Nuo šių metų gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo vieningas reikalavimas – maisto gaminių ženklinimo etiketėse turi būti pateiktos žinios apie jų maistingumą. Maistinė vertė – yra vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų informuoti vartotojus ir padėti jiems išsirinkti tinkamos sudėties maistą.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti duomenys apie gaminio energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Be to, maisto produktų gamintojai šią deklaraciją savanoriškai gali papildyti informacija apie mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, skaidulinių medžiagų, krakmolo, vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekius produkte.
Kadangi reikalavimai maistingumo informacijai yra suvienodinti visoms ES valstybėms, vartotojams bus lengviau orientuotis, kokią energinę ir maistinę vertę turi jų perkami maisto produktai. Vartotojas turės daugiau informacijos ir galės objektyviau palyginti – tai nepriklausys nuo to, kur maisto produktas pagamintas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad ES reikalavimuose yra numatytos išimtys pateikiant privalomą maistingumo deklaraciją. Šie reikalavimai netaikomi nefasuotiems maisto produktams, viešojo maitinimo patiekalams, taip pat kai kuriems fasuotiems maisto produktams (alkoholiniams gėrimams, iš vienos sudedamosios dalies sudarytiems neperdirbtiems maisto produktams, kramtomajai gumai, mielėms, actui, prieskoniams, saldikliams ir t.t.). Pavyzdžiui, gamintojai, tiekdami šviežią mėsą, maistingumo informaciją gali pateikti savanoriškai, tačiau privalomieji reikalavimai jiems nebus taikomi.
