Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.
Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Kokios buvo kryžiuočių nukariavimų ir Lietuvos valstybės atsilaikymo pasekmės prūsams ir latviams? Kodėl prūsai išnyko, o latviai išliko?
Šiuos ir kitus klausimus Alko studijoje aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila.
Ziemgaliai,lietuviai,ziemgaliai,lietuviai…. Ei vyryciai ,ka jus norite nuslepti – pakeisti ? Patys kryziuociai ,savo kronikose raso apie didziules problemas su Suduviais – Sudauer,kaip kad Skomantas (suduviu karalius),su savo kariauna, uzpuldinejo kryziuociu pilis ,zude kryziuocius ir niekas nesugebejo ju tame sustabdyti. Visu pirma ,kryziuociai kentejo nuo Suduviu ,o tik po to isikiso lietuviai.
–
1274 dern Skomand kühne Raubzüge und konnten von dem neuen Landmeifterz Konrad von Feuchtwangen7 nicht unterworfen werden. Welches Edelmuthes die alten Preußen gegen ihre Unterdrücker fähig warenf erhellt aus folgendem Zuge. Skomand hatte den Ritter Ludwig v ou Liebenzell gefangen genommenz behandelte ihn aber gut. Einfi an der Tafel fchalt ein Sudauer die Deutfchen. Da fagte Ludwigt es fey unritterlichz einen wehrlofen Gefangenen zu fchelten. Skomand erlaubte ihmt die Sache im Zweikampf auszufechtenx und fchühte nicht nur den Ritterz als diefer feinen Gegner erlegtet fondern ließ ihn auch frei. Dieß führte zu einer Verföhnung mit dem Orden und Skomand ließ fich taufen. Ritter Ludwig wurde noch einmal von dem Sudauer Häuptling Kantegerde gefangen. Aber auch diefen [e83 bewog ert Ehrift zu werden und ganz Sudauen unterwarf fich. Seitdem fuchte der edle Landmeifter Mangold von S tern berg die Wunden des Landes zu heilen und Ordnungt Gerechtigkeitz Zufriedenheit herzuftellent die verödeten Fluten wieder anzubauen. Nun aber begannen dieLitthauer erft ernflhaft an dem großen Kampfe Theil zu nehmen. Das .Oeidenthum fand eine fichere Freiftätte in den unermeßlichen Wäldern Litthauensf aus denen von nun an faft alle Iahre wilde Raubhocden in das Ordensland einbrachen. Großfürfc Witent der damals über Litthauen gebotz bereitete eine gewaltige Reaction gegen die Deutfchen vor und feine gleich thatkräf: tigen Söhne vollendeten fein Werk. Während fie aber dem Andrang des deutfchen Ordens nach einer Seite wehrtenf waren fie nicht minder thätig auf der andernz ihre Macht in Rußland auszubreiten und die zwieträchtigen Polen für fich zu ge: winnen.
Zwifchen Preußen und Livland hielten die Heiden noch Schamajten und Sem: gallen befeht. Dadurch war Livland zu Lande von der preußifchen .’:iülfe abgefchnitten und wurde von Schamajtent Litthauern und Ruffen abwechfelnd angegriffen. Im Jahr 1266 empörten fich die Bewohner der Jnfel Oefelz aber der livifche Land.meifier J ü rg e n von A i ch ftä d t fchlug fie in einer großen Schlacht bei Earmell. Sein Nachfolger W e r n e r von B r ei thu f e n fchlug zuerft die Litthauer unter Mindowet dann die Ruffen zurück. Unterdeß fielen die Schamajten in Livland ein. Da kehrte fich Werner rafch umz überfiel fie bei Dünnmündef verfolgte fie in einer hellen Mondnacht und nahm ihnen allen Raub wieder abf 1267. Der folgende Landmeifter Otto von Rod enftein fchlug die Ruffen und belagerte Pleskowl erlag aber in einer Schlacht auf dem Eile bei
‘ der Infel Oefel und wurde mit 54-Rittern erfchlagenz 1274. Auch fein Nachfolger
An dreas von Wefcphalen wurde in Litthauen befiegt und mit 20 Rittern er: mordetz in demfelben Iahr 1274. Der folgende Landmeifter Ernft vo n Rasburg erlitt dasfelbe Schi>fal mit 71 Ordensbrüdern 1279; und deffen Nachfolger Wil
–
https://books.google.de/books?pg=PA501&dq=skomand&redir_esc=y&id=aQ9TAAAAcAAJ&hl=de&output=text
–
https://books.google.de/books?id=aQ9TAAAAcAAJ&pg=PA501&dq=skomand&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=skomand&f=false
Sakyčiau ir toliau varoma nelietuviška Lietuvos istorija. Žemaičių tuo metu dabartinėje Žemaitijos teritorijoje nei Mindaugo, nei Traidenio laikais dar nebuvo. Jie tuo metu gyveno, jotvingių, mozūrų kaiminystėje (Užnemunėje). Į dabartinę teritoriją jie kėlėsi ar buvo keliami Vytenio laikais dėl Mozūrų kartu su Vokiečių ordinu spaudimo. Kiek anksčiau Traidenio laikais iš Rytprūsių (Priegliaus aukštupio) taip pat Ordino spaudžiami į buvusią Nalšią (dabartinės Telšių, Šiaulių vietos) kėlėsi žiemgaliai. Taigi Durpės mūšio metu tų, kurie vertėsi intensyvia žemdirbyste – žemaičių- Žemaitijoje dar nebuvo. Reikalinga naudotis ne tik rašytiniais šaltiniais, bet ir kalbos, etnografijos, ūkio ir kitų sričių istorijos duomenimis. Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis.
Kaip sakydavo kadaise Amerikos balsas:
manoma, kad ta propaganda – žemaičių darbas (žodis žemaitis nuo seno žiemgalių žemėse yra keiksmažodis).
‘..Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis..’
Nu taip, visai kaip su terminu ‘baltas’. Tikrai apmaudu, bet…
Apmaudu,nes manau ir tie du ponai mato siaurai, ir tik tiesiai – (tunelio efektas)… Kur yra nieko nenuslepiantys ir kalbantys tiesa istorikai ?
Geriausiai Lietuvos istorikus parodo Šadžius.
O as ir galvoju sau , is kur Suduvoje tiek daug zmoniu,su pavarde Zemaitis ???
O ir ju kalba sakyciau sunkiai suprantama buvo …
Senasis Katekizmas ,parasytas prusams:
Nadruviu dialektas (speju kad zemaiciai,arba ziemgaliai):
Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
Szwints tiest taws Wards;
Akeik mums twa Walstybe;
Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
Ne te wedde mus Baidykle;
Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
—
O cia artimesnis Suduviams ,taip vadinamas Instenburgo – Isrucio dialektas:
Tewe musu, kurs essi Danguje,
Buk szwenczamas Wardas tawo,
Ateik tawo Karalijste;
Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
Ne wesk mus Pagundima;
Bet gelbek mus nu Pikto.
https://de.wikipedia.org/wiki/Nadrauen