Dar šį rudenį Vilniuje, Antakalnyje, ruošiamasi atidaryti originalų skulptūrų parką. Nauja Vilniaus meno erdvė kuriama pušyne šalia „Antakalnio terasų“ gyvenvietės, V. Žalakevičiaus gatvėje. Čia iškilsiančios skulptūros bus ne tik išraiškingi autoriniai meno kūriniai – jie kartu bus skirti ir lankytojams atsisėsti. Originalius suoliukus-skulptūras kuria 6 garsūs skulptūros meistrai.
Išnaudojo gamtinę aplinką
Anot architekto Algirdo Kaušpėdo, pradinė skulptūrų parko idėja kilo siekiant tinkamai išnaudoti gamtinę aplinką bei susieti gyvenamąjį kvartalą su miesto viešosiomis erdvėmis.
Renkant parko vietą, siekta, kad skulptūromis pasidžiaugti, jas įvertinti galėtų kuo daugiau žmonių. Dėl šios priežasties parkas buvo projektuojamas šalia didžiausio viešo Antakalnio tako. Šis takas, pasak A. Kaušpėdo, bus tarsi miesto skulptūrų alėja.
A. Kaušpėdas buvo ir skulptūrų-suoliukų konkurso vertinimo komisijos narys, kartu su Vilniaus savivaldybės, Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos bei bendrovės „MG Valda“ atstovais pritaręs minčiai atrinkti parkui meniškus, įdomius bei skirtingus įvairių menininkų kūrybą reprezentuojančius kūrinius.
Kūrė žinomi Lietuvos skulptoriai
„Estetiniai miestiečių poreikiai šiandien tampa vis svarbesni. Kurdami miestą, turime į juos atsižvelgti. Įvertiname tai visuose savo vystomuose gyvenamųjų namų projektuose. Skulptūrų parkas įsikurs atviroje Antakalnio gyventojų, jaunimo dažnai lankomoje vietoje. Šįkart parke įsikuriantys meno kūriniai bus ne tik įdomūs pažiūrėti, jie turės ir funkcinę paskirtį – skulptūros skirtos ne tik grožėtis, bet ir sėdėti. Parkas suteiks išbaigtumo visai aplinkai, kraštovaizdžiui ir sukurs dar vieną erdvę Antakalnio gyventojų poilsiui“, – sakė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Naujam skulptūrų parkui iš daugiau kaip 20 įvairiausių pasiūlymų atrinkti Lietuvoje žinomų skulptorių Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Ališankos, Kazio Venclovo, Mindaugo Junčio, Ryto Jono Belevičiaus skulptūrų projektai. Pasak architekto A. Kaušpėdo, šioje kūrybinėje įvairovėje rado vietą ir šiuolaikiškumo įtampą palaikysiantis K. Vanclovo „Voras“, ir tradiciniais sprendimais paremtas D. Matulaitės „Ežys“.
A. Kaušpėdo manymu, žmonės šiuos originalius suoliukus pirmiausia suvoks kaip meno kūrinius, menininkų žaidimą, į kurį norima įtraukti ir praeivius. Nenuostabu, jei kas nors čia pajus linksmą skulptūrų dvasią, panorės ant jų prisėsti, nusifotografuoti.
Parkui atrinktus darbus architektas priskiria šiuolaikiškam skulptūros žanrui. Panašiai sutvarkytų miesto kraštovaizdžio variantų jam yra tekę matyti Suomijoje. Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas, pasak A. Kaušpėdo, labai primena skandinaviško stiliaus objektą.
Parkas bus matomas iš toli
Vienos iš skulptūrų autorius, Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkas Rytis Jonas Belevičius sakė, kad jo kolegos surengtame Antakalnio skulptūrų-suoliukų parko konkurse dalyvavo labai noriai.
Savo „Šokio“ skulptūrai-suoliukui skulptorius panaudojo vaikiškų karpinių idėją. Metalinės skulptūros meninei išraiškai R. J. Belevičius pritaikė ir natūralias rūdis.
Į perspektyvą, kad kas nors ant jo skulptūros gali chuliganiškai prirašinėti, skulptorius žiūri optimistiškai. „Jei tuos žmogeliukus aprašinės, galbūt jie dar žaismingiau atrodys“, – šypsosi R. J. Belevičius.
Architekto A. Kaušpėdo manymu, pasirinkta parko vieta yra pakankamai erdvi ir šviesi stebėti ir džiaugtis originaliais suoliukai-skulptūromis. Šalia tako įkurdintus kūrinius bus galima matyti ir iš toliau. Pavyzdžiui, skulptoriaus R. J. Belevičiaus „Šokis“ bus matomas jau nuo Lizdeikos gatvės.
Analogų Lietuvoje neturintis projektas
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vedėja architektė Vaiva Deveikienė sakė, kad suburti skulptorius, pakviečiant juos sukurti suoliuko funkciją turinčius meno kūrinius, buvo labai patrauklus sumanymas.
V. Deveikienė taip pat tikisi, kad nauji suoliukai-skulptūros bus puikus meninio ir patogumo sprendimų derinys. Ji taip pat sakė, kad aplinka tokiam meno kūriniais papuoštam parkui šioje vietoje yra labai palanki. Čia gyvena ir lankosi nemažai žmonių, pašonėje – „Antakalnio terasų“ gyvenvietė su savo originaliais vidiniais kiemais ir kitais architektūros sprendimais.
„Tai yra kol kas analogo neturintis projektas Vilniuje. Žmonėms tai turėtų būti įdomu, juk juos traukia nauji, nematyti dalykai. Be to, skulptūrų-suoliukų parkas šiai vietai suteiks išskirtinumo, sukurs naują identitetą. Iki šiol ši vieta meno objektų neturėjo. Manau, kad bus gerai čia skirti pasimatymą, nes sutartiniu ženklu, simboliu galės tapti kiekviena skulptūra. Tikrai sveikintina, kad verslininkai būtent tokiu būdu sukuria papildoma vertę, patrauklumą savo objektams“, – kalbėjo V. Deveikienė.
Įžvelgia gerą pradžią
Naują skulptūrų parką skulptorius R. J. Belevičius vadina gera pradžia ir tiki, kad idėja bus tęsiama. Juolab, kad panašių skulptūrų parkų idėjos Vilniaus Bernardinų sode, Kūdrų parke ar Justino Marcinkevičiaus atminimo parko Antakalnyje sumanymas taip ir nebuvo realizuoti. Skulptoriai pastaruoju metu nekūrė darbų Vilniui – jų kūriniai buvo skirti Šventosios ir Anykščių skulptūrų parkams.
„Svarbiausia yra intencija, atsiradęs noras suteikti erdvę meno kūriniams mieste – tai yra sveikintinas dalykas“, – sakė skulptorius R. J. Belevičius.
Pasak MG Valdos vadovės, naujasis skulptūrų parkas Antakalnyje yra darnaus bendradarbiavimo tarp privataus verslo ir savivaldybės pavyzdys.
„Norime padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei už operatyvumą bei aktyvų dalyvavimą viso proceso metu – kompetentingi savivaldybės atstovai padėjo išrinkti geriausius menininkų kūrinius. Taip pat esame dėkingi skulptoriams, kurie entuziastingai reagavo į kvietimą papuošti Vilniaus miestą originaliais suoliukai-skulptūromis“, – sakė S. Survilaitė-Mekionienė.
