Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.
Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:
Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia:
„Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.“
Kaip žinia, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai nevalstybine kalba galimi tik tais atvejais, kuriais tą leidžia kalbos komisija. A. Kubiliaus projektas tokia savo formuluote akivaizdžiai pretentuoja remtis valstybinės kalbos komisijos numatyta išimtimi.
Tačiau iš tiesų ji yra radikaliai išplečiama. Kalbos komisija nurodė, kad galima leisti nevalstybine kalba rašyti pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų vardus ir pavardes. Tuo tarpu A. Kubiliaus projekte ši teisė išplečiama žodžiais: „asmuo arba jo protėviai turėjo kitos šalies pilietybę“. Tokiu būdu vietoje dabar turinčių kitos šalies pilietybę, kaip numatė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsiranda turėję anksčiau (tai visi gyvenę SSRS okupacijoje) ar tokių žmonių palikuonys (gali apimti ir nacistinę, ir Lenkijos okupaciją). Praktiškai tai reiškia, kad pagrindiniame paso puslapyje nevalstybine kalba galėtų rašyti absoliučiai bet kuris to norintis Lietuvos pilietis. Taip išimtis paverčiama bendra taisykle.
Seimo teisės departamentas šiuo klausimu pateikė labai konkrečią išvadą: „Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų, į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti“. Trumpai tariant, A. Kubiliaus inicijuotas projektas prieštarauja Konstitucijai [nors tai mėginama paslėpti po subtilia, ne vieną politiką suklaidinusia formuluote]. Iš esmės tą patį savo išvadose pasakė ir Europos teisės departamentas: „Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. […] Toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą išimtį“. Apskritai teisininkų išvados šiam projektui itin kritiškos ir jų labai daug. Abejojančius mano žodžiais, kviečiu su jomis susipažinti.
Tačiau A. Kubiliaus projektas ne tik prieštarauja Konstitucijai. Juo sukuriama nauja diskriminacinė tvarka mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje paso įrašų kalbos požiūriu egzistuoja visiška piliečių lygybė prieš įstatymus: visi piliečiai, nepriklausomai nuo savo gimtosios kalbos ir tautybės, pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba. Natūralu, jog valstybinė kalba kartu yra ir gimtoji kalba absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių, kaip yra ir beveik visose Vakarų valstybėse.
A. Kubiliaus pasiūlytas asmenvardžių rašymo pasuose projektas leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant skirtingai įstatymo gerbiamas ir saugomas grupes. Kaip praktiškai reikštųsi diskriminacija?
Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių.
Antra grupė – pati skaitlingiausia – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje. Pavyzdžiui, iš A. Kubiliaus leidžiamų trijų raidžių Lietuvos lenkams aktuali vienintelė W. Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar 6 raidės, kurių vartoti nebūtų galima. Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar 12 raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – 7. Tai vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent 17 rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja per 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose.
Norint išvengti daugumos kitakalbių piliečių diskriminacijos, reikėtų vietoje valstybinės kalbos rašyti jas visas, bet tai tik dar labiau diskriminuotų Lietuvos piliečius, ypač valstybės tarnautojus, kurie būtų priversti išmokti naudotis (ištarti ir užrašyti) visas šias ne valstybinės kalbos raides. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu trokštamos piliečių lygybės niekada nepasieksime.
Apibendrinant – siūlomomis pataisomis atskiriamos piliečių grupės: 1) turintys lietuvių abėcėle ir „trimis raidėmis“ užrašomas pavardes; 2) turintys lotyniško pagrindo rašmenimis rašomas pavardes, kuriose yra A. Kubiliaus pataisose nenumatytų ženklų. Tik pirmosios grupės piliečiai galėtų rašyti pasuose vardus ir pavardes gimtąja kalba. Antrosios grupės piliečiai galėtų rašyti tik iškreipta forma (ne visais ženklais). Pastarųjų yra daug daugiau nei pasitenkinančių trimis raidėmis. Tai, kad ne visi gali rašytis gimtąja kalba, yra normalu ir priimtina, kol vienoda tvarka (lygybė prieš įstatymą) galioja visiems piliečiams, kaip yra dabar – visų piliečių pasuose rašoma pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis. Tai vakarietiškas ir europietiškas principas.
Jokia Vakarų šalis neleidžia rašymo pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Tačiau bandant suteikti galimybę pasuose rašyti tik daliai, – tą projekto šalininkai klaidinančiai vadina pažanga ir mažesne diskriminacija, – skirtingą statusą prieš valstybę įgauna tiek atskirų tautybių/kalbų atstovai (anglas, kuriam gana „trijų raidžių“, pranašesnis už latvį ar lenką), tiek tos pačios tautinės bendrijos atstovai tarpusavyje (lenkas su „w“ pavardėje pranašesnis už lenką su „ł“, prancūzas su „x“ pranašesnis už prancūzą su „ü“), nes vieno piliečio pavardės autentišką formą užrašyti įstatymai leis, o kito – ne.
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas
Žmonės, kurių darbinės pareigos susijusios būtent su interesantų registracija, asmens duomenų tvarkymu, jau DABAR pasipiktinę šalyje esama betvarke, priekaištauja, kad negalioja Valstybinės k. įstatymai, kad jie priversti dirbti su dokumentais visomis joms net negirdėtomis pasaulio kalbomis, vartojančiomis ne tik lotynų k. pagrindo abėcėlę.
Kas turi teisę reikalauti iš darbuotojo mokėti daugiau kaip 2-3 kalbas? Juolab, kad tokiems darbams, kaip pavardžių užrašymas, skaitymas, tarimas, kortelių radimas pagal skambesį, kitiems,duomenynų tvarkybos darbams turėtų pakakti vidurinio išsilavinimo.
Jau dabar, dar nepriėmus daugiakalbystės įstatymo, darbinėje kasdienybėje joms tenka dirbti su turkiškais ir daugybės Azijos, Afrikos, P. Amerikos šalių ir salynų tautų pasais, ir patirti daugybę nesusipratimų, nemalonumų.
Nebent visiški beraščiai gali įsivaizduoti, jog tą Babelio bokštą įmanoma kitaip suvaldyti, nesinaudojant valstybine kalba. Jei būtų galima, turtingos valstybės seniausiai tuo pasinaudotų?
Patys lenkai daro ne kitaip – nerašo savo registruose svetimais rašmenimis! Jų raštvedybos trūkumas tas, kad jie nepadarė darbo iki galo, kai lietuviams padarė išimtį, leisdami turėti lietuviškus pasus. Jei būtų iki galo, kaip latviai padarę – skirtų nelenkiškoms pavardėms 2-kalbį pasą, darbas būtų užbaigtas. Deja, jų tikslai kitokie, jie to daryti nesirengia, todėl jų registruose lietuvių pavardės ne kaip jų pase, o parašyti, kaip kas išmano. Kodėl – patys suprantame.
Atsargiai su tokiais lyginimais – lietuviai Lenkijoje gyvena SAVO, o ne lenkų žemėse, tik lenkų okupuotuose, tuo tarpu Lietuvos “liankaj” gyvena lietuvių žemėse.
Kaip ” nacionalinis” transliuotuojas mūsų kalbą “gynė”: LRT aktualijų studija 2017-05-11 11:00″
Manau yra nepateisinama, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija ėjusi į rinkimus su šūkių – Apginkime valstybinę kalbą – kol kas NIEKO nepadarė, kad LŽVS rinkiminės sėkmės garantu tapusią, bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais paremtą savo pačių iniciatyvą – leisti rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis ne vietoje įrašo valstybine kalba, o kitame paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, neatsisakant rašybos lietuvių kalba, nemaitojant pačios lietuviškos rašybos, neišduodant brolių latvių – pajudintų į priekį nelaukdami Kubiliaus, Skvernelio ir Kirkilo demaršų.
Nepateisinama ir tai, kad dėl Lietuvių valstybinės kalbos – svarbiausios Tautos vertybės – vis dar leidžiančios mums likti lietuviais, LVŽS partijos pirmininkas ragina savo partijos narius balsuoti LAISVAI – KAIP KAM PATINKA – ir net neketina atvesti jų į protą.
Pritariu.
Pasak klasiko, kažkas blogai toj danų karalystėj…
Autorius, kažkodėl, nemini, kad net latviškasis variantas (kurį siūlo TALKA, kuris yra aprobuotas EŽTT)), nurodantis lotyniška abėcėle užrašyti kitakilmio pavardę kitų įrašų skyriuje (ne pirmame paso puslapyje) JAU diskriminuoja tuos, kurių pavardės originalios originaliai nėra rašomos lotyniška abėcėle (dar Talkos varianto svarstymo Alke metu aš tai nurodžiau ir Songaila su mano argumentais sutiko).
Todėl vienintelis teisingas yra LVAT sprendimas šiuo atveju:
“teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2c4db8aa-695e-495f-b92e-e4d9aa1ed030
Tą patį ką ir LVAT ir siūlo TALKA.
Taip, QXW lietuviškuose dokumentuose siūlo ir “talka”.
L. blogai, nes tai nedera su LR konstitucija.
Talka siūlo kitų įrašų skyriuje originaliai tik tų, kurių pavardės vardai yra rašomi lotyniškais rašmenimis (latviškasis variantas).
Apie tai esam kalbėję.
Tai buvo žinoma jau parašų rinkimo metu. “Talkos” svajonė nedera su konstitucijos 14 straipsniu.
Klysti – skaityk komentarus.
TALKA siūlo, kad įrašas valstybine kalba liktų LR pase. Ne tik siūlo, bet bando klynu išmušti Kubiliaus Kirkilo Skvernelio išdavikišką projektą. Ką darote Jūs, kad nebūtų išstumti įrašai lietuvių valstybine kalba. Rašinėjate komentarus, trolinate, ar ką apčiuopiamo nuveikėte dar?
Gerbiamasis,
mes nurodome skirtumus tarp pateikiamų variantų.
Ir tik.
O diskusiją apie tai ir Songailos pripažinimą nurodyto Talkos trūkumo galite rasti to laiko straipsnio komentarų skiltyje.
Ten komentaras skirtas pasivadinusiam LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS. Jis kalba ne apie skirtumus, o apie tai, kad, esą, TALKOS siūlymas prieštarauja Konstitucijai. O tai yra melas.
Jei lietuviškos kalbos abėcėlėje nėra QXW, tai ir lietuviško paso puslapiuose ir lietuviškos kortelės pusėse negali būti QXW.
Yra jų ir dabar kitų įrašų skyriuje, kur kitų šalių pareigūnai daro savo įrašus.
Nešnekėk apie tai, apie ką neturi jokio supratimo.
(paaiškinimas)
14 straipsnas (lietuviškai parašytas)
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Kubilius, Kirkilas, Skvernelis, Karbauskis su “talka” užsiima antikonstitucine veikla. Tai yra išpuolis prieš Lietuvą.
_
Dabar, neteisėtas Seimas daro neteisėtus veiksmus. Kad būtų konstitucinė tvarka, reikia mūsų vienybės.
_
Antilietuvišką cccp komunist/kgb’istinę lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų gaują galima nukenksminti, kai žinom, kad
Lietuvos Respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo.
Nebenusišnekėk: Talka siūlo latviškąjį variantą, aprobuotą EŽTT.
Tai, ką siūlo „Talka”, atliktų paliudijimą valstybės vardu,
jog abu įrašai – paso pagrindiniame lape bei šiame, liudija TĄ PATĮ asmenį, kuris LR registruose figūruoja, savaime aišku (kaip ir Vakaruose!) valstybine kalba.
Paso standartas būtent to ir reikalauja – pavardė pase turi atitikti įrašus valstybės registruose. O valstybės raštvedyba tvarkoma valstybine kalba ir jos abėcėle (vėlgi,kaip ir Vakaruose).
Šis paliudijimas atlieka tai, dėl ko skundėsi ištekėjusios į užsienius, kad ten patiria sunkumų dėl to, kad pavardė jų pase neatitinka tos valstybės rašybos (natūralu – kiekviena šalis pagal SAVO įstatymus tvarkosi, nepataikauja svetimoms valstybėms). Su tokiu, tos šalies raštvedybos įstatymus atitinkančiu pavardės įrašu, minėtų bėdų nebepatirs, neturės tapatybės patvirtinimo išlaidų tvarkant įv. reikalus nei Lietuvoje, nei vyro šalyje.
Kadangi pasas išduodamas PILIEČIAMS, tai, kaip ir visur Vakaruose, pagrindinis lapas skiriamas TIK valstybinei kalbai. Ką nors samprotauti šia tema gali tik nelabai raštingi, taip ir nesupratę, kas yra pasas.
Tie, kas seka pasakas apie tai, kad lietuvių k. trukdo keliaujant, turėjo tuoj pat kelti triukšmą ir PASISKŲSTI mūsų (arba ES) AMBASADAI šalyje, kuri trukdė. Nes dar ne viena pasaulio kalba niekam netrukdė, o čia kažkoks negirdėtas neregėtas faktas (nebent supainiojo su Interpolo paieškomu asmeniu?). Visos pasienių ir muitų tarnybos yra supažindinamos su kitų šalių tapatybės bei kitų kelionės dokumentų tvarka ir turi galimybę patikrinti, ar pasas nesufalsifikuotas.
Kažkas skundėsi, kad Azijos šalies pasienietis stebėjosi pamatęs pasą, perskaitęs „Lietuva”. Kodėl tai priėmei, kaip LT trūkumą? Juk tai PUIKU, kad nustebo! Reiškia susidomėjo. Reikėjo nepraleisti progos papasakoti, kur ta Lietuva, kad jos kalba seniausia pasaulyje, kad jos žolė švelni kaip šilkas, kad Klaipėdos paplūdimių smėlis dainuoja, pakviesti į svečius… Juk pasienietis – ne humanitarinių m. daktaras ir tikrai neprivalo taip lengvai gaudytis. Jis gal neprisiminė, nė kur Baltijos jūra, o ką čia tos trys mažytės šalys, kurių pavadinimai tik prieš ketvirtį amžiaus dienos šviesą išvydo ir pasirodė pasauliui nebe SSSRo, o savo vardu …
Kol nesuprasime, kad Paso duomenys (valstybinio rango dokumentas) yra tik tai, kas yra reglamentuojama asmens tapatybės įstatymu, kuris, suprantama, negali prieštarauti Konstitucijos nuostatai, kad valstybinė yra lietuvių kalba, taip pat to, kad šie duomenys gali būti įrašomi ne kur kitur, o tik specialiai tam skirtame paso knygelės puslapyje, kurio viršuje užrašyta: “Pasas”, bei to, kad visuose kituose paso knygelės puslapiuose įrašyti duomenys, iš principo negali būti laikomi asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis, tol samprotavimuose šiais klausimais vyks maišalynė, populizmas. Trumpai sakant, yra reikalinga skirti Paso dalį nuo kito paso knygelės turinio pagal jų galią patvirtinti asmens tapatybę.
Nieko nereikia skirti! Reikia skaityti LR Konstitucijos 14 straipsnį! Ten parašyta aiškiau negu aiškiai: “Valstybinė kalba – lietuvių kalba”. Taigi, jei LR dokumentuose norime kažką įrašyti ne lietuviškos abėcėlės raidėmis (lotyniškai, lenkiškai, kirilica ar hieroglifais), turime keisti konstituciją! Negi čia aukštoji matematika, kad taip sunkiai suvokiama?! Ponios ir ponai, panowie, neišradinėkime dviračio!!!
Aš irgi manau, kad originalus įrašas ne pirmame paso puslapyje jiems padėtų. Galima prie jo padaryti paaiškinimą. Pvz.: šio paso savininko tokia pavardė buvo iki, pvz., tampant Lietuvos piliečiu.
Gerbiamasis, ar suvoki, kas tai yra LIETUVOS RESPUBLIKOS PASAS?! Tai juk ne spalvinimo knygelė vaikams, kur galima peckioti ką tik nori!!! Jei yra valstybė ir ji turi savo konstituciją, kurioje parašyta, kokia yra tos valstybės valstybinė kalba, tai VISI tos valstybės dokumentai pildomi VALSTYBINE KALBA. Jei tos valstybės kažkoks dokumentas turi būti pateiktas kitos valstybės kažkokiai institucijai, esant reikalui daromas vertimas, kurį patvirtina notaras. Visame pasaulyje yra būtent tokia tvarka! Tiesa, gal Afrikoje yra kitaip, nežinau… Bandome pasiekti kairę ausį dešine ranka? Kodėl? Juk patogiau yra kairę ausį pasiekti kaire ranka. Ne?
P.S. Beje LR piliečio pase jau yra įrašai ir prancūzų bei anglų kalbomis. Tai keliomis dar kalbomis terliosime pasus? Lenkiškai, rusiškai, žydiškai, totoriškai?… Šitą dalyką žmonės vadina “Iš didelio rašto išėjo iš krašto”.
Matyt, kad nesi paso matęs: kitų įrašų skyriuje JAU kitų šalių pareigūnai daro savo įrašus. Pvz., pereinant sieną.
?????
Vilniuk, ko čia putojiesi dėl ,,valstybinės kalbos”, jei pats rašai žydišką keiksmažodį: ,,peckioti”? Sekančiame atsiliepime jau rašai lietuvišką žodį ,,terliosime”.
Pats tu keiksmažodis!
Vai ko nusižvengė
Trojaus kumenliukai:
Avižom užšėrė
Lenkų politrukai.
Taip ir buvo.
Kad nebūtų diskriminacijos reikia visiems pereiti prie kiniškų ieroglifų.
Dėl Paso skyrimo nuo paso knygelės reikalas tas, kad būtent Talka pagal teisinį statusą neskiria paso knygelėje esančio specialaus lapo – Paso nuo paprastų kitiems įrašams (ne Paso) skirtų lapų. Todėl jos siūlomoje Įstatymo pataisoje gaunasi loginis prieštaravimas. Konkrečiai Įstatymo pakeitimo nuostata siūloma Pasu paversti dar vieną paso knygelės lapą, tačiau jame valstybinės kalbos reikalavimo jau nesilaikyti. Tokiu atveju randasi prieštaravimas Konstitucijai dėl valstybinės kalbos, nekalbant jau apie painiavą dėl dvipavardysčių. Prakitiškai tokiam asmeniui visur tektų nurodyti vieną ir kitą pavardę skirtingomis kalbomis, dar atitinkamai papildomai pažymnt kokia kalba jos yra užrašomos. Taigi dviračio išradinėjimas čia akivaizdus. Ir visa tai daroma vykdant vien svetimos valstybės – Lenkijos užgaidas. Tai kuo čia dabartinės (Skvernelio) valdžios politika skiriasi nuo Smetonos politikos priimant 1938 metais Lenkijos ultimatumą – vėl išdavystė…
dėl Lenkijos ultimatumo 1938 m. Jūsų užuomina tikrai “pavyzdinė”, skausminga, – vis nutylėjimu į pašalius
žiniasklaidos ir mokslo trupininių-likutinių alsuotojų (dar vis vos vos alsuojančių, kurie po “skvernelinių” lygių
“r e i t i n g a v i m ų” duomenų aplinkos įvaizdiniais Lietuvoje tebelikusieji), temą padarinių šio ultimatumo Lietuvos vyriausybės sandaros “persipurtyme”, t.y. išsipurtymo ir nusipurtymo s a n d a r a bei sąstatu (valdžios) dėl ultimatyvių sąlygotumų galimo nepripažinimo ir gyvybiškai garbingo būtinumo nebuvimo tuomet (ne taip, kaip jį sekusiuose Vokietijos su TSRS 1939 ir 1940 m. ultimatumuose), – vis iš viešumos į tam tikrą istorinės atminties užslopinimą atmetamos …susigrąžint, atskleisy, paviešint bei aptart tarsi paskatinote…
tam tiks tik viena – aiški, tvirta ir suprantama (nors vengiama bei nutylima) sąlyga, sąlyga sąlygų, sąlygoto
(arba salygotų /Abiejų/) valstybingumo praradimo iš po 1795 m. Valstybingumą (jau valstybingumus /Abiejų/)
atkūrus 1918 m. Liubline vieningą valstybinės tvirtos, galingos bei reikalingos (TUO-MET) sąjungos unijine valstybę sukūrusių Tautų susitarimo s ą l y g o m i s, atstatant jau po 1920-1938 metų priešpriešiškojo, negarbaus (arba “konfliktinio”) laikmečio nutikusių savisaugai (Abiejų) valstybingumo raidų labui atliktų veikų
– jas “perkraunant” ant t e b e g a l i o j a n č i ų Liubline tarpusavyje sudarytų TARPVALSTYBINIŲ susitarimų pamatų, kai… viena kitos atžvilgiu, – nei pati kažkuri iš Abiejų šalių, nei kitų trečiųjų šalių raginimu,
1569 m. sudaryto s u s i t a r i m o nėra keitusios, – anei Lenkija,nei Lietuva
(tad būsimojoje 1945-08-02 susitarimu Potsdame įvyksiančioje JAV su Didžiaja Britanija numatytoje Taikos konferencijoje dėl /jau kaimyninių Lietuvos ir Lenkijos, o ne iki 1991 m. “sudorojimo” gyvavusios administravimui paskirtos TSRS/ buvusių karo pralaimėtojos Vokietijos dalies rytinių žemių ateities
iki 2019-03-29 ir būtų p a g r e č i u i …trišaliai su Lenkija ir Lietuva derinant /pagal jų Liubline išlikusių valstybinių plotų sandaros raidas bei sąlygų “de facto” plotų “perklojimų” poreikius – Liublino unija remiantis/
s p r e n d ž i a m a).
BREXIT aplinka, – naujo tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių rūmas, – aiški bei garbinga, esminė tarpvalstybinių susitarimų bei a t e i t i e s sutarčių sudarymo erdvė, – pamatas ateičiai: įsipareigota atlikus.
Čia, atsiprašau, komentaras apie ką?
Nesveikas ans. Visi jo komentarai tokie.
ką gi, vakar iš “sveikos” Did.Britės (pagal anuos U.K.) ir gauta dėmesio
vertas atsakas
į:
“BREXIT aplinka, – naujo tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių rūmas, – aiški bei garbinga, esminė tarpvalstybinių susitarimų bei a t e i t i e s sutarčių sudarymo erdvė, – pamatas ateičiai: įsipareigota atlikus”
Ir tam, kas 1945-08-02 (jau po Molotovo-Ribentropo pakto padarinių)
Potsdame Did. Britanijos su JAV vadovais pasirašyta –
“dėl būsimo Taikos susitarimo …ateitį l a i k i n a i iki būtent JO adminstruoti paliktos USSR valdymo ateities i š s p r ę s t” ir
su būsimuoju “brexit” sietina –
“ĮSIPAREIGOTA ATLIKUS” – tik tuomet
išeitis iš bent kokių (ne bet kokių, o būtent bent) tarptautinių darinių
Jungtinei Karalystei į m a n o m a.
Kol neįvykdyta, kas premjero Potsdame įsipareigota, – tol ši premjerė
teisės j o k i o s (tarptautiškoms… kitoms) sutartims naujoms n e t u r i.
O jeigu Tamsta Lietuvis tikrai “TIKRAS”, tai neigt kaip didžiuma “istorikų” dalies Lenkijos užgaidų (ar ultimatumo), kad ir priešmolot-rbentropinių 38-tų Tikrai nederetų (nebent… Tamsta “prisimetėlis” esat – vargeta be kabių); nors ne tamsta kliūtis, – kliūtis visi dar mES, ar su ES ar be ES, bet baimėje tebe… tebe…tūnant,te-be-bū-nant. Tad baiminimasis, noras
krypt-krypuot, ir nuo būsimo Taikos susitarimo dėl Žemių padalijimo tarpe Lenkijos su Lietuva (Potsdamo įsipareigojimų vykdymo eigos
p a r i b i u o s e) yra labai, net per labai įtartinas. Negi esate “progorbačioviškasis” begalinio Tvankstos prūsų žemių adminėjimo”” šalininkų gretų šešėliukinis troliuks… “Raidynas” ir 70-70 seimiškųjų užprieša, – tipo “dėl lenka-lietuv-prūs…kalbystės” (rašmenų), su tuo
akivaizdžiai progrobuoniškuoju Lenkijos 38-ųjų kovo ultimatumu, –
s u s i š a u k i ą. Taigi… (iki ‘brexit”)
ES gyvybingasis-gyvasis – “pamatas ateičiai: įsipareigota atlikus.”
Norint įgyvendinti Kubiliaus ir Kirkilo siūlomą įstatymą tikriausiai reikėtų Konstitucijos 14 str. pakeisti iš dabartinio
14 straipsnis. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
į tokį:
14 straipsnis. Valstybinės kalbos – lietuvių ir lotynų kalbos.
Be to, lotynų kalbos taisyklių ekspertu tikriausiai būtų laikoma įstatyme minima Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija sukūrusi Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisykles). Matyt, tada kilus kokiems nors ginčams dėl piliečio, kuriam tos ICAO taisyklės nesuteikia galimybės užrašyti pavardę gimtąja kalba (pvz., latvių tautybės Bērziņš imtų kelti tarptautinį triukšmą dėl brūkšnelio ant E bei kablelio po N, o Latvija išsikvietusi Lietuvos politikus į Rygą pagrasintų neginti Lietuvos karo atveju) Lietuvos Konstitucinis teismas turėtų klausti ne tik VLKK išvados, bet ir į ICAO išvados dėl mūsų (gal jau ne mūsų?) rašybos? O jei kokia nors geležinkelių ar laivybos organizacija susikurs dar kitas savo mašininio skaitymo taisykles, tai ir jas įkelsime į savo valstybinių kalbų sąrašą?…
LR Konstitucijos 14-as straipsnis apibrėžia valstybinę kalbą. Bet nieko nemini apie uždraustas raides. Pirma apsispręskit, ką darysite su Litexpo ir Maxima.
O kodėl mums su tomis parduotuvėmis reikia kažką daryti, jei jos ant sienų užsirašė tokią iškabą? Tu irgi sau ant kaktos gali užsirašyti Zbignew ir nieko su tavimi nedarysime…
Eirimai, nebūk tu trolis! “Litexpo”, “Maxima” ir pan. yra firmų ženklai, iškabos, o ne oficialūs valstybės dokumentai. Neapsimesk, kad to nesupranti. O ant kaktos (kaip tau buvo pasiūlyta) gali užsirašyti ir “Zbigniew”, ir “Zbigniew’as” ir niekas tau nieko nepadarys. Na, gal koks nors gerasis samarietis tau greitąją pagalbą iškvies…
Lietuvių tautos okupantų vykdyto etnocido (genocido) asmenvardžiuose ir vietovardžiuose įteisinimo “įstatymas” galimai bus prastumtas, bet įdomiausia, kad lotynų kalboje nėra dvigubos v.
Lietuvių tautos okupantų vykdyto etnocido (genocido) asmenvardžiuose ir vietovardžiuose įteisinimo “įstatymas” galimai bus prastumtas, bet įdomiausia, kad lotynų kalboje nėra dvigubos “v”, apie tai net žinojo ir “lotynų” istorikas Joannis Dlugossii
Tikrai taip – būtų visiškas diskriminacija. Lietuviai Lietuvoj seniai yra antrarūšiai.
Turime palaikyti w tik antrame puslapyje. O kas paskaičiuos kiek tai kainuos mūsų mokesčių mokėtojų pinigų???
Киркиласо ир Кубиляус гярбеямс
Маноте, кад рейкя викдити Лянкиес ултиматума ир Лиетувое наудоти лянкишка райдина, кад пагяринтуме сантииус су туо камину. Пагярине сантикюс су Лянкия, гяринсите антииус су Русия, приимдами русишка раидина. Ир пабайгай лиетувикай „IŠGAMŲ YRA IR LIETUVOJE“
Valstybės santykius turėtų gerinti ne per papildomų raidžių įtraukimą į raidyną… betgi pas mus didžioji dauguma prisitaikėlių ir padlaižūnų… Taip pat ir bukapročių…. Lietuvoje tik lietuvių kalba ir jokių antrų ar trečių puslapių kitom kalbom….
Papratimas – antras prigimimas. Paradui vadovauja tie, kas sovietmečiu CK darbavosi. O tie turėjo labai solidžią padlaižiavimo praktiką…
Tie, kas skaldė tsrs prieš 30 metų, žinojo kad visuomenę ir valstybę ‘mokės’ valdyti tik baigusieji partinę mokyklą. Bendro išsilavinimo žinių nepakanka, o per ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebuvo sukurtos atitinkamos mokymo įstaigos. Todėl ir gavome taip lengvai nepriklausomybę su buvusiai komunistais valdžioje. Būtų gerai, kad kas parašytų išsamų straipsnį apie mokslų lygį partinėje mokykloje, ir kaip, ir ko ten mokė. Reikia mokytis ir iš priešų.
Lygis buvo žemiau grindajuostės: mokino, kaip reikia mylėti Partiją – mūsų garbę, protą ir sąžinę. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…
Vilniuk, suprantu, kad tau, tokiam protingam, buvo vienas juokas ten mokytis…
Lankiau (bet labai trumpai) taip vadinamą marksizmo-leninizmo universitetą. Išėjau, nes “nervai nelaikė” tų visų komunistinių nesąmonių…
P.S. Kembly, jei nesugebi parašyti nieko protingo, tai aplamai nerašyk. O savo kvailą ironiją susikišk… na, pats žinai, kur.
Akivaizdu, kad viskas prasidėjo, kai mūsų pase Europa uždraudė nurodinėti tautybę siekdama sukurti naują žmogų europietį tokį patį kaip jau buvo pradėjusi tsrs “sovietinę liaudį” (“moj adres ne dom i ne ulica, moj adres europosojuz”, — tik ką pasibaigusios Eurovizijos mėgstamiausia giesmė).
Pase pavardę rašyti būtina tik valstybine lietuvių kalba — tai ne prievolė, o didi garbė, kad tavo vardas irgi bus įrašytas į ide prokalbę. Kitame lape galėtų būti įrašyta tos tautos rašmenimis, kuri Lietuvos piliečiui gimtoji. Taip bent sužinotume žmogaus tautybę.
Beje, bankams išvis nereikia jokių pavardžių, o tik asmens kodo ir sąskaitos numerio, tad jokių problemų ir mišrių šeimų vaikeliams nekils.
Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4)
…O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
Aš būčiau paskutinis skuduras
Ant išdavystės papilvės kabąs,
Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…
Raidės – žodžių dėmenys
Rinkome parašus, palaikome TALKOS variantą. Pavardė ir vardas pirmame puslapyje turi būti rašomas tik valstybine lietuvių kalba, taip kaip yra Latvijoje. Saugokim senąją, gražiąją kalbą, tai mūsų visų pareiga.
Kodėl esame silpni?
„ Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys?
– Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo… Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais.“
Kai draudė gimtą kalbą, sakėm,
Kad ji medum nuo lūpų varva,
Slapta knygas per sieną nešėm
Ir žodį laikėme už kardą.
Labiau už šautuvus, už plieną
Savieji žodžiai tautą gynė,
Rodos, maldaknygę kiekvieną
Laikėm kvėpavimu Tėvynės.
Jei augo ąžuolai, didvyriai,
Tai tik sava kalba maitinti,
Carinę priespaudą patyrę,
Žmonės pakilo laisvę ginti.
Stebuklas buvo, laisvė švito,
Tiesa, ji švietė taip trumpai,
Rudi, raudoni susikibo
Ir degė žemėje gaisrai.
Vėliau ir vėl laikai sovietų,
„Triaukščiai“ rusiški klestėjo,
Tiktai lietuvis buvo kietas,
Sulaukė, kol „svečiai“ išėjo.
Dabar laisvi. Laisvi kalbėti,
Rašyt, dainuot sava kalba,
Ją gerbt, didžiuotis ir mylėti,
Tik sukasi kaip kam galva.
Europon žengėm porą žingsnių
Ir pasimiršom kas esą,
Iš burnų byra tartum žirniai,
Darkyta angliška kalba.
Kitų kalbas mokėti reikia,
Pasaulis juk kalbom gražus,
Tiktai, Dievuli, oi per greitai
Visur išverčiame švarkus.
Konkursai, laidos ir laidelės –
Žiūri į jas ir nežinai,
Ar jau užvaldė gimtą šalį
Džiunglių papūgos, katinai?
Silpna tauta, kuri nedrįsta
Kalbos lyg vėliavos iškelti,
Per daug ilgai nepasiryžta
Plačiau duris tik jai atverti.