Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras spalio 28 d. parodys pirmąją šio sezono premjerą. Tai Sergejaus Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“, kurį inscenizuoja choreografas, LNOBT baleto meno vadovas K. Pastoras.
2 veiksmų baleto muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografijos ir kostiumų dailininkė T. van Valsum (Tatyana van Walsum) (Olandija), vaizdo projekcijų ir šviesų dailininkai Bertas Dalhusenas (Dalhuysenas) (Olandija) ir Winandas van der Horstas (Olandija).
Įvykusioje spaudos konferencijoje naująjį spektaklį pristatė jo kūrėjai ir LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas. Pasak teatro vadovo, naujausias pastatymas bus visiškai kitoks nei anksčiau rodyti LNOBT scenoje (1977 ir 1993 metų pastatymai). Be to: „Krzysztofo Pastoro „Romeo ir Džuljeta“ jau turi savo įspūdingą kelią: šis spektaklis buvo pastatytas Edinburge (2008), po to Varšuvoje, Čikagoje, dabar atkeliauja pas mus. Mūsų teatrui svarbu būti šio tarptautinio kelio dalimi. Prokofjevo partitūra yra vienas gražiausių kada nors sukurtų baletų, todėl manome, kad „Romeo ir Džuljeta“ turi būti teatro repertuare“.
G. Kėvišas pridūrė, kad su K. Pastoru sutarta, jog jis kas dveji metai statytų naują baletą LNOBT scenoje, tad jau yra suplanuoti nauji choreografo pastatymai 2018 ir 2020 metais.
Pasak K. Pastoro, jį labiausiai įkvėpė Prokofjevo muzika bei, žinoma, Šekspyro tekstas, kuris ir pasufleravo suteikti šiai meilės istorijai politinio atspalvio. „Šekspyro kūryboje gvildenami labai sudėtingi klausimai – taip pat ir politiniai. Su dramaturgu Viljeru Brulsu norėjome priartinti šią seniai parašytą istoriją prie mūsų dienų ir parodyti, kad ji peržengia vienos epochos ribas. Romeo ir Džuljetos istorija gali vykti bet kuriais laikais ir tokios istorijos vyksta šiandien“.
Choreografas prisiminė, kaip prieš dvidešimt metų dirbdamas Zagrebe išgirdo apie tikrą nutikimą: vienas kitą mylėję mergina stačiatikė ir vaikinas musulmonas buvo nušauti giminių – tiesiog ant tilto, kur jiedu susitiko. „Šiandien pažįstu nemažai ukrainiečių šokėjų, kurių, pavyzdžiui, tėvas rusas, mama ukrainietė, ir žinau, kokios dramos vyksta šeimose. Romeo ir Džuljetos istorija yra amžina“.
Šekspyro istorija naujajame balete iš renesanso laikų perkeliama į XX a. Romą. Veiksmas vyksta atšiauraus ketvirtąjį dešimtmetį Benito Musolini pastatyto Romos E.U.R. kvartalo fone.
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Tatjana van Valsum papasakojo, kad spektaklyje bus rodomi trys laikotarpiai – XX a. ketvirtasis, šeštasis ir dešimtasis dešimtmečiai.
Svarbiausiu scenografijos elementu tapo atsitiktinai mano padaryta nuotrauka Romoje. Pirmajame veiksme projekcijose naudojame nespalvotą fotografiją, norėdami sukurti Italijos fašistinio laikotarpio koloritą. Antrajame veiksme pereiname prie šeštojo dešimtmečio – tad atsiranda elementų iš to laiko gyvenimo: motociklai ir pan. Norėjome parodyti optimistinį laikotarpį po II pasaulinio karo. Paskutinis veiksmas apšviečiamas melsva šviesa, lyg primenančia televizijos ekranų mirgėjimą – mūsų kasdienybės spalvas. Kostiumai kitaip nei scenografija „belaikiai“ – jie labiau atspindi personažų charakterius, o ne istorinį laikotarpį“.
K. Pastoras pasakojo, kad statydamas baletą kreipėsi į Sergejaus Prokofjevo fondą ir pasikonsultavęs su kompozitoriaus anūku, taip pat rašančiu muziką Gabrieliu Prokofjevu, padarė kai kurias korekcijas partitūroje.
Naujojo baleto vaidmenis rengia kelios solistų sudėtys. Spalio 28 d. šoks Kristina Gudžiūnaitė (Džuljeta), Genadijus Žukovskis (Romeo), Andrius Žužžalkinas (Merkucijus), Mantas Daraškevičius (Tebaldas), Martynas Rimeikis (Kapuletis – Džuljetos tėvas), Olga Konošenko (Džuljetos motina), Voicechas Žuromskas (Benvolijus), Eligijus Butkus (Tėvas Lorencas), Jeronimas Krivickas (Paris), Maja Dolidzė ir Gohar Mkrtchyan (Džuljetos draugės).
Spalio 29 d. šoks Anastasija Čumakova (Džuljeta), Romas Ceizaris (Romeo), Voicechas Žuromskas (Merkucijus), Stanislavas Semianiura (Tebaldas), Ernestas Barčaitis (Kapuletis), Rūta Lataitė (Džuljetos motina), Kipras Chlebinskas (Benvolijus), Igoris Zaripovas (Tėvas Lorencas), J. Krivickas (Paris), M. Dolidzė ir Haruka Ohno (Džuljetos draugės).
