Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.

Programa patvirtinta EKGT 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui.

EKGT 2016 m. gruodžio 13 d. posėdyje buvo patvirtintos ir minėtos programos įgyvendinimo 2017 metais teminės kryptys:

1) Etninės kultūros plėtros bei integravimo į bendrąją kultūros ir švietimo politiką Lietuvoje situacija;
2) Etnografinių regionų savitumo išsaugojimo problemos ir plėtros galimybės;
3) Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė;
4) Nematerialaus etnokultūrinio paveldo valstybinės globos situacija;
5) Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse.

Tyrimus vykdyti kviečiami moksline, kultūrine ir pedagogine veikla etninės kultūros srityje užsiimantys fiziniai asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų tyrimų patirtį šioje srityje.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkui Virginijui Jociui uždavėme keletą klausimų apie konkursą „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ :

Virginijus Jocys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

– Ko siekiama, vykdant „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programą“?

– Etninės kultūros globos taryba, vykdydama šią programą, pirmiausia siekia gauti tikslių ir išsamių duomenų apie etninės kultūros ir jos apsaugos būklę. Iš tiesų kai kuriose srityse moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos neturime. Pavyzdžiui, aišku, kad egzistuoja etninės kultūros specialistų poreikis, tačiau jį įvardindami neturime kuo pasiremti. Tikimės, kad ši programa padės užpildyti šias spragas. Taip pat tikimės, kad tyrėjai pateiks originalių pasiūlymų, kaip spręsti vieną ar kitą aktualią su etninės kultūros globa susijusią problemą. Vienas iš reikalavimų tyrėjams – pateikti tiriamą problemą padėsiančius spręsti pasiūlymus.

– Kokius pagrindinius klausimus Etninės kultūros globos taryba siekia išsiaiškinti šiais metais – skelbdama 2017 metų Programos konkursą?

– Aktualiausi klausimai atsiskleidžia mūsų patvirtintose šių metų konkurso teminėse kryptyse. Pavyzdžiui, mums labai aktuali išsami analizė, kurioje atsispindėtų faktai apie etninei kultūrai skiriamą dėmes bendrojoje kultūros ir švietimo politikoje, teisiniuose aktuose. Aktualu surinkti išsamius duomenis, susijusius su regionų savitumo išsaugojimo problemomis. Itin svarbu surinkti realią situaciją atspindinčią informaciją apie etninės kultūros ugdymo specialistų poreikį Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje.

– Kokias sritis pavyko giliau nušviesti vykdant konkursą praėjusiais 2016 metais?

– Nerijaus Brazausko tyrime „Etninės kultūros disciplina(-os) Lietuvos universitetuose“ išanalizuota, kiek dėmesio etninės kultūros specialistų rengimui skiriama Lietuvos universitetuose. Jo tyrimu gauta informacija itin aktuali mums, teikiant siūlymus dėl etninės kultūros specialistų rengimo sistemos tobulinimo.

Doc. Dr. Arūnas Vaicekausakas atliko tyrimą „Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje – XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas“, kuriame atskleidė, kaip Užgavėnių šventės tradicijos šiandieną tęsiamos kaimo bei miesto erdvėje ir kokios įtakos šios šventės kaitai turi išorinio poveikio institucijos — pradedant nuo vietos etnokultūros entuziastų ir folkloro kolektyvų veiklos iki švietimo bei kultūros įstaigų atsakingų už etnokultūros veiklą parėdymų ar viešosios žiniasklaidos transliuojamų žinučių.

Arvydas Kirda, vykdydamas tyrimą „Baltarusijos kraštų (Gervėčių ir Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje“, atskleidė Baltarusijos lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijų kaitą bei pateikė rekomendacijas, kokios su tradiciniu muzikavimu susijusios priemonės galėtų padėti stiprinti šių savitų bendruomenių lietuviškumą, regioninės ir tautinės savimonės išlaikymą.

Audronė Daraškevičienė tyrimu „Darbinis vaiko auklėjimas XXI a. Lietuvoje“ gilinosi į šeimos tradicijų kaitą XX-XXI a. eigoje, atskleidė, kaip keitėsi visuomenės požiūris į vaikų pareigas – vaikų įtraukimo į šeimos ūkinę veiklą; pastebėjo, kad tradicinei kultūrai būdinga vaikų įtraukimo į šeimos darbus praktika gali būti pritaikoma bei naudinga šių dienų visuomenėje, tiek ugdant vaikų sąmoningumą tiek stiprinant ryšius šeimoje bei bendruomenėje.

Su šiais tyrimais galima išsamiai susipažinti EKGT interneto svetainėje.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS