
Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių) komandas, įmones ar apsijungusias jų grupes. Konkursinius darbus vertins mišri įvairių sričių ekspertų komisija.
Vertins mišri specialistų komisija
Pavasarį apsisprendęs ir nutraukęs užsitęsusias diskusijas dėl paminklo dr. Jonui Basanavičiaus vietos Vilnius paskelbė viešą idėjų konkursą. Teigiama, kad tai bus pats atviriausias konkursas, kuris pagaliau užbaigs dešimtmečius vykstančias diskusijas dėl paminklo šiam iškiliausių Lietuvos veikėjų.
Pagal konkurso sąlygas, konkurso dalyviai turės pasiūlyti paminklo ir aikštės įrengimo idėjas, parengti techninį projektą ir prižiūrėti vykdymą. Konkurso organizatoriai idėjų lauks iki kitų metų sausio 10 dienos.
Konkursinius darbus akylai vertins ekspertų komisija, kurios narius pasiūlė ir delegavo Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailės akademijos bendruomenė: skulptoriai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai Edita Utarienė, Stasys Žirgulis, Antanas Žukauskas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas prof. Dr. Algimantas Mačiulis, VGTU Architektūros katedros prof. Rolandas Palekas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros vedėjas Alvydas Jokūbaitis, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. Eligijus Raila, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Komisijai pirmininkaus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, skulptorius prof. Gediminas Karalius.
Žadamas ypatingas viešumas
Bus vertinami tiek architektūriniai, meniniai, technologiniais, tiek ir paminklų apsaugos bei kiti specifiniai sprendiniai. Iš konkursui pateiktų projekto idėjų tikimasi išrinkti geriausią skulptūrą ir aikštės įrengimo projektą. Vertinimo kriterijai: skulptūros idėjinių-plastinių sprendimų meninę kokybė, idėjos originalumas, kontekstualumas – skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka, bei projekto ekonominis pagrįstumas.
Teigiama, kad konkursą ir po to seksiančius rangos darbų pirkimus lydės ypatingas viešumas, visuomenės dėmesys ir kontrolė. Kiekvienas konkurso etapas bus skelbiamas viešai, o atsakingų darbų procesą koordinuos ir Vyriausybės sudaryta Dr. Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbų koordinavimo komisija, kuriai vadovauja politikai – Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Konkursui pateikti projektai po ekspertinio vertinimo bus viešai paskelbti Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos bei savivaldybės tinklalapiuose, ir bus surengta ekspozicija Vilniaus miesto rotušėje.
Paminklo atidengimas suplanuotas 2018-ųjų spalį
Paminklo dr. Jonui Basanavičiui laimėtojus tikimasi atsirinkti iki kitų metų pavasario. Sutvarkyti miesto aikštę ir iškilmingai atidengti skulptūrą dr. Jono Basanavičiaus 167-ųjų gimimo metinių proga planuojama iki 2018 metų spalio 23 dienos. Tokiam grafikui jau pritarė ir Vyriausybės sudaryta Dr. Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbų koordinavimo komisija.
Trims projekto konkurso laimėtojams, užėmusiems prizines vietas, numatyta skirti pinigines premijas: 1-osios vietos laimėtojui – 5.000 Eur, 2-osios – 4.000 Eur; o 3-iosios – 3.000 Eur. Taip pat numatytos 2 paskatinamosios premijos po 2.500 Eur.
kartotis ir kartotis
(kai net LRT “vedlys” už lietuvių kalbą a.s. naujoje laidoje niekina svetimžodžių balastu savą kalbą, tai…
grėsminga net /ir J.Basanavičiaus atminimui/ :
“grafikui …pritarė …koordinavimo komisija.”)
prisikoomisuosim jaučiu už tą menką 5000,
kaip vargeta Kulnytė po kalnu,
kur net Signatarų namuose visą Lietuvių Mokslo Draugijos žiedą
– žymiąją nuotr. BUVUSIĄ, prieangyje, su visu Jonu Basanavičium
nuslėpt sugeba.
Kartoju tad,
“galime pamatyt ir iš 1918 m. čia:
\http://forumimage.ru/uploads/20091228/126195434366431658.jpg
http://artinternational.ru/viewtopic.php?t=484&p=19815
nejuntama nei vokiškosios okupacijos, nei bolševikiškojo perversmo teroro grėsmė
…rami Didžiojo Šventaragio slėnio aplinka; turgavietės kiemas (aikštė) ?Lunkų-Lunkiškių, Lukiškių
Paminklas tam, kuris prikėlė Lietuvą, dar 1892 m. Apšvietoje jis rašė, jog lietuvių idealu turėtų būti „savistovė Lietuva“; tam, kuris Vilniuje puoselėjo tautos dvasią net sunkiausiomis lenkų okupacijos sąlygomis,… gal sudarytoji mišri specialistų komisija vertins ir vietą, kurioje būtų galima geriau prislėpti tautos patriarchą nei Rotušės aikštė. Juk kažkam tai būtų taip paatriotiška.
Prie 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo salės vieta tinkama,
tačiau… “Aušra” su jos įkvėpėju Andriumi Višteliausku gim.
1837 m. lapkričio 25 d. Luobinėje (ar Karališkiuose) prie Zapyškio
bičiuliu lietuvišku, vis greta J.Basanavičiaus triūsusiu tą metą
pamirštama t.p. (o kodėl?).