de facto patinka mums ar nepatinka, savo esminiais bruožais primena sovietinį modelį. Jo esmė yra likviduoti tautas ir nacionalinių valstybių suverenumą. <…>. Tačiau, tai nereiškia, kad šitas integracijos modelis numatė tautų ir valstybių konfederaciją, apie kurią svajojo didieji ES kūrėjai krikščionys demokratai R. Šumanas (Robert Schumann), Alčidė De Gasperis (Alcide De Gasperi) , K. Adenaueris (Konrad Adenauer). Šitą integracijos projektą, kuris Europą matė kaip demokratišką tautų ir laisvų valstybių federaciją, pakeitė vadinamoji neofunkcinė Žano Monė (Jean Monnet) strategija, kurios tikslas sukurti vadinamąją multikultūrinę Europą, kurioje tautas pakeistų vadinamosios multikultūrinės pilietinės visuomenės, o valstybes – ribotą savivaldą turintys teritoriniai dariniai. Štai šitas dalykas labai esmingai veikė ir mūsų patriotinį ugdymą. Kad ir kokia buvo graži tautinio ugdymo mokykla, mes tiesiog turime suprasti, kad veikia galingos jėgos, kurioms tautinę valstybinę savimonę turintis pilietis yra nepageidaujamas“, – tęsė pranešimą V. Radžvilas.

Norima sukurti klajoklių visuomenę

Pranešėjas taip pat paaiškino, kodėl taip vadinamasis radikalus liberalistinis individualizmas neigia tautą. Todėl, kad tautos neigimas yra faktiškai būdas sutraukyti žmonių socialinius ryšius ir atomizuoti visuomenę. Ją paversti tik šia diena gyvenančių ir tik savo interesais besirūpinančių individų mechanine sankaupa.

„Ir štai toks elitas yra suinteresuotas, kad taip mąstytų ištisos visuomenės. Kitaip tariant, stengiamasi panašiai, kaip globalus dalykas investuoja kur jam naudingiau, lygiai taip pat norima, beje sovietiniu stiliumi, sukurti visuomenę, kuri būtų klajoklių visuomene – neprisirišusi prie savo šalies, nejaučianti įsipareigojimų tautai, negalvojanti apie savo valstybę. Juk yra milžiniškas skirtumas (ir vėl norom nenorom reikia grįžti į sovietinius laikus, kai buvo kalbama, kad visi dirbame Lietuvai), mokyti mokykloje pradinuką, suvokiant, kad tu ugdai Lietuvos pilietį, arba suteikti jam tam tikrų žinių, net nesukant galvos, ar tas žinias jis panaudos Lenkijoje, Prancūzijoje, Amerikoje ar kažkur labai toli nuo Lietuvos. Kitaip tariant, yra vykdoma visiškai sąmoninga pertvarkymo švietimo sistemos programa. Dėl tos priežasties tautinės mokyklos koncepcija, kuri numatė tautinį, valstybinį, patriotinį ugdymą, buvo labai gražiai padėta į stalčių. Ją faktiškai pakeitė vadinamoji pilietinio ugdymo koncepcija“, – kalbėjo profesorius.

Lietuvos tauta ir lietuvių tauta nėra tas pats

V. Radžvilas, kalbėdamas apie pilietinio ugdymo ypatumus, pabrėžė, kad pilietinis ugdymas atsieja žmogų nuo savo tautos ir valstybės. Piliečiu gali būti tiek milžiniškoje imperijoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Pranešėjas taip pat pabrėžė tautinės mokyklos kūrėjų pastangomis atsiradusios sąvokos Lietuvos tauta reikšmę: „Lietuvos tauta ir lietuvių tauta, gerbiamieji, nėra tas pats. Lietuvos tauta tai yra viso labo politinė teisinė kategorija, kuri apima faktiškai vienodas juridines teises turinčius individus, ar tai bus lietuviai, ar rytoj čia atsirandantys, tarkime, žmonės iš Sirijos, Afrikos ar kitų kraštų. Ugdoma būtent tokia ištautinta ir išvalstybinta visuomenė“.

Paaiškindamas, kaip visa tai vyksta, profesorius paklausė, kuo buvo pakeista A. Šapokos istorija ir kas vadovauja Lietuvos istorijos programų kūrimui? Į pirmą klausimą atsakė, kad faktiškai Lietuvos istorijos neliko, jos mokoma mažiau negu sovietmečiu. O istorinis pasakojimas telkia tautą. Atsakydamas į antrą klausimą V. Radžvilas sakė: „Asmuo, kuris tiesiai pasako, kad jis nesijungė prie Sąjūdžio, nes Sąjūdžio ginta smetoniškos Lietuvos ir emigracijų išsaugota lietuviškumo koncepcija jam buvo svetima. Kokia tada buvo alternatyva šitai lietuviškumo sampratai, man atrodo labai aiški – tik burokevičiška. Tai reiškia, kad šiandien Lietuvos istorijos mokslą diktuoja žmonės, kurie de facto tautinio atgimimo laikais tiesiog turėjo apdairumo ir jautrumo patylėti ir slėpti savo antitautines ir antivalstybines nuostatas. Visą tą patį mes matome lituanistikoje, visose srityse“.

Apie uždarumo ir atvirumo dialektiką

Kalbėdamas apie uždarumo ir atvirumo vadinamąją dialektiką profesorius akcentavo, kad pagrindinis dalykas, kurį šiandien diegia Lietuvos mokykla – tai kova su vadinamuoju uždarumu. Bet to uždarumo prasmė yra akivaizdi, kaip toliau kalbėjo pranešėjas: „Pagrindinis teiginys – J. Basanavičiaus iškeltas lietuvių tautos projektas ir 1918 m. Lietuvos Respublika yra istorinė klaida, pasenę ir išmestini dalykai. Šitos nuostatos yra remiamos ir paverstos faktiškai valstybinio ugdymo politika“.

Ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai

Kreipdamasis į renginio rengėjus – Nevyriausybines organizacijas, padedančias stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, – profesorius paragino jas susitelkti ir valingai pareikalauti keisti Lietuvos švietimo politiką taip, kad būtų padarytas galas jaunosios kartos ištautinimui ir išvalstybinimui, ir kad, galų gale, Lietuvos mokykloje būtų ugdomi ne lengvai prisitaikantys, kaip čia buvo pasakyta, pasaulio piliečiai (pranešėjas ne prieš uždarumą – keliaukime), bet vis dėlto žmonės, kurie suvokia, kad šita maža šalis yra jų gimtoji žemė, kad jų pareiga yra ją išpuoselėti, būtent tai, apie ką kalbėjo Sąjūdis.

„Būtų labai gražu, kad kažkas parodytų tokią iniciatyvą, nes tai, ką šiandien matau jaunimo ugdymo srityje, įvardinsiu labai paprastai – tai yra ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai, dangstomas pompastiška antirusiška retorika. Noriu pasakyti, kad, viena vertus, mes šaukiame apie Putino grėsmę, kurios jokiu būdu aš nenuvertinu, nesu naivuolis, bet tuo pat metu faktiškai naikiname tautinę, valstybinę, patriotinę sąvoką, kitaip tariant, naikiname žmones, kurie prireikus Lietuvą gintų nuo to paties Putino. Štai koks vyksta klaikus žaidimas. Ir šitas žaidimas pagaliau turi būti aiškiai įvardintas ir pasakyta, kad jeigu nenorime, kad būtų vėlu, nes jeigu 90 proc. moksleivių ramiai gali pasakyti, kad emigruos, tai tikėtis, kad jie čia puls dėti gyvybę už Lietuvą, yra gana naivu. Argi ne taip? Vis dėlto vartotojai nėra pirmieji, kurie stoja ginti savo šalies, tautos ir valstybės“.

Baigdamas pranešimą prof. V. Radžvilas pabrėžė, kad patriotinio darbo strategija turi būti pakelta į sąmoningos politinės kovos lygmenį, reikalaujant keisti valstybės politiką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  2. Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija
  3. P. Šimkavičius. Rokiškio gimnazijose vyko paskaitos apie informacinį karą
  4. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  5. P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video)
  6. P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos)
  7. P. Šimkavičius. Lietuvos Parkinsono ligos draugijai 20 metų
  8. P. Šimkavičius. Svečiai iš Ukrainos dėkojo Lietuvai už paramą (nuotraukos)
  9. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  10. „Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva!“
  11. Jaunimo laukia nuotykiai, savarankiška veikla ir žinios apie savo kraštą
  12. P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos)
  13. ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
  14. Vilniuje vyks didžiausia intelektinės nuosavybės konferencija Baltijos šalyse
  15. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  16. Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  17. Seime vyks konferencija „Dr. Meilės Lukšienės idėjos ir mokinių įtraukties didinimas“
  18. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  19. Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
  20. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. aha says:
    5 m. ago

    Savo sūnui pasakiau, kad vienintelė viltis yra jo karta. Jei jiems dar nenusišvilpt, kur ir kaip gyvens, tuomet yra vilčių tą seną riaugą, kuris jau dešimtmečiais dvokia ir dar vos ne šimtmečiui užsislaptino, pakeist ir įvest tvarką….

    Atsakyti
  2. !!! says:
    5 m. ago

    Ką daryt,kaip tai sustabdyt…juk dar yra šviesių galvų Lietuvoje.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    5 m. ago

    Na, pagaliau. Džiaugiuosi, kad krašto apsaugos bičiulių klubas su NVO koordinacine taryba, matydama kosmopolitų ir globalistų spaudimą, ima šnekėti atvirai. Akivaizdu, kad švietimo ir kultūros barų vadovų tarpą turi įsilieti nauji, Sąjūdžio tipo žmones, kad ateitį jie spręstų ne kažkieno kito, o lietuvių tautos naudai. Trauktis nebėra kur. Jeigu jau tokiai Ukrainai padedame suprasti, kad be Ukrainios tautos jie turi ir ukrainiečių tautą, tai kodėl tokios sampratos nediegiame sau, savo vaikams ar anūkams?

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    5 m. ago

    Nebeturim Ozolo, Patacko, Beresnevičiaus, Gedos, Marcinkevičiaus, Trinkūno ir dar daugybės kitų…
    Tiek metų vien atsisveikinimai su tautinio atgimimo šaukliais.
    Viršun lipa tarakonai, kuriems paveldas ir tradicijos perdėm sunki ar net atgrasi našta.

    Atsakyti
  5. Kiemsargis says:
    5 m. ago

    Arba konferencijos rengėjai jos nereklamavo arba žiniasklaida ją totaliai ignoravo . Pabandykit pagūglint: Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Antras variantas. Ir jis smarkiai apriboja to reklamavimo galimybes. Vieną iš atsiliepimų galima rasti tiesos.lt puslapyje – “Krescencijus Stoškus. Konferencijos simbolinė drama”

      Atsakyti
  6. Gintautas says:
    5 m. ago

    Pone V. Radžvilai, ačiū už gerą straipsnį. Pas mus visiškai netinkama švietimo sistema. Šimtai vaikų Vilniaus rajone negali mokytis valstybine kalba, nes stinga patalpų, o lenkiškos mokyklos stovi pustuštės, valdžia tik skėsčioja rankomis, nes negali savivaldybės priversti steigti lietuviškų mokyklų ir tai yra 27 metai po nepriklausomybės atkūrimo. Absoliutus nihilizmas yra ir lietuviškuose rajonuose, pavyzdžiui Dzūkijoje. Prieš keletą metų Alytaus rajone pilietis, seniūnijos seniūnas, pastatė antkapį Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui. Kadangi seniūnas buvo ne tos partijos atstovas, kuriai atstovauja meras, paminklo pašventinimo iškilmėse nedalyvavo nei vienas moksleivis, nors yra vidurinė mokykla. Direktorius, saugodamas savo postą, neleido ten dalyvauti mokinių, o meras yra TS-KD partijos atstovas. Rašiau apie tai Kubiliui, bet jokio atsakymo. Ir kurgi bus atsakymas, jeigu Kubilius teikia antikonstitucinius įstatymų projektus dėl kelių raidžių. Ir tai daro garsaus literatūros žinovo sūnus. Tiesiog koktu ir gėda žiūrėti į tokius politikus, tiksliau politikierius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ministrė A. Bilotaitė pagaliau atgavo žadą... | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

2022 05 19
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

2022 05 18
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

2022 05 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kodėl verta valgyti vyšnias
Įvairenybės

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba
  • Geriau miegoti padės ir… trešnės
  • Šampūnai su keratinu – kodėl juos verta rinktis?
  • Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 602; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 378; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 289; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 287; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 275; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 27
6
Ministrė A. Bilotaitė pagaliau atgavo žadą... | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Ministrės Agnės Bilotaitės kompetencija apsireiškė visu gražumu. Prieš daugiau kaip metus visuose eteriuose aiškinusi, kad nelegalų migrantų sulaikymas ir uždarymas...

Skaityti toliau

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 27
0
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Gegužės 27-ąją Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybėje priėmė Ukrainos vicepremjerę europinei ir euroatlantinei integracijai Olhą Stefanišyną. Susitikimo metu buvo aptarta...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Nuorodos apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

Kitas straipsnis
Lietuvos keliuose – mažiausiai žuvusiųjų per pusę amžiaus

Pareigūnų profesinės sąjungos siekia stiprinti darbuotojų derybines galias

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai