Birželio 2 d. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus. Juose daugiausia dėmesio skiriama mokymosi kokybei, mokinių pasiekimus sutelkiant į kūrybišką ugdymo veiklą, palankios emocinės aplinkos mokyklose kūrimui.
„Visi norime mokyklos, kurioje būtų gera mokytis, vaikai norėtų ją lankyti. Tokią ją turime sukurti kartu. Jau kitąmet mokymo programose neliks perteklinės informacijos, reikalaujančios „iškalti” žinias. Mokytojai ir mokiniai turės daugiau laiko susikoncentruoti į svarbiausius dalykus.Mokymasis bus nuoseklesnis, gilesnis, bus skiriama daugiau laiko kartojimui, mokytojai galės taikyti įvairesnius metodus. Labai svarbu susitelkti ir į palankesnę emocinę aplinką mokyklose, skirti laiko bendravimui“, – sako ministrė J. Petrauskienė.
Pagrindiniai kokybiniai ugdymo pokyčiai per ateinančius dvejus metus:
Mažiau namų darbų ir streso
– Namų darbai negalės būti skiriami vietoje neįvykusių pamokų, o kontroliniai rašomi po ligos ir atostogų.
– Pamokose daugiau įvairovės, praktinės tiriamosios veiklos.
– Mažiau streso ir skubėjimo, daugiau laiko įsigilinti ir įtvirtinti gebėjimus bei žinias, užsiimti neformaliomis veiklomis.
Daugiau praktinės, pažintinės veiklos
– Gamtos mokslų rekomenduojama mokyti taikant praktinę tiriamąją veiklą. Daugiau dėmesio gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.
– Neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla spręs pati, koks jos poreikis konkrečioje klasėje.
– Gamtos mokslų ir kitos pamokos gali vykti ir netradicinėse aplinkose: gamtoje, muziejuose, istorinėse vietose.
Konkretesnės, atnaujintos mokymosi programos
– Nuo rugsėjo 1 d. 1-10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas lietuvių kalbos ir literatūros programas.
– Bus išbandomas naujas Informatikos turinys pradinėse klasėse 10-yje mokyklų, jų mokytojai kartu su mokslininkais tobulins bandomosios programos turinį.
– Išbandomas integruotas gamtos mokslų kursas 5-8 klasėms.
– Stiprinamas medijų ir informacinis raštingumas, gilinamas finansinio raštingumo integravimas į ugdymo turinį.
Savalaikė pagalba kiekvienam mokiniui
– Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, jam suteikiama pagalba – ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 valandos.
– Mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje.
Palankesnė emocinė aplinka
Nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins bent vieną prevencinę programą, kuri padėtų sumažinti patyčias, ugdytų emocinį mokinių raštingumą, skatintų bendravimą ir tarpusavio supratimą.
Stiprinama mokinių socialinė-pilietinė veikla
Socialinei-pilietinei veiklai skiriamos nebe 5 val., o ne mažiau kaip 10 val. per metus.
Naujos ugdymo priemonės
Daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1-8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, cheminės medžiagos, mikroskopai, optikos rinkiniai, kėlimo mechanizmai ir kt.
Keisis mokymosi dienų skaičius
Mokykloms keliamas tikslas gerinti rezultatus skaitymo, rašymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse – Lietuvos mokinių pasiekimai atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Dabar Lietuvos mokiniai per 10 metų mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse, arba praranda beveik vienerius mokslo metus. Daugelyje Europos šalių mokomasi 37-40 savaičių.
Nuo 2008 m. mokymosi trukmė Lietuvoje nuolat trumpėjo: nuo 39 savaičių iki 34 savaičių dabar, o programos liko tos pačios. Neracionalus mokymosi krūvio paskirstymas kenkia ugdymo kokybei ir mokinių savijautai. Mokymosi laikas yra svarbus ugdymo kokybės faktorius. Todėl konsultacijų su švietimo bendruomene, tėvais ir moksleiviais buvo nuspręsta racionaliau išdėstyti mokinių atostogas ir pasilikti prie nuosaikesnio mokymosi dienų skaičiaus didinimo.
2017-2018 mokslo metais mokslo dienų skaičius didinamas 10 dienų. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų, kurios trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą.
Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5-11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams. Dėl 5 papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo laiko sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų 5 – spręs pačios mokyklos.
Tokiam žingsniui pritaria Lietuvos mokyklų vadovų asociacija.
„Labai svarbus ir pačių mokyklų, jų bendruomenių savarankiškumas ir atsakomybė priimant sprendimus dėl ugdymo proceso organizavimo. Tai suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į vietos bendruomenių interesus ir sutarti, kaip geriausiai, prasmingiausiai panaudoti mokymuisi skirtas dienas, organizuoti mokinių užimtumą. Savivaldybių vaidmuo dėl ugdymo proceso organizavimo irgi turėtų būti didesnis,“ – sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5-11 kl. mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites.
2018-2019 mokslo metais prisidės dar 5 papildomos mokymosi dienos, dėl kurių panaudojimo spręs mokyklos.
Abiturientams jokie pokyčiai dėl mokslo metų trukmės nenumatomi: jie pamokas baigia gegužę.
Mokytojų atostogos dėl papildomų mokymosi dienų nesutrumpėtų. Pedagogai atostogauja 56 dienas.
