Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.
Kaip skelbia žiniasklaida Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą. Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo. Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių pavadinimus įpareigoja rašyti valstybine kalba. Taip pat įsidėmėtina: gatvių pavadinimai yra tikriniai daiktavardžiai, į kitas kalbas negali būti verčiami. Vilniaus merui kalbamo reikalo neišmanyti ir dar pažeidžiant įstatymus savo neišmanymą demonstruoti viešai, švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas jau ne liberalus, o įstatymų pažeidimą demonstruojantis elgesys. Visiems tai matoma, aišku, tik liberalizmu perdėm susitepliojusiai Valstybinės kalbos inspekcijai – nė motais.
Juk viešąjį interesą gindama, inspekcija ne juokingomis baudomis už Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, o per teismą galėtų nubausti merą, asmeniškai iš jo išskaičiuojant išlaidas, padarytas minimoms lentelėms sukurti, pagaminti, pakabinti. Pagrindas tam pakankamas: yra neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė.
Nejaugi Valstybine kalbos inspekcijai tokie akibrokštai nebado akių? Jei ji valstybinė, neturėtų būti bedantė. Jei tokia dar nėra, šiuo atveju turi gerą progą dantis pagaląsti.
Be galo kvaili išvedžiojimai. Klausimas tik, ar ponas Algimantas pats toks kvailas, ar tik mus tikisi sukvailinti. Kas per išvedžiojimai – neteisėta veikla, žala… – pseudoteisinis marazmas, skirtas visokiems naivuoliams klaidinti. Bet aš nemanau, kad ponas Algimantas yra kvailas, vadinasi, jis siekia kvailinti mus. Kaip? Labai paprastai. Netikiu, kad ponui Algimantui nežinoma triviali tiesa, kad Kalbos inspekcija, jei ji valstybinė, tai ne iš piršto laužia baudas ir nusižengimus. Jei ponas Algimantas ne mus durninti norėtų, o iš tiesų jam rūpėtųšis klausimas, jis atsiverstų Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nurodytų, kuris paragrafas yra taikytinas merui. Tada mes pažiūrėtume Smalinskui į akis ir paklaustume, kodėl nedirba. O dabar greičiausiai ponas Algimantas pažiūrėjo į knygą ir pamatė špygą. Tik kam mus durnais laikyti? Tai vadinama tyčia.
Visos shios problemos ishisprestu , jei po kiekvienu gatves pavadinimu butu ir atitinkamas uszrashas anglishkai.
Tas ar ta ŠIAIP: ėmė ir su garsu ir su kvapu „pavėjavo“. Pasitaiko: taip „pavėjuoja“, o po to dairosi ar kas neišgirdo.
Išgirdo, nes Šimašiaus lenteles jau teplioja.