Retas kuris skrisdamas 10 kilometrų aukštyje susimąsto, kokius griežtus medicininius patikrinimus turi praeiti lakūnai, kad galėtų saugiai skraidinti orlaivį. „Aviacinė medicina – kur kas daugiau nei įprastos sveikatos patikros. JiVi apima griežtus vaistų vartojimo apribojimus, nuolatinius sveikatos vertinimus ir net specialų gydytojų mokymą“, – atskleidžia šeimos gydytojas Vidmantas Dovydėnas, atliekantis pilotų sveikatos patikras „Affidea Lietuva“. Klinika pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti privačias aviacinės medicinos paslaugas.
1. Ne visi vaistai draugiški lakūnams
Tabletės nuo peršalimo, alergijos ar galvos skausmo – gana dažnas pagalbininkas sunegalavimus. Tačiau lakūnams tokie vaistai gali sukelti pavojingą šalutinį poveikį.
„Pavyzdžiui, daugelis žmonių be jokių pasekmių pavasarį paūmėjus alerginėms reakcijoms vartoja antihistamininius vaistus, tokius kaip „Tavegyl“, „Claritine“ ar „Loratin“. Tačiau šie vaistai sukelia mieguistumą, galvos svaigimą, gali sulėtinti reakciją, o tai ypač pavojinga lakūnams“, – aiškina V. Dovydėnas.
Jis priduria, kad ne mažiau griežtai ribojami ir opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, kai kurie antidepresantai bei raminamieji:
„Tokie vaistai keičia įprastą smegenų veiklą, gali sukelti galvos svaigimą ir refleksų sulėtėjimą. Netgi toks iš pažiūros nekenksmingas dalykai kaip vaistai nuo peršalimo, gali turėti didelių pasekmių. Juk ore net sekundės dalis gali kainuoti gyvybes, todėl lakūnai negali rizikuoti ar patys eksperimentuoti, pasirinkdami vaistus nuo sveikatos sutrikimų“.
2. Kas pusmetį – po padidinamuoju stiklu
Žmogus profilaktiškai sveikatą tikrinasi kartą per metus arba rečiau, jei nesiskundžia sveikatos problemomis. Tačiau pilotai privalo kas 6-12 mėnesius, priklausomai nuo turimos licencijos ir amžiaus, pasitikrini sveikatą ir įrodyti, kad yra 100 proc. pasirengę valdyti orlaivį, aiškina gydytojas.
Tiesa, vyresniems orlaivių pilotams sveikatos patikros dažnėja. Taip pat amžėjant įtraukiami ir papildomi tyrimai.
„Infarktas skrydžio metu – vienas iš blogiausių scenarijų, todėl imamasi visų priemonių užkirsti tam kelią. Svarbu suprasti, jog aviacinės medicinos tikslas – ne tik įvertinti dabartinę sveikatos būklę, bet ir prognozuoti, ar pilotas išliks pajėgus skirsti ateityje. Net ir nedidelė širdies liga, regos sutrikimas ar nepastebėti neurologiniai pokyčiai gali tapti lemtingi skrydžio metu“, – teigia „Affidea Lietuva“ šeimos gydytojas.
Jis pasakoja, kad lakūnams įprastai kiekvienos patikros metu atliekama regėjimo patikra, klausos testai, kraujospūdžio ir širdies veiklos įvertinimas, neurologiniai tyrimai ir refleksų testai, plaučių funkcijos tyrimai bei psichologinės būklės analizė.
Be to, aviacinės medicinos patikra skiriasi nuo kitų medicininių patikrų tuo, kad didelė dalis dėmesio skiriama asmens psichologinei būklei įvertinti.
„Psichologiniai testai vertina ne tik streso valdymą, bet ir gebėjimą susikaupti, reakcijos laiką, emocinį stabilumą. Būna atvejų, kai lakūnai, neturintys jokių fizinių sveikatos problemų, neatitinka psichologinių reikalavimų – pavyzdžiui, jie negali ilgą laiką išlaikyti dėmesio arba yra pernelyg impulsyvūs, kas gali kelti pavojų ekstremaliose padėtyse. Juk lakūnams tenka priimti sprendimus akimirksniu – tarkim, jeigu skrydžio metu užgestų vienas iš variklių, jie privalėtų veikti nepanikuodami ir tiksliai pagal protokolus. Ne visi žmonės turi gebėjimą tokiose kritinėse padėtyse nepasimesti”, – pasakoja psichiatrė Eglė Ulevičiūtė-Šigajevienė.
3. Ruošiasi ne tik lakūnai, bet ir gydytojai
Aviacinės medicinos gydytojai nėra paprasti šeimos gydytojai – norint atlikti lakūnų sveikatos patikrinimus, būtina baigti specialius aviacijos medicinos kursus, kuriuose gilinamasi į specifines skrydžių poveikio žmogaus kūnui temas. Sveikatos pažymėjimus išduoti gali tik sertifikuoti Transporto kompetencijų agentūros specialistai.
„Aviacinė medicina skiriasi nuo įprastų medicinos sričių. Be tradicinės medicininės patirties, mes turime suprasti, kaip, pavyzdžiui, ilgos darbo valandos gali paveikti lakūnų sprendimų priėmimą, koks yra ilgalaikio streso poveikis kūnui, arba kodėl didelio aukščio sąlygos gali sukelti hipoksijos (deguonies trūkumo) požymius net ir fiziškai sveikam žmogui”, – aiškina V. Dovydėnas.
Jis dėsto, kad gydytojai taip pat mokosi apie kūno reakcijas į kosminę spinduliuotę: „Ją ilgalaikiai tarpkontinentinių skrydžių lakūnai patiria dažniau nei branduolinių jėgainių darbuotojai. Šios spinduliuotės poveikis ilgainiui gali padidinti tam tikrų ligų riziką, todėl būtina nuolat stebėti lakūnų sveikatos būklę“.
Parengta pagal „Affidea Lietuva“ pranešimą
