Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos

NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.

Taip pat jie galėtų aptarnauti misijas, keliaujančias tolyn nuo Žemės-Mėnulio sistemos, pavyzdžiui į Marsą. Stotis būtų užbaigta ir taptų tinkama žmonėms naudoti kito dešimtmečio pabaigoje. Tiesa, kol kas tai – tik idėja, dar nežinia, ar ji bus apskritai finansuota.

Mėnulis – ne pati maloniausia vieta

Viena iš didesnių problemų, su kuriomis susiduria mėnuleigiai ir kita ten į mūsų palydovą nusiųsta aparatūra, yra šaltis.

Per dvi savaites trunkančią Mėnulio naktį paviršiaus temperatūra nukrenta iki minus 170 laipsnių Celsijaus. Tokios žvarbos elektronika neatlaiko, tad tenka naudoti įvairius šildytuvus. Pastarieji yra sunkūs ir brangūs, todėl ieškoma būdų, kaip temperatūros klausimą spręsti efektyviau.

Neseniai Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pasiūlė galimą sprendimą: pasinaudoti Mėnulio dulkėmis kaip šilumos talpykla. Dienos metu Mėnulio paviršius įkaista iki 100 laipsnių, o šiluma prasiskverbia ir gilyn į regolitą. Naktį šiluma po truputį atiduodama į aplinką.

Šį temperatūrų skirtumą būtų galima išnaudoti kaip energijos generatorių, kuris veiktų ir Mėnulio dieną, ir naktį. Kol kas ši idėja yra tik pasiūlyta, bet dabar ji bus nagrinėjama skaitmeniniais modeliais. Jei pasirodys, kad tikėtinas šildymas yra pakankamai efektyvus, bus galima galvoti ir apie prototipo gamybą ir bandymus.

Dar vienas iššūkis – psichologinis

Ne mažiau svarbus iššūkis keliaujant į kitus dangaus kūnus – psichologinis. Todėl Europos kosmoso agentūros reziduojantis menininkas Chorhe Manes Rubio (Jorge Mañes Rubio) sukūrė Mėnulio šventyklos koncepciją, kuri skirta patenkinti įvairius dvasinius ir psichologinius būsimų Mėnulio kolonistų poreikius.

Šventykla, stovinti Shackleton kraterio pakraštyje, beveik visą laiką būtų apšviesta Saulės, pro jos langus matytųsi Žemė. Šventykla nebūtų skirta pamaldoms, kaip jas suprantame dabar; jos paskirtis panašesnė į senųjų civilizacijų šventyklas.

Tai būtų vieta bendravimui ir bendruomenės susitikimams, jos centre galėtų stovėti teleskopas, skirtas pramoginiam žvalgymuisi į dangų. Siekiant sustiprinti panašumą į senovines šventyklas, ši irgi galėtų būti pastatyta iš grunto – atspausdinta iš Mėnulio regolito.