Psichologiniai karai vykdomi įvairiose srityse – nuo karybos ir politikos iki ekonominių ir socialinių santykių. Kariaujama be tiesioginės konfrontacijos, fiziškai nenaikinant karinių ir/ar civilinių priešininko išteklių. Šio karo tikslas – sukeliant teigiamus ar neigiamus jasumus ir netgi audringas masines reakcijas, keisti priešininko karių ir visuomenės dvasines ir dorovines nuostatas, pažiūras ir įsitikinimus. Propagandinė informacija, gali kelti įvairius jausmus, pavyzdžiui, kelti kariams šeimos, Tėvynės ilgesį arba nepasitikėjimą savo vadovybe.
Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės
Psichologinio karo sąvoką pirmą kartą 1920 m. panaudojo britų generolas Frederikas Čarlzas Fuleris (Frederick Charles Fuller). Iki tol buvo naudojama politinio karo sąvoka. Šiame kare tikslo siekiama įtaiga, kuri veikia žmogaus psichiką dažniausiai jam to nepastebint, net prieš jo valią. Įtaiga veikia tiesiogiai, be logikos ir įrodymų, veikdama psichologinę būseną.
1908 m. rusų psichologas ir psichiatras Vladimiras Bechterevas rašė:
„Visi žino, kokį magišką gydomąjį poveikį gali turėti vienas guodžiamasis gydytojo žodis ir atvirkščiai, kaip kartais pražūtingai veikia rūstus, šaltas gydytojo nuosprendis, kada jis neišmano įtaigos jėgos“.
Įtaiga ypač veiksminga, kai informacijos šaltiniui veikiamą objektą pavyksta paveikti emociškai, sujaudinti. Psichologiniame kare svarbus ne tik įvairių technikų išmanymas, bet ir tikslinės auditorijos, prieš kurią nukreiptos operacijos, nuostatų, vertybių, palankumo pažinimas.
Profesionaliai organizuoto psichologinio karo esmę gan tiksliai suformulavo senovės Kinijos filosofas ir karinis veikėjas Sun Dzi (VI a. p. m. e.). Jo mokymą apibendrina tokios tezės:
- griaukite viską, kas jūsų priešo šalyje esama gero;
- įtraukite žymius priešo veikėjus į nusikalstamus projektus;
- griaukite priešo vadovybės prestižą ir reikiamu metu pademonstruokite jų gėdingumą visuomenei;
- panaudokite tam bendradarbiavimą su pačiais niekšiškiausiais žmonėmis;
- kurstykite kivirčus ir susidūrimus tarp jums priešiškos šalies piliečių; nuteikite jaunimą prieš senukus;
- visomis priemonėmis trukdykite vyriausybės darbą;
- visais įmanomais būdais trukdykite normalų tiekimą priešo kariuomenei ir tvarkos joje palaikymą;
- supančiokite priešo karių valią dainomis ir muzika;
- darykite viską, kas įmanoma, kad nuvertintume jūsų priešo tradicijas ir pakirstumėte jo tikėjimą Dievu;
- siųskite lengvo elgesio moteris, kad paspartintumėte ištvirkimą ir suirimą;
- būkite dosnūs, pirkdami informaciją ir bendrininkus, netaupykite nei pinigų, nei pažadų, kadangi tai duoda puikiausių rezultatų.
Įprastai psichologinis karas suprantamas kaip bendravimo priemonių ir socialinio psichologinio poveikio mechanizmų panaudojimas prieš grupę žmonių, siekiant pajungti juos sau arba sukurti palankias sąlygas savo egzistavimui ir veiklai. Tokio pobūdžio psichologinis karas egzistuoja ir yra naudojamas tiek pat laiko, kiek egzistuoja žmogus. Tačiau tolimoje senovėje žmonės įtaką vienas kitam darydavo tik tiesiogiai bendraudami, paveikdami savo pašnekovus žodžiais, intonacija, gestais, mimika. Dabartiniai poveikio žmogaus sąmonei būdai gerokai įvairesni, veiksmingesni ir subtilesni dėl sukauptos per tūkstančius metų praktinės patirties ir dėl specialiai sukurtų bendravimo, sąveikavimo ir žmonių kontrolės technologijų.
Kartu su naujausiomis psichologinio karo priemonėmis, šiuo metu naudojami ir tradiciniai būdai. Vienas jų – klastotės: iš dalies arba visiškai padirbti dokumentai, laiškai, „netikėtai“ pamesti slapti dokumentai. Naudojamas net internetinių svetainių arba žinomų laikraščių numerių padirbinėjimas. Diskreditacija taikoma įvairioms organizacijoms, politinei veiklai, pažiūroms, teorijoms. Naudojant šį metodą, akcentuojama negatyvioji objekto pusė (ji pateikiama kaip esminė). Bauginimaspasireiškia žiauriomis akcijomis prieš etnines mažumas, politinių priešininkų žudymu, šalies pasienyje organizuojamomis dažnomis karinėmis pratybomis – demonstruojama karinė galia, kartas nuo karto pažeidžiama valstybinė siena. Pastebėta, kad Maskvoje „kažkas“ lankosi užsienio diplomatų butuose, nieko neliečia, bet palieka lankymosi pėdsakus – taip bauginamas užsienio diplomatinis personalas. Baražas – visuomenės dėmesio nukreipimas nuo reikšmingo įvykio organizuojant triukšmingą kampaniją dėl mažiau reikšmingo įvykio. Gandai – senas dezinformavimo būdas. Jie būna kiršinantys, griaunantys viltį bauginantys ir kt.
Greta senų tradicinių priemonių, naudojamos ir naujos moksliškai pagrįstos priemonės, kaip žodiniai, dažnai ir vaizdo arba muzikiniai neurolingvistinio poveikio būdai, keičiantys žmonių motyvaciją. Specialistų parengtos komandos – žodžiai, vaizdai, muzikos kūriniai, etc – užkoduota forma perteikiami per radiją, TV, ir kt. būdais. Besiklausantis muzikos, stebintis filmo personažus žmogus net neįtaria, kad per pasąmonę norima linkme formuojamos jo vertybinės ir kt. nuostatos. Pagrindinių poveikio objektu šiuo atveju tampa smegenų neurofiziologinė veikla ir jos sukeltos emocinės būsenos. Žinomas ir psichogeninis poveikis, kuris yra visų pirma fiziniopoveikio pasekmė, dėl kurio pastebimas nervinės ir psichinės elgsenos sutrikimas ir prarandamas sugebėjimas racionaliai mąstyti, pradingsta atmintis ir panašiai. Taip gali atsitikti žmogų paveikus garsu, apšvietimu, temperatūra ir kitais faktoriais, kurie per atitinkamas fizines reakcijas pakeičia jo psichikos būklę.
Naudojant atitinkamai parinktas spalvas, galima sukurti reikiamą emocinį foną, kuris daro įtaką teksto įsisavinimui. Gali būti taikomas ir psichoanalitinis (psichokorekcinis) poveikis, atliekamas terapinėmis priemonėmis, ypač hipnozės ar gilaus miego būsenoje. Esama metodų, išjungiančių tiek būdraujančio individo, tiek žmonių grupių sąmoningą pasipriešinimą. Rusijoje prof. I. Smirnovas Gynybos ministerijos užsakymu sukūrė kompiuterinės psichoanalizės ir kompiuterinės psichokorekcijos technologiją, kuria atliekama organizmo reakcijų į išorės poveikius matematinė ir statistinė analizė, atliekama, stebint ar klausantis įvairių stimulų – žodžių, vaizdinių, frazių.
Dangaus fone projektuojami holografiniai vaizdai taip pat gali rimtai paveikti žmonių psichinę būklę, ypač – ekstremaliose situacijose. Užsienio žiniasklaidoje buvo kalbama, kad 1993 vasario 1 d. per nedidelę smėlio audrą už 15 km nuo Somalio sostinės Mogadišo JAV jūrų pėstininkai pastebėjo palei žemės paviršių neįprastą reiškinį. Smėlio ir dulkių debesyje, kuris sukosi ore, pradėjo formuotis maždaug 150 m dydžio žmogaus veido atvaizdas. Po kelių minučių kareiviai suprato, kad tai ne šiaip veidas, o Kristaus atvaizdas, analogiškas atvaizdams religiniuose paveiksluose ir skulptūrose. Patyrę didžiulį psichologinį sukrėtimą, amerikiečių kariai su ašaromis suklupo maldai.
Karinės psichologinės operacijos – psichologinio karo sudėtinė dalis
Daugeliui pažįstama sąvoka – propaganda (lot. propagere – skiepyti dauginti, veisti, platinti, skelbti aktualias idėjas ir mintis, siekiant įgyti kuo daugiau šalininkų). Apžvelgėme sąvokos psichologinis karas, kurio vienas pavyzdžių netolimoje praeityje vykęs Šaltasis karas, esmę. Viena iš dažniausiai taikomų psichologinio karo priemonių regioniniams ir lokaliniams konfliktams spręsti yra psichologinės operacijos (PsO). Lietuvos karo akademijos 2008 m. išleistas Enciklopedinis karybos žodynas (388 psl.) psichologinę operaciją apibrėžia taip:
psichològinė ∆, psychological operation, психологическая операция – taikos ar karo metu suplanuota veikla, taikoma, siekiant politinių ir karinių tikslų priešiškosios, draugiškosios ir neutraliosios visuomenės grupės nusistatymui ir elgesiui pakeisti. Apima strateginę psichologinę, psichologinio stiprinimo ir konsolidacijos psichologinę veiklą mūšio lauke.
Terminas psichologinės operacijos turi siauresnę ir platesnę prasmę. Plačiąja prasme PsO – informacija, skirta visuomenės nuostatų bei elgesio keitimui. Tokios operacijos susideda iš politinių, ideologinių bei karinių priemonių, kurių tikslas – norima linkme keisti atskirų žmonių ir visuomenės grupių vertybines nuostatas vienais ar kitais klausimais. Siauresniąja prasme PsO organizuojamos siekiant priešą dezorientuoti ir demoralizuoti. Šiuo atveju PsO yra specifinis ginklas, didinantis karinių veiksmų efektyvumą. Gali būti organizuojamos strateginio, taktinio, otaip pat operatyvinmo lygio psichologinės operacijos.
Strateginės psichologinės operacijos vykdomos globaliai, siekiant ilgalaikių tikslų, o taip pat tinkamos aplinkos sukūrimo karinių veiksmų vykdymui. Taktinės psichologinės operacijos vykdomos siekiant trumpalaikių konkrečių tikslų karinių veiksmų palaikymui taktiniame lygmenyje. Operatyvinės psichologinės operacijosvykdomos tam tikruose regionuose ir jomis siekiama palaikyti karines kampanijas arba stambias karines operacijas. Visų lygių psichologinės operacijos vykdomos vyriausios vadovybės sprendimu, remiantis įvairių rangų vadų siūlymais.
Psichologinių operacijų uždaviniai
Psichologinės operacijos nėra vien tik efektyvus karinių veiksmų rėmimo būdas. Psichologinių operacijų uždaviniai gali būti orientuoti mažiausiai trimis veiklos kryptimis: veikti savo šalies visuomenę, keisti priešo šalies visuomenės nuostatas ir siekti maksimalaus tam tikrų karinių veiksmų efektyvumo. Savo šalyje psichologinėmis operacijomis stengiamasi suvienyti visuomenę, kelti entuziazmą, pasitikėjimą savo valstybe bei savimi. Priešo visuomenėje stengiamasi skaidyti valstybės vieningumą, panaudojant tautinius, religinius, socialinius skirtumus, kurstyti nesantaiką, kelti nepasitikėjimą vyriausybe, teigiant, kad ji prastai atstovauja piliečių interesams.
Pagrindiniai PsO uždaviniai yra: priešo karių demoralizavimas, jų skatinimas pasiduoti į nelaisvę, kontrpropaganda ir priešo aplenkimas, vykdant analogiškas operacijas, priešiškai nusiteikusių vietinių gyventojų izoliavimas bei jų lojalumo formavimas, taip pat opozicinių jėgų skatinimas priešo stovykloje. Pabrėžtina darbo su civiliais gyventojais svarba.
VYKUSIŲ KARINIŲ KONFLIKTŲ METU PSICHOLOGINĖS OPERACIJOS IR JŲ REIKŠMĖ
XX a. antrojoje pusėje galima suskaičiuoti apie 300 lokalinių karų ir karinių konfliktų, vykusių Rytų ir Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Europoje. Istoriniu požiūriu apžvelkime psichologinių operacijų formas ir metodus, kurie vystėsi pastarųjų karinių konfliktų metų.
Korėjoje (1950–1953)
amerikiečiai susidūrė su dideliu ideologiniu pasipriešinimu. Be to, svarbia problema tapo masinis karių dezertyravimas. Per pusantrų metų dezertyravo tūkstančiai žmonių. Šios problemos privertė karinius vadovus peržiūrėti psichologinio karo strategiją ir taktiką.
Propagandinė kampanija buvo vykdoma, laikantis 1949 m. patvirtinto lauko statuto FM–33–5 ( Department of Army. Field Manual ), kuriame buvo instrukcija su patvirtintais psichologinių operacijų metodais ( Psychological operations. Techniques and Procedures ). Vadovaujantis šia instrukcija, buvo suformuotas radijo laidų transliavimo, spaudos gaminimo ir platinimo skyrius, strateginių uždavinių sprendimo būrys, o taip pat kitas taktinių uždavinių įgyvendinimo būrys. 1951 m. JAV gynybos ministerija įkūrė Psichologinio karo valdybą ir šiam darbui ėmė rengti kadrus. Pagrindinės psichologinio karo formos Korėjoje tapo spauda, propaganda per radiją bei vaizdinė agitacija. Kovinių veiksmų dienomis amerikiečiai išplatino milijonus lapelių. Radijo propaganda buvo vykdoma per mobiliąsias radijo stotis bei kitus radijo siųstuvus. Žodinė propaganda buvo vykdoma ir per garsiakalbius. Bet karas Korėjoje parodė, kad psichologinėmis priemonėmis daug pasiekti nepavyko. Tiesa, kiek geriau sekėsi dirbti su karo belaisviais, kurie atsisakė repatriacijos karo veiksmams pasibaigus.
1955 m. instrukcija FM–33–5 buvo pakeista. Pagrindiniai jos uždaviniai tapo informacija ir idėjos veikiančios priešo karių jausmus, sąmonę ir elgseną. Šios priemonės turėjo griauti priešo kovinę dvasią. Buvo pakeistos ir tam tikros struktūros. Korėjos kampanijos metu veikusi Psichologinio karo valdyba 1955 m. reorganizuota į Specialiųjų karo metodų valdybą. Psichologinis karas tampa specialiųjų operacijų dalimi.
Vietnamo karo
metu psichologinėms operacijoms vadovavo PsO valdyba karinių pajėgų štabe Vietname. Psichologinių operacijų organizavimo ir valdymo struktūrose dirbo iki tūkstančio darbuotojų. Daugelis jų mokėjo vietnamiečių kalbą. Vietnamiečiai buvo kviečiami bendradarbiauti. Buvo stengiamasi panaudoti vietinių gyventojų nacionalines savybes, papročius ir net prietarus. Vietname amerikiečiai naudojo seną, gerai žinomą psichologinio karo metodą – bauginimo akcijas. Buvo naikinamos ištisos gyvenvietės, naudojami ginklai, sukeliantys sunkius sužalojimus, stiprius skausmus ir kt. Šalia karinių priemonių buvo naudojamos kompleksinės propagandos priemonės. Rezultatai buvo stulbinantys – padaugėjo atvejų, kai demoralizuoti priešo kariai pasiduodavo į nelaisvę. Vietname PsO davė gerus rezultatus – ketvirtis milijono Šiaurės vietnamiečių perėjo į Pietų Vietnamo pusę. Išanalizavusi karo Vietname rezultatus, valstybinė komisija nutarė psichologinio karo pajėgas padidinti 10 kartų.
1984 m. prezidentas R. Reiganas įsakė sukurti psichologinių operacijų struktūrą ginkluotose pajėgose. Bendras PsO planas buvo patvirtintas 1985 m. Amerikiečių specialistai mano, kad 1989 m. Panamos karinės operacijos sėkmė labai priklausė nuo PsO, kurios buvo intensyvios ir gerai suplanuotos. Panamos diktatorius M. Noriegabuvo apkaltintas prekyba narkotikais, reketu, nedemokratiniais rinkimais, žiauriu susidorojimu su priešininkais. Amerikiečiai laikėsi nuomonės, kad nedidelio intensyvumo konfliktuose svarbiausias yra visuomenės nuomonės formavimas, o kariniai veiksmai – kraštutinis variantas.
Persų įlankos kare
1991 m. psichologinės operacijos buvo vykdomos ypač sėkmingai. Agitacinių lapelių platinimui buvo panaudota artilerija, raketos, aviacija. Priešfrontinėje juostoje veikė daugybė radijo stočių. Gyventojams ir klajokliams buvo išdalinta šimtai tūkstančių mažų gabaritų radijo aparatų. Manoma, kad dėl tų priežasčių 70 tūkst. karių pasidavė į nelaisvę. 98 proc. apklaustų Irako karo belaisvių prisipažino, kad matė tuos lapelius, o 88 proc. tikėjo tuo, kas juose rašoma. 70 proc. karo belaisvių patvirtino, kad būtent šie lapeliai padėjo apsispręsti ir dezertyruoti iš Irako kariuomenės. Keturi iš penkių karo belaisvių prisipažino, kad reguliariai klausėsi radijo stoties Įlankos balsas , kurios laidas ruošė PsO specialistai.
„Ramybės palaikymo“ operacija Šiaurės Irake
1991 m. Šiaurės Irake įvyko kurdų sukilimas prieš S. Huseiną. Malšindama sukilimą, Irako armija sukėlė didelę kurdų gyventojų migraciją. Turkijos–Irako pasienyje susirinko apie 2 milijonus pabėgėlių. Siekiant juos aprūpinti maistu, vandeniu, vaistais bei užtikrinti jų grįžimą į pastovias gyvenamąsias vietas, buvo organizuota Ramybės palaikymo operacija. Joje dalyvavo amerikiečių, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių kariai. Įvairiais būdais buvo siekiama palaikyti pabėgėlių ramybę. PsO grupė privalėjo gerai žinoti kurdų nacionalines psichologines savybes. PsO grupė siekė malšinti paniką pabėgėlių stovyklose, informuoti apie humanitarinius krovinius, neleisti kurdų darbo partijai įsiterpti į operacijos eigą, išvengti karinio Irako kišimosi į humanitarinę operaciją ir išvengti kurdų karinio antpuolio. PsO grupės metodai: garsinės ir spausdintos propagandinės informacijos platinimas (kurdams skirti lapeliai, brošiūros, plakatai apie minų laukus, dėl sanitarijos ir higienos ir kt.); laikinų gyvenamųjų patalpų įrengimas; medicinos pagalba, aprūpinimas vaistais, laikino vandentiekio įrengimas, pokalbių knygelių platinimas anglų, kurdų, turkų kalbomis ir kt. Taigi, PsO, atsižvelgiant į regionui būdingą specifiką, vykdomos drauge su taikos palaikymo ir nedidelio intensyvumo karinėmis operacijomis. Šiuo metu visose amerikiečių karinėse instrukcijose numatomos psichologinės operacijos. Jos nuolat tobulinamos, įvertinant vykusių konfliktų patirtį.
Rusijos PsO pajėgos
Manoma, kad informacinės įtakos srityje Rusija aplenkė Europos šalis bei tapo stipriu konkurentu JAV ir Kinijai. Sukurta galinga Rusijos informacine sistema galima vykdyti informacines atakas bet kurioje šalyje. Rusijos karinių pajėgų sudėtyje sudaromos specialios žurnalistų grupės, kurios paruošiamos dirbti karo sąlygomis konflikto zonose. Pagal griežtas instrukcijas jos dirba Rusijos informaciniams kanalams.
PsO operatyvinių grupių, kuriose dirba iki 4 žmonių, uždaviniai: žodinė propaganda tarp konflikto zonos vietinių gyventojų ; propagandinės medžiagos ir kitos būtinos informacijos platinimas; propagandinių grupių iš vietinių aktyvistų sudarymas; pagalba Rusijos žurnalistams; aktualios informacijos bei vietinių gyventojų problemų rinkimas; vietinių gyventojų moralinės-psichologinės būklės stebėjimas. Sudaryti PsO būriai, veikiantys kartu su žvalgybos tarnybomis. Šie padalinai vadovauja psichologinei – informacinei veiklai konflikto zonoje. Jo uždaviniai: informacijos apie psichologinę–moralinę vietinių gyventojų ir karinių struktūrų konflikto zonoje padėtį rinkimas ir analizavimas; vadovavimas PsO padaliniams vykdantiems specialius informacinės įtakos uždavinius; psichologinių – informacinių operacijų vykdymas konflikto zonoje.
Psichologinės – diversinės veiklos agentai tai specialistai, veikiantys žvalgybos tarnybų sudėtyje, kurie vykdo šiuos uždavinius: diversinių – propagandinių grupių sudarymas iš vietinių gyventojų tarpo; vietinių propagandinių grupių apmokymas; grupių aprūpinimas materialine – technine įranga; protesto akcijų, mitingų organizavimas, propagandinės medžiagos platinimas; PsO būriai žvalgybos pajėgų vado konflikto zonoje pavaldume. Šie būriai skirti vadovauti PsO operacijoms, pastovios struktūros neturi. Jie gali būti papildomi, atsižvelgiant į skiriamus uždavinius. Būrio pagrindiniai struktūriniai elementai: štabas; redakcijos ir tipografija; informacijos platinimo skyrius; žodinės propagandos skyrius darbui su vietiniais gyventojais, karo belaisviais ir kt.; radijo ir TV propagandos skyrius; skyrius darbui internetinėje erdvėje, dirbantis žvalgybinį darbą, vykdantis internetinės informacijos keitimą, blokavimą ir kt. Nuo 2014 m. Rusijos armijoje sukurti taip vadinami kiberdaliniai, kurių tikslas apginti su karine informacija susijusius kompiuterinius tinklus.
PsO mokymo kursas Lietuvos Karo akademijoje
Kurso tikslas buvo supažindinti planuojančius vykti į karinę misiją karininkus su psichologinėmis operacijomis. Kursas pritraukė 25 klausytojus iš septynių Baltijos šalių: Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Kursą anglų kalba skaitė Švedijos rezervo karininkų asociacijos nariai. Mokymo programa paremta Švedijos praktika ir suskirstyta į tris dalis: civilių ir kariškių bendradarbiavimas ( Civil – military cooperation ); psichologinės operacijos ( Psychological operation ) ir praktinis darbas.
Civilių ir kariškių bendradarbiavimas yra vienas iš PsO įgyvendinimo įrankių. Tai bendradarbiavimas su vietos gyventojais, vietine valdžia, tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, pvz., su Raudonuoju Kryžiumi. Labai svarbi funkcija – ilgalaikių ir trumpalaikių regiono problemų nustatymas ir jų sprendimo priemonių numatymas. Pagrindinis tikslas – laimėti širdis ir protus (angl. Win hearts and minds of people ).
Kurso metu klausytojai buvo supažindinti su taip vadinamomis baltosiomis PsO. Kaip suprantame, yra dar juodosios PsO – propaganda, dezinformacija ir t. t. Baltosios PsO – teisinga informacija apie vykdomą karių misiją. Dažnai PsO suvokiamos kaip tiesioginės informacijos teikimas, naudojantis žiniasklaida, o tai yra klaidinga. Vietiniai gyventojai tiesiogiai informuojami apie vykdomą misiją, tačiau reikia suvokti, kad informaciją vietiniai taip pat gauna iš karių elgesio, ekipuotės, ženklų, naudojamos technikos, ginkluotės masto ir daugelio kitų dalykų. Norint pasiekti PsO iškeltus tikslus, pirmiausia reikia ištirti vietinių žmonių kultūrą. Būtina išsiaiškinti jų papročius, tradicijas, religijos įtaką, moters ir vyro padėtį visuomenėje, istorines aplinkybes – kitaip tariant, bendruomenės kultūrą, kuri gali lemti vienokį ar kitokį individo elgesį tam tikroje situacijoje.
Kurso praktinė užduotis įtvirtino gautas teorines žinias. Tai nepaprastai svarbu mūsų kariams dalyvaujantiems įvairiose karinėse misijose.
Taip įgyvendinami Prūsijos armijos generolo Karlo fon Klauzevico (Carl von Clausewitz) (1780–1831) ir kitų karo teoretikų raginimai karyboje imtis taktikos, kuri priverstų priešininką pasiduoti be kovos, neįsitraukiant į tiesioginį konfliktą.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.]](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
