
„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.
Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?
Ar Seime dominavę Targovicos konfederacijos atstovai buvo priešiškai nusistatę visų Ketverių matų seimo reformų atžvilgiu? Kodėl jie visgi patvirtino kai kurias reformas? Kuris Gardino seimo nutarimas labiausiai papiktino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę ir paskatino ją sukilti? Kas vadovavo sukilimui Lietuvoje?
Ar iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilęs, bet Lenkijos kariuomenėje tarnavęs sukilimo vadas Tadas Kosciuška buvo palankus Lietuvos savarankiškumo siekiams? Kodėl būtent sukilimo metu atsiranda pirmieji politiniai dokumentai lietuvių kalba? Kokią ateities viltį 1795 m. sunaikintai valstybei kėlė Napoleonas Bonapartas?
Į visus šiuos klausimus ieškome atsakymų pokalbio Alko radijo studijoje metu.[youtube]https://youtu.be/y_98TbJrkq0[/youtube]
Dėkoju už tikrai objektyvią informaciją, pateiktą profesionaliai. Tačiau kitas klausimas – tų istorinių įvykių interpretacija. Čia turiu savo nuomonę apie XVIII a. istorinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje, žiūr. straipsnį Vilniaus Maironio progimnazijos ateitininkų tinklapyje. Tinklapio adresas parašytas laukelyje “interneto puslapis”, arba galima rasti per Google paiešką įvedus straipsnio pavadinimą. Straipsnio pavadinimas: “Į XVIII a. istorinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje pažiūrėkime Lietuvos piliečio patrioto akimis”. Kontaktai: psidagis@gmail.com