Balandžio 8 d. Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose konferencija „Lietuvos Parkinsono ligos draugijai – 20“, skirta Pasaulinei Parkinsono liga sergančiųjų dienai ir Lietuvos Parkinsono ligos draugijos (LPLD) 20-mečiui paminėti, prasidėjo žinomo fotografo, žurnalisto, poeto ir muzikanto Zino Kazėno muzikavimu ir sveikinimo žodžiu. Z. Kazėnas pasveikino konferencijos dalyvius ir pristatė svečius – Estijos delegaciją – Ahti Jundas, Elgą Lannajarv, Olgą Muraškiną, Tiiną Paju, Inną Rubanovitš. Renginio vedėjas, buvęs LRT diktorius ir spaudos apžvalgininkas (darbo stažas – 44 metai) Juozas Šalkauskas pasveikino atstovus iš Estijos jų gimtąja kalba: „Palju õnne, esindajad Eestist!“.
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Parkinsono ligos simbolis – raudonoji tulpė.
Svarbiausios draugijos datos ir žmonės
Vilniaus Parkinsono ligos draugijos (VPLD) pirmininkas Kęstutis Čapkauskas pabrėžė, kad 2017 m. balandžio 5 d. LPLD sukako 20 metų. Draugijos kūrimosi pradžia – 1989 m., kai Parkinsono liga supažindino du šviesius žmones Saulių Adomaitį ir Vytautą Mildažį. 1997 m. balandžio 5 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo 53 steigėjai. Tų pačių metų gegužės 13 d. Teisingumo ministerija įregistravo Lietuvos Dž. Parkinsono draugiją. 2009 m. pavadinimas pakeistas į LPLD. Pirmuoju draugijos pirmininku buvo V. Mildažis ir į šias pareigas buvo renkamas iki 2005 m. Kuriantis skyriams rajonuose, kurie pradžioje buvo vadinami „Tarpusavio paramos grupės“, daug prisidėjo gydytojos neurologės Vaineta Valeikienė ir Adelė Jarušaitienė. 2001 m. LPLD priimta į Europos Parkinsono ligos asociaciją (EPDA). 2005-2007 m. draugijai vadovavo A. Jarušaitienė.
2007-2010 m. – gydytoja neurologė Ieva Sereikė, o nuo 2010 m. – medicinos mokslų daktarė V. Valeikienė. 2007 m. Ievai, Adelei ir Rasmai (Rasma Zlatkuvienė) kilo idėja drebulę išrinkti Lietuvos Parkinsono ligos simboliu. Ši idėja buvo įgyvendinta 2008 m. Abromiškių reabilitacinės ligoninės teritorijoje pasodinus pirmąjį medelį. 2010 m. balandžio 10 d. Lietuva pirmoji Rytų Europoje pasirašė Pasaulinę Parkinsono ligos deklaraciją, kurią pasirašė žymūs žmonės – Justinas Marcinkevičius, Vytautas Landsbergis, Virgilijus Noreika, Valmantas Budrys ir kiti. Tuometinio VPLD pirmininko Algirdo Vaičiulio iniciatyva 2012 m. balandžio 15 d. buvo pašventinta LPLD vėliava.
Konferencijos dalyviai prisiminė išėjusius į Nebūtį – doc. Vytautą Mildažį (1940-2009), dr. prof. Valmantą Budrį (1958-2015), Adelę Jarušaitienę (1947-2012), Petrą Bagdonavičių (1940-2011), Nijolę Arbačiauskienę (1934-2013), Zigmantą Paulių Dildą (1940-2013), Algirdą Skirkevičių (1931-2015), Antaną Petrauską (1925-2013), Stanislovą Vaitkevičių (1962-2016) ir kitus bei pagerbė jų atminimą tylos minute.
Svečių sveikinimai
Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė kalbėjo apie kompensuojamųjų vaistų sergantiems Parkinsono liga problemas: „Valdžia kurčia ir akla ir vis aiškina, kad nėra pakankamai mokslinių įrodymų. Labai keistai skamba, nes kitose šalyse šiais vaistais yra gydomi žmonės ir ten pakanka mokslinių tyrimų, bet pas mus kažkodėl dar nepakanka. Aš tikiuosi, kad lašas po lašo pratašys ir jų širdis“.
Konferencijos dalyvius pasveikino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Anžela Slušnienė, VšĮ „Inkocentras“ direktorė Jurga Misevičienė, Akmenės krašto Parkinsono bendrijos pirmininkė Danutė Rudienė, prieš pusantro mėnesio įsikūrusio Lietuvos Parkinsono draugijos Telšių skyriaus atstovas Anicetas Šilgalis perskaitė savo kūrybos eiles.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų konsultacijų poliklinikos Parkinsono ligos kabineto vedėja Rūta Kaladytė-Lokominienė sveikindama savo pacientus pasidžiaugė, kad jie yra aktyvūs ir stiprūs, nes prieš 20 metų susibūrė į LPLD, kad geba valdyti kasdienybę. R. Kaladytė-Lokominienė tęsė: „Šie metai yra ypatingi ne tik tuo, kad jau 20 metų veikia LPLD. Šie metai yra ypatingi dar viena sukaktimi. 1817 m., prieš 200 metų, Anglų karališkosios chirurgų draugijos narys ponas Džeimsas Parkinsonas (angl. James Parkinson) parašė trumpą Esė apie drebantįjį paralyžių, kuriame aprašė drebėjimą, sukaustymą, judėjimo pasikeitimus, apsunkintą eiseną ir pirmą kartą pasaulyje perskaitė pranešimą apie šią ligą“. Gydytoja nuoširdžiai pakvietė skleisti žinią, kviečiančią burtis į organizaciją, kuri dabar iš 11 tūkstančių pacientų vienija tik apie 400. O taip pat pasižadėjo rūpintis, kad LPLD gretos didėtų. „Mes visi kartu esame labai stiprūs. Tikiuosi, kad gretos pasipildys ir būsime dar stipresni“, – sakė gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Angelės Širvinskienės bei ilgametės LPLD pirmininkės pavaduotojos, Šiaulių Parkinsono draugijos (ŠPD) pirmininkės Rasmos Zlatkuvienės sveikinimą perskaitė J. Šalkauskas: „Sveikasis pagalvos – mintis kvaila/ Sveikinti žmogų su liga./ O mums, gyvenantiems su šia našta,/ Ši šventė tapo artima./ Tokia proga susirenkam visi į būrį,/ Pasiteiraujam, kas kiek sveikatos turi,/ Pasidaliname džiaugsmu ir bėdomis,/ Linkėdami sveikatos, tikime –/ VILTIS lieka su mumis./ Balandžio 11-oji – Pasaulinė Parkinsono liga sergančiųjų diena/ Ji primena pasauliui, kokia sunki šios neišgydomos ligos našta./ Balso skardumą, rankų miklumą, kojų vikrumą pasiima ši negalia./ Palikdama drebėjimą, sustingimą ir skausmą, kankinantį mus kasdieną./ „Kiek tikėsite, tiek ir gausite“, tokia yra šventa Biblijos tiesa,/ „Kiek dirbsite, tiek ir turėsite“, sako Parkinsono draugija./ Pasaulis tai mes, mūsų išmintis, patirtis, atsakomybė, pareiga/ Teišgirsta pasaulis, kad savo veikla išgydymo Viltį stiprina ir Lietuva“.
Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimai įteikti LPLD pirmininkei Vainetai Valeikienei, ilgamečiui LPLD Vilniaus skyriaus pirmininkui, Vilniaus Parkinsono ligos draugijos (VPLD) garbės pirmininkui Algirdui Vaičiuliui ir ilgamečiui Abromiškės reabilitacinės ligoninės neurologui Mindaugui Šocui. Nemažas būrys skyrių atstovų apdovanoti padėkos raštais.
Prieš suteikdamas žodį svečiams iš Estijos J. Šalkauskas perskaitė Aniceto Šilgalio eiles: „Padainuoki, berneli, savo nuostabią dainą,/ Kad verktų ir džiaugtųs manoji širdis./ Apie pirmąją meilę, bučinį pirmą/ Ir kokia mūsų laukia dabar ateitis <…>“.
Neleiskite užgęsti jūsų širdžių liepsnai
Estijos Parkinsono ligos draugijos vardu, kuri turi 7 skyrius ir vienija apie 400 narių, konferencijos dalyvius emocingai pasveikino vienas iš draugijos įkūrėjų bei buvęs jos tarybos pirmininkas Ahti Jundas. Estijos atstovas pasakojo, kad su „kuprotu seniu“ vardu Parkinsonas susipažino prieš 20 metų, ir nuo tada gyvenimas pradėjo ristis žemyn – žlugo santuoka, draugai ir pažįstami nusisuko nuo jo, dauguma iš jų nuėjo savo keliu. A. Jundas tame įžvelgė ir savo kaltę, nes, jo žodžiais, jautėsi kaip į kampą įvarytas žvėris. Pranešėjas pasidžiaugė, kad praėjus daugeliui metų jis dar gyvas ir žvalus. O jam įstojus į Parkinsono ligos draugiją gyvenimas pasikeitė, jis turi mylinčią žmoną, daug gerų draugų, kolegų ir pažįstamų bei džiaugiasi kiekviena diena.
„Mūsų veikla neįmanoma be panašių konferencijų, be vasaros ir žiemos stovyklų ir, žinoma, be renginių skyriuose, kuriuose vyksta paskaitos, gimnastikos užsiėmimai, šventės, vieni kitiems pataria ir vienas kitą palaiko. Tokie renginiai duoda žinių, jie vienija ir padeda tobulėti“, – kalbėjo A. Jundas. Pašnekovas pakvietė Baltijos valstybėse visus sergančius Parkinsono liga vienytis ir eiti šiuo keliu kartu. Pranešimo pabaigoje A. Jundas uždegė žvakutę, kurią perdavė VPLD pirmininkui K. Čapkauskui sakydamas: „Sėkmės jums, eikite išdidžiai pakėlę galvas ir neleiskite užgęsti jūsų širdžių liepsnai“.
Lietuvos ir Estijos Parkinsono ligos draugijų pažintis prasidėjo 2016 m. gruodžio mėnesį. Tada žiemos stovykloje Pernu mieste Lietuvai atstovavo LPLD tarybos narys Jonas Liubertas (delegacijos vadovas), dailininkas, muzikantas, žurnalistas Zinas Kazėnas, talentinga odos dirbinių menininkė Rasa Granauskienė ir muzikantas Algis Orlauskas.
Toliau apie draugijų pasiekimus kalbėjo VPLD pirmininkas K. Čapkauskas, ŠPD pirmininkė Zita Vaidilienė, atstovai iš Kauno: Dainavos poliklinikos socialinė darbuotoja Brigita Kimbrienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto doc. Viktorija Piščalkienė ir Kauno apskrities Parkinsono draugijos pirmininkas Vaclovas Tunaitis.
Koncerto metu Vaclovas Daunoras spaudė ranką Liudui Mikalauskui
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius vienas įžymiausių lietuvių jaunosios kartos bosų Liudas Mikalauskas sakė, kad daug koncertuoja Lietuvoje ir beveik prarado scenos baimę, bet sužinojęs, kad čia dalyvauja Vaclovas Daunoras, sakė, kad pradėjo drebėti ir nežinantis nuo ko pradėti. Staiga atsistojo vienas pasaulyje labiausiai išgarsėjusių lietuvių dainininkų Vaclovas Daunoras ir spausdamas ranką L. Mikalauskui ištarė: „Spaudžiu ranką stipriam bosui, ir jis yra iš Lietuvos. Galvoju, neapsiriksiu taip sakydamas. Aš labai myliu jo balsą“.
Pagerbdamas maestro L. Mikalauskas koncertą pradėjo dainomis iš V. Daunoro repertuaro – Algimanto Raudonikio „Kur balti keliai“, kuri parašyta kino filmui „Čia mūsų namai“, ir Stasio Šimkaus „Kur bakūžė samanota“. Akompanavo operos solistas tenoras Egidijus Bavikinas.
Nuskambėjus Ūdrio arijai iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, vėl pakilo iš savo vietos charizmatiškasis bosas V. Daunoras, tėviškai apkabino operos solistą L. Mikalauską ir trumpai charakterizavo jo balsą, ir išreiškė viltį, kad ši pažintis nesibaigs: „Ašaros byra. Toks balsas, toks balsas ir taip išlavintas. Jis visur turi būti siūlomas. Buvo toks laikas, kada mūsų niekur neleisdavo, o dabar toks laikas, kada leidžia visur. Ir tokį balsą laikyti kišenėje yra nusikaltimas. Jis gilios dvasios žmogus. Negaliu nepasinaudoti proga, jūs pasižiūrėkit, koks piano, koks forte ir koks diapazonas“.
Toliau L. Mikalauskas prisiminė legendinius tarpukario Lietuvos atlikėjus Danielių Dolskį ir Antaną Šabaniauską bei atliko dainą „Žengia pulkas linksmai“.
Skambėjo lietuvių liaudies dainos „Bernužėli, nesvoliok!“ ir „Tris dienas tris naktis“, Sąjūdžio laikų Gintarės Jautakaitės „Viešpaties lelija“, Gintautas Abariaus „Dėl tos dainos“ (ž. Justino Marcinkevičiaus, kurį operos solistas pavadino mūsų tautos didvyriu), Gyčio Paškevičiaus „Mano kraštas“ (ž. Erikos Drungytės), Benjamino Gorbulskio „Saulėlydis tėviškėje“. Visus kūrinius lydėjo šilti plojimai, o pabaigoje nuskambėjus Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“ konferencijos dalyviai plojo atsistoję.
