Gegužės 30 d. Seimas po svarstymo pritarė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-587(2), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.
Svarstomais pakeitimais numatoma įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.
Kodekse būtų numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija būtų teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmenį veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.
Planuojamais pakeitimais dalinį darbą siūloma leisti nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.
Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalį funkcijų planuojama pavesti ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.
Svarstymo metu nuspręsta patikslinti nuostatą dėl laikinojo darbo sutarties ir nustatyti, kad šios sutarties šalis, kaip darbdavė, galės būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.
Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turėtų būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.
Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, būtų kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėtų viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos būtų mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.
Svarstymo metu pritarta pakeitimams dėl Trišalės tarybos sudarymo. Ji būtų sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis būtų įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Po svarstymo už naujas nuostatas balsavo 71 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 25 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
