Penktadienis, 14 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)

www.alkas.lt
2016-12-20 08:25:30
7
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

       
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Kokios buvo kryžiuočių nukariavimų ir Lietuvos valstybės atsilaikymo pasekmės prūsams ir latviams? Kodėl prūsai išnyko, o latviai išliko?
Šiuos ir kitus klausimus Alko studijoje aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video)
  9. Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę
  10. „Aktualioji istorija“: Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus?
  11. „Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi?
  12. „Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra?
  13. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  14. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  15. T. Baranauskas. Tėvų žemė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. neziniukas says:
    9 metai ago

    Ziemgaliai,lietuviai,ziemgaliai,lietuviai…. Ei vyryciai ,ka jus norite nuslepti – pakeisti ? Patys kryziuociai ,savo kronikose raso apie didziules problemas su Suduviais – Sudauer,kaip kad Skomantas (suduviu karalius),su savo kariauna, uzpuldinejo kryziuociu pilis ,zude kryziuocius ir niekas nesugebejo ju tame sustabdyti. Visu pirma ,kryziuociai kentejo nuo Suduviu ,o tik po to isikiso lietuviai.
    –
    1274 dern Skomand kühne Raubzüge und konnten von dem neuen Landmeifterz Konrad von Feuchtwangen7 nicht unterworfen werden. Welches Edelmuthes die alten Preußen gegen ihre Unterdrücker fähig warenf erhellt aus folgendem Zuge. Skomand hatte den Ritter Ludwig v ou Liebenzell gefangen genommenz behandelte ihn aber gut. Einfi an der Tafel fchalt ein Sudauer die Deutfchen. Da fagte Ludwigt es fey unritterlichz einen wehrlofen Gefangenen zu fchelten. Skomand erlaubte ihmt die Sache im Zweikampf auszufechtenx und fchühte nicht nur den Ritterz als diefer feinen Gegner erlegtet fondern ließ ihn auch frei. Dieß führte zu einer Verföhnung mit dem Orden und Skomand ließ fich taufen. Ritter Ludwig wurde noch einmal von dem Sudauer Häuptling Kantegerde gefangen. Aber auch diefen [e83 bewog ert Ehrift zu werden und ganz Sudauen unterwarf fich. Seitdem fuchte der edle Landmeifter Mangold von S tern berg die Wunden des Landes zu heilen und Ordnungt Gerechtigkeitz Zufriedenheit herzuftellent die verödeten Fluten wieder anzubauen. Nun aber begannen dieLitthauer erft ernflhaft an dem großen Kampfe Theil zu nehmen. Das .Oeidenthum fand eine fichere Freiftätte in den unermeßlichen Wäldern Litthauensf aus denen von nun an faft alle Iahre wilde Raubhocden in das Ordensland einbrachen. Großfürfc Witent der damals über Litthauen gebotz bereitete eine gewaltige Reaction gegen die Deutfchen vor und feine gleich thatkräf: tigen Söhne vollendeten fein Werk. Während fie aber dem Andrang des deutfchen Ordens nach einer Seite wehrtenf waren fie nicht minder thätig auf der andernz ihre Macht in Rußland auszubreiten und die zwieträchtigen Polen für fich zu ge: winnen.
    Zwifchen Preußen und Livland hielten die Heiden noch Schamajten und Sem: gallen befeht. Dadurch war Livland zu Lande von der preußifchen .’:iülfe abgefchnitten und wurde von Schamajtent Litthauern und Ruffen abwechfelnd angegriffen. Im Jahr 1266 empörten fich die Bewohner der Jnfel Oefelz aber der livifche Land.meifier J ü rg e n von A i ch ftä d t fchlug fie in einer großen Schlacht bei Earmell. Sein Nachfolger W e r n e r von B r ei thu f e n fchlug zuerft die Litthauer unter Mindowet dann die Ruffen zurück. Unterdeß fielen die Schamajten in Livland ein. Da kehrte fich Werner rafch umz überfiel fie bei Dünnmündef verfolgte fie in einer hellen Mondnacht und nahm ihnen allen Raub wieder abf 1267. Der folgende Landmeifter Otto von Rod enftein fchlug die Ruffen und belagerte Pleskowl erlag aber in einer Schlacht auf dem Eile bei
    ‘ der Infel Oefel und wurde mit 54-Rittern erfchlagenz 1274. Auch fein Nachfolger
    An dreas von Wefcphalen wurde in Litthauen befiegt und mit 20 Rittern er: mordetz in demfelben Iahr 1274. Der folgende Landmeifter Ernft vo n Rasburg erlitt dasfelbe Schi>fal mit 71 Ordensbrüdern 1279; und deffen Nachfolger Wil
    –
    https://books.google.de/books?pg=PA501&dq=skomand&redir_esc=y&id=aQ9TAAAAcAAJ&hl=de&output=text
    –
    https://books.google.de/books?id=aQ9TAAAAcAAJ&pg=PA501&dq=skomand&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=skomand&f=false

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    9 metai ago

    Sakyčiau ir toliau varoma nelietuviška Lietuvos istorija. Žemaičių tuo metu dabartinėje Žemaitijos teritorijoje nei Mindaugo, nei Traidenio laikais dar nebuvo. Jie tuo metu gyveno, jotvingių, mozūrų kaiminystėje (Užnemunėje). Į dabartinę teritoriją jie kėlėsi ar buvo keliami Vytenio laikais dėl Mozūrų kartu su Vokiečių ordinu spaudimo. Kiek anksčiau Traidenio laikais iš Rytprūsių (Priegliaus aukštupio) taip pat Ordino spaudžiami į buvusią Nalšią (dabartinės Telšių, Šiaulių vietos) kėlėsi žiemgaliai. Taigi Durpės mūšio metu tų, kurie vertėsi intensyvia žemdirbyste – žemaičių- Žemaitijoje dar nebuvo. Reikalinga naudotis ne tik rašytiniais šaltiniais, bet ir kalbos, etnografijos, ūkio ir kitų sričių istorijos duomenimis. Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 metai ago

      Kaip sakydavo kadaise Amerikos balsas:
      manoma, kad ta propaganda – žemaičių darbas (žodis žemaitis nuo seno žiemgalių žemėse yra keiksmažodis).

      Atsakyti
    • LosAngeles says:
      9 metai ago

      ‘..Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis..’

      Nu taip, visai kaip su terminu ‘baltas’. Tikrai apmaudu, bet…

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Apmaudu,nes manau ir tie du ponai mato siaurai, ir tik tiesiai – (tunelio efektas)… Kur yra nieko nenuslepiantys ir kalbantys tiesa istorikai ?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 metai ago

          Geriausiai Lietuvos istorikus parodo Šadžius.

          Atsakyti
  3. neziniukas says:
    9 metai ago

    O as ir galvoju sau , is kur Suduvoje tiek daug zmoniu,su pavarde Zemaitis ??? 😉 O ir ju kalba sakyciau sunkiai suprantama buvo …
    Senasis Katekizmas ,parasytas prusams:
    Nadruviu dialektas (speju kad zemaiciai,arba ziemgaliai):
    Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
    Szwints tiest taws Wards;
    Akeik mums twa Walstybe;
    Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
    Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
    Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
    Ne te wedde mus Baidykle;
    Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
    —
    O cia artimesnis Suduviams ,taip vadinamas Instenburgo – Isrucio dialektas:
    Tewe musu, kurs essi Danguje,
    Buk szwenczamas Wardas tawo,
    Ateik tawo Karalijste;
    Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
    Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
    Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
    Ne wesk mus Pagundima;
    Bet gelbek mus nu Pikto.

    https://de.wikipedia.org/wiki/Nadrauen

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaliningrado tranzitas
Lietuvoje

Nauja tvarka užtikrins stipresnę Kaliningrado tranzito kontrolę

2025 11 14
Pirotechnika
Lietuvoje

Patvirtintos pirotechnikos naudojimo išimtys Neringoje

2025 11 14
Lazdynai
Lietuvoje

Sostnė rengia Lazdynų tvarkymo gaires

2025 11 14
„Via Lietuva“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Akcija „Neužgesk“ kviečia prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose

2025 11 14
Vaistai
Gamta ir žmogus

Nauji kompensuojami vaistai atvers galimybes vėžio gydymui

2025 11 14
Gyvūnų krematoriumas
Gamta ir žmogus

Prie kelio Kaunas–Vilnius statomas gyvūnų krematoriumas

2025 11 14
Elektroninė prekyba
Gamta ir žmogus

Artėjant juodajam penktadieniui pastebimas sukčių suaktyvėjimas

2025 11 14
Automobilių patikra
Gamta ir žmogus

Automobilių patikra parodė – žiemai pasiruošę ne visi

2025 11 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • +++ apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • Betgi apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nauja tvarka užtikrins stipresnę Kaliningrado tranzito kontrolę
  • Patvirtintos pirotechnikos naudojimo išimtys Neringoje
  • Sostnė rengia Lazdynų tvarkymo gaires
  • Akcija „Neužgesk“ kviečia prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose

Kiti Straipsniai

Lietuvos Radijas

Dvi Lietuvos sukaktis minės ir UNESCO

2025 11 14
Lukiškių kalėjimas

Prie Lukiškių kalėjimo – ekskursija apie čia kalintus Lietuvos didvyrius

2025 11 02
Lietuvos karo mokyklos 1991 m. laidos baigimo ženklas

Istoriniai pavadinimai ir simboliai Lietuvos Kariuomenėje (III)

2025 10 31
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tamsūs laikai kunigaikščiui Margiriui?

2025 10 28
Senasis „Geležinio Vilko“ brigados ženklas, 1993 m.

Istoriniai pavadinimai ir simboliai Lietuvos Kariuomenėje (II)

2025 10 23
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 

2025 10 13
Nebeįžeidinėkime žydų

T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!

2025 10 12
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas dailininkės Zofijos Kochanauskienės paveikslas „Suvalkų sutartis“, nutapytas 1929 m. Kairėje sėdinčioje lenkų delegacijoje, iš kairės: diplomatas Wacław Przesmycki (1891–1973); Užsienio reikalų ministerijos atstovas Juliusz Łukasiewicz (1892–1951); plk. Mieczysław Mackiewicz (1880–1954); mjr. Aleksander Römer. Dešinėje sėdinčioje lietuvių delegacijoje, iš dešinės: plk. Aleksandras Šumskis (1893–1946), diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880-1967), gen. ltn. Maksimas Katchė (1879–1933), Steigiamojo Seimo narys Voldemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942), Mykolas Biržiška (1882–1962)

Prieš 105 metus pasirašyta Suvalkų sutartis

2025 10 09
Kęstutis ir jo žmona Birutė

B. Jankauskas. 643 metai nuo karaliaus Kęstučio žūties

2025 10 02
Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1

Valdovų rūmuose pristatomas diržo krepšys, surastas 2007 m. atliekant archeologinius tyrimus

2025 10 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • +++ apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • Betgi apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasitikime parskrendančius paukščius

Europoje daugėja paukščių gripo atvejų ir protrūkių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai