Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Valdančiųjų aklumas tautą užkrėtė abejingumu

Dalia Byčienė, www.respublika.lt
2016-09-12 12:20:11
86
PERŽIŪROS
4
Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.
Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

1991 metų sausį, kai atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę traiškė rusų kariuomenės tankai, Gediminas Kairys ėjo sargybą su šautuvu ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Netrukus aplinkybės buvusį kaunietį nuvedė į Ameriką, o po daugiau nei dvidešimties metų jis sugrįžo ir įsikūrė Birštone. Nuo tol jo ginklas esąs teisingas žodis, atviras nuomonės sakymas ir tikėjimas tuo, ką sako. „Abejingas žmogus – miręs žmogus. Aš dar nenoriu mirti“, – teigia daugeliui akcijomis už Lietuvą, jos simbolius, lietuvybę žinomas vyras. Savo poziciją jis daugiau rėžia Amerikos lietuvių spaudoje, bet jo atvirų laiškų yra sulaukęs ne vienas aukštas mūsų politikas.

– 1991 m. buvote pasirengęs paguldyti galvą už Lietuvą, bet netrukus iš jos išvažiavote. Kas jus parvedė į Lietuvą dabar? – klausėme Gedimino Kairio.

– Iš Lietuvos išvažiavau, kai jau visos šalys nepriklausomą Lietuvą buvo pripažinusios. Galvojau, kad važiuoju vieneriems metams, bet kai viską Lietuvoje ėmė griauti, kai Staklių gamyklą, kur dirbau inžinieriumi, sunaikino, nebeliko kur skubėti. Aš visą laiką mylėjau Lietuvą. Ir sovietmečiu mano namuose kabėjo Vytis. Tapus Lietuvos savanoriu, man Seimo nariai atrodė kaip šventieji. Pamatydavau policininką su lietuviška uniforma, tiesiog širdis iš laimės šokinėjo. Galėjau su pensija važiuoti į Lotynų Ameriką, daug amerikiečių taip daro, bet pasirinkau gimtinę. Sugrįžęs matau, yra gerų pasikeitimų Lietuvoje, bet ir visur tų pasikeitimų yra. Vienur vienokie, kitur – kitokie. 1991 m. palikau tikrai vieningesnę Lietuvą, dabar ji susiskaldžiusi, nusivylusi. Vieninga Lietuva buvo, labai vieninga, o dabar kokiame tik Lietuvos kampelyje paklausi, visi vienodai atsakys: o ką mes pakeisime? Ir jie teisūs, teoriškai galima pakeisti, o praktiškai – nieko. Mano autoritetai buvo ir liko Romualdas Ozolas, Stasys Stungurys. Tokių dabar maža. Vien kas valdo mus, užtenka žinoti. Sovietmečiu švogeriški santykiai klestėjo, o dabar – dar baisiau.

– Teigiate, kad atkurtos laisvos Lietuvos politikai tada jums atrodė kaip šventieji? O dabar?

– Tikrai ne šventieji dabar yra politikai. Aš tada labai tikėjau, mažai analizavau. Neįsivaizdavau, kaip gali būti kitaip, kad gali būti tiek veidmainiškumo, dviveidiškumo, savanaudiškumo. Tikrai negalvojau. Man tai buvo svetima. Buvau naivus tada, o dabar kitaip mąstau. Dar gyvendamas Amerikoje pradėjau perkainoti vertybes. Čia ir kitur. Kiti sako, kad Amerikoje gerai, Amerika tau daug davė. Davė, bet ne viskas gerai ir toje Amerikoje.

– Ar svetimoje valstybėje žmogus gali jaustis gerai?

– Amerikoje buvau įsitraukęs į lietuviškos bendruomenės veiklą, iki šiol jaučiu tiems darbams nostalgiją. Kai atvažiavau čia, supratau, kad posakis, jog valstybė ir Tėvynė yra skirtingos sąvokos, teisingas. Tėvynę visada mylėsi, o valstybės gali ir nekęsti. Man Lietuva – visiems amžiams. Daviau savanorio priesaiką Sąjūdžio Lietuvai, o dabartine Lietuva esu labai nusivylęs. Ne už tokią Lietuvą mes kovojome. Gyvenu Lietuvoje, neabejingai viską stebiu. Europos Sąjungai naudinga, kad iš mažų valstybių bėga žmonės. Seniau galima buvo kaltinti Maskvą, nes mes buvome priklausomi, o dabar? Savanoriškas kolaboravimas Briuseliui, – prekiaujant Lietuvos suverenitetu, – daug didesnis nusikaltimas, negu buvo priverstinis kolaboravimas su Maskva. Jungtinės Karalystės pavyzdys yra geriausia pamoka Europos Sąjungai, kad atėjo laikas keistis. Kai ji nubalsavo už pasitraukimą, net tostą pakėliau. Britai išėjo ne todėl, kad išeitų, o todėl, kad neapsikentė Briuselio reguliavimo.

– 1939-aisiais Lietuvos likimą nulėmė slapti Vokietijos ir sovietinės Rusijos žemėlapių perbraižymai, dabar juk niekas su pagaliu Lietuvos į Europos Sąjungą nevijo, nubėgome patys… negalvodami, kad galbūt Lietuvai iškasėme duobę.

– Revoliucijas kuria idealistai, o jos vaisiais naudojasi aferistai. Kitaip nė pasakyti neįmanoma. Dabartinė sutrikusi, susipainiojusi ir demoralizuota visuomenė leidžia politiniam elitui elgtis savanaudiškai ir neatsakingai, nesėkmes pristatyti kaip sėkmę, nebaudžiamai daryti klaidas ir nusikaltimus. O visus oponentus ir kritikus nutildyti prastu kaip kuoka teiginiu, kad tai Rusijos sąmokslas. Šiurpas krečia pagalvojus, prie ko Lietuva vedama. Praeis dar keliolika metų, ir teks susitaikyti, kad Lietuva jau ne savarankiška valstybė, o vienas Europos Sąjungos regionų. Vienas ES vadovas neslėpdamas pasakė, kad iki 2022 metų Europos Sąjungoje turi nelikti valstybių ir tautų. Panašiai kalbant teko girdėti tik aukštą Sovietų Sąjungos veikėją Suslovą. Praeito amžiaus penktajame dešimtmetyje jis rėžė, kad geriausia, jei Lietuva būtų be lietuvių. Nejaugi ta pati grėsmė sugrįžo vėl?

Kai kurie dabartiniai nepriklausomos Lietuvos politikai nesigėdina prasitarti, kad žodis „tauta“ – jau atgyvena. Ar jie supranta, kad išnykus tautai nebeliks ir Lietuvos? Jeigu Lietuva bus tokia nusižeminusi, be nugarkaulio, kitaip ir būti negali. Absurdų absurdas yra tos primestos pabėgėlių kvotos. Kokios gali būti kvotos ant svetimų galvų? Vengrija, Slovakija, Lenkija, Čekija pasisako prieš, tik nesuprantu, kodėl Lietuva tyli. Labai lengvai valstybės tuos srautus gali suvaldyti, kaip Australija daro. Laivas išplaukė iš Afrikos, – juk žvalgyba tai mato. Priplauk, prikabink ir nutempk atgal. Pas mus kažkam tai naudinga, o tikslas vienas – sumaišyti Europą ir padaryti bendrą valstybę.

Manau, kad Lietuvos saugumas yra tik išmintinga užsienio politika. Būdami tarp didžiųjų valstybių, mes negalime išlikti visiškai nepriklausomi. Bet priklausomi turime būti oriai. Kaip mažutė Šveicarija išliko, net per karą jos niekas neužpuolė. Nes naudinga ir išmintinga šalis buvo. Ten susitikdavo diplomatai, derybos vykdavo, jeigu būtų papuolusi į Vokietiją, seniai būtų sunaikinta. Aš atvirai galiu sakyti, kad mums nebūtina pirkti karinių mašinų, to nereikia. Jeigu iš tikrųjų kiltų konfliktas tarp Rusijos ir NATO, tai aš garantuoju, kad, pasinaudojusi proga, „rudoji meška“ Lietuvą kaipmat sunaikintų, ir niekas jos neapgintų. Amerika žiūrėtų, kaip pačiai išlikti. Ir apskritai, kas išliktų po branduolinio karo?

– Ar Lietuva galėjo išlikti nepriklausoma, neišbarstyti po pasaulį savo žmonių? Kodėl Lietuvoje gyvenimas taip lėtai gerėja, o daugeliui ne gerėja, o tik sunkėja?

– Todėl, kad viskas daroma už svetimus pinigus. Gali žmogų apipilti auksu, velnias gali žmogų apipilti auksu, padaryti gražų, protingą, bet už tai turi pasirašyti, kad parduodi savo motiną, tėvą. Tą dieną, kai buvo nužudytas litas, prie savo namų iškėliau Lietuvos vėliavą su gedulo kaspinu. Klausiau savęs, ar tie, kurie litą pasmerkė, atsiklausė žmonių. Sąjūdžio laikais kovojome už Lietuvą ir litą. Litas buvo mūsų simbolis. Principas tas, kad mes, kaip valstybė, pripažįstame svetimą valiutą. Kai rusai litą sunaikino, žmonės verkė, bet niekas negalėjo pasipriešinti, o dabar savi lietuviškumą naikina.

– Sovietmečiu Estijoje, paklausęs kelio rusiškai, niekada nesulaukdavai atsakymo, tenykščiai gyventojai taip sumaniai apsimesdavo nesuprantą rusų kalbos, kad net pykti ant jų negalėdavai. Kodėl mes visada visiems stengėmės įtikti? Įtikti stengiamės ir dabar, reikia nereikia kalbėdami svetima kalba, rašydami angliškas iškabas… Nebemylime savo gimtosios kalbos?

– Birštone netrukus bus atidaryta nauja sanatorija, o ten – nė vieno lietuviško užrašo. Viskas angliškai. Ir kam to reikia? Ir užsieniečiui atvažiavus pas mus daug įdomiau matyti užrašus mūsų kalba. Tarkim, nuvažiuoji į Meksiką, o ten visi užrašai anglų kalba. Man tai nepatiktų, daug įdomiau skaityti užrašus meksikietiškai. Ko nemoki, pasiklausi. Ir turi būti skirtingumas, kad suprastum atvažiavęs į užsienį. Atvažiuoji į Lietuvą ir matai, kad mes turime savo kalbą, savo raštą. Buvau nuėjęs pasikalbėti dėl tų angliškų užrašų su Birštono savivaldybės valdžia. Jie sutinka, kad turėtų būti ir lietuviški, ne tik angliški užrašai. Ne tik aš, bet visi tai mato, bet tyli, pečiais trauko. Bet aš nemanau tylėti, jeigu nieko nepakeis. Mūsų turi būti taisyklės, o ne svetimi jas turi primesti. Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracijos autorius Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) yra pasakęs: „Kada visos priemonės išsemtos, pasipriešinti tampa pareiga.“ Duok Dieve, kad to nereikėtų mums.

– Ar jūs vienas matote, kad lietuviškų užrašų prie lietuviškos sanatorijos neiškabinta? O kur kiti?

– Niekam net į galvą neateina, kad gali būti kitaip. Ne svetimi turi taisykles primesti, o mes patys turime jas nustatyti. Kai buvo pirmas homoseksualų paradas Lietuvoje, kodėl mūsų prezidentė negalėjo pasakyti Briuseliui, kad mes esame demokratinė valstybė, jūs patys tai pripažįstate; gerai, atsiklauskime tautos, jeigu ji pritars, kad tokie paradai reikalingi, gerai, o jei ne – jokių paradų nebus. Bet tada ji jokių apdovanojimų nebūtų gavusi, būtų Briuseliui svetimas žmogus. Aš nuvažiavau į Vilnių savaitę prieš tą paradą, vienintelis iškėliau Lietuvos vėliavą, prie Europos Sąjungos vėliavos pririšau homoseksualų vėliavą ir vilkau žeme nuo prezidentūros iki parlamento ir atgal. Dauguma žmonių mane sveikino, užsieniečių delegacijos prašė nusifotografuoti. Visi jaučia tą patį, bet ne visi yra laisvi. Dirbdamas valstybinį darbą, pabandyk ką padaryti. Ne tik darbą, bet ir viską, ką turi, prarasi.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika” priedą „Žalgiris”

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta
  2. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  3. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I)
  4. A. Simanonytė. Kalbant apie pilietybę, Valstybės ir Tėvynės tapatinti nebegalima
  5. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  6. I. Kalninis: Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota
  7. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  8. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  9. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  10. Z. Vaišvila. Referendumas Seimo pinklėse
  11. E. Drungytė. Taip trūksta Vilties prezidento
  12. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  13. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II)
  14. Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
  15. D. Stancikas. Nenutildama šauk

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. S says:
    prieš 10 metų

    Blaiviai mąstantis, tvirtas pažiūras turintis žmogus. Didelė pagarba!

    Atsakyti
  2. Žmogus says:
    prieš 10 metų

    Teisingai, labai teisingai.

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    prieš 10 metų

    Teisingai. Doras , nepalaužiamas Lietuvis. Turim puikių žmonių, bet į valdžią , mano, mylimi tautiečiai vistiek išrenka savanaudžius , melagius. Tokia tiesa.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    prieš 10 metų

    Pritariu visiems komentarams – kad daugiau tokių žmonių! Dar rūpi pasakyti dėl abejingumo, kuris straipsnio pavadinime. Yra visiems žinomas liaudies posakis – ” Kvailas, kad neturtingas, o neturtingas, kad kvailas” Abipusė priklausomybė – užburtas ratas.

    Taip pat yra ir su piliečių abejingumu – beteisiai, kad abejingi, o abejingi, kad beteisiai. Duok tautai teisę, kontroliuoti valdžios ponus ir abejingumas ištirps…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • Nevyriausybininkai dėl Pagalbinio apvaisinimo pataisų kreipėsi į Prezidentą
  • Siūloma degalines įpareigoti nedelsiant pranešti apie keičiamas degalų kainas
  • Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime

Kiti Straipsniai

Kultūros paveldo specialistai tyrinėja senovinius audinius ir istorinius dokumentus.

Lietuva 2027-aisiais sieks stiprinti Europos kultūrą, paveldą ir visuomenės atsparumą

2026 11 13
Iliustracinis koliažas: Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų susitikimas Abu Dabyje

Abu Dabyje – JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos – Europa prie jų neprileista PAPILDYTA

2026 11 10
Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovai su eurokomisaru Kristofu Hansenu Briuselyje

Europos jaunieji ūkininkai reikalauja permainų: Lietuvos atstovai įteikė rezoliuciją

2026 10 29
Akademikas Alvydas Jokubaitis skaito paskaitą Lietuvos mokslų akademijoje

Akademiko A. Jokubaičio paskaita „Religija ir politika“ – apie tikėjimą, valstybę ir žmogaus gyvenimo prasmę

2026 10 23
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete. Jų fone dantis iššiepusio Putino plakatas

J. Vaiškūnas. Trampas nori kito Ukrainos prezidento. O ko reikalauja iš Putino?

2026 10 11
JAV prezidentas Donaldas Trampas spaudžia ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje

D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

2026 10 10
Vilniuje vykusios „#Disinfo2026“ konferencijos pilna dalyvių salė.

JAV spaudimas Vilniuje sukėlė tarptautinį skandalą: Lietuva, Kanada ir ES pasitraukė iš konferencijos rėmėjų gretų

2026 10 08
Donaldas Trampas prie degalų kolonėlės, fone liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla

A. Navys, M. Sėjūnas. Pilną baką. Ukrainos sąskaita

2026 09 15
Prof. Vytautas Raždvilas džiūgaujančių AfD palaykytojų fone

V. Radžvilas. AfD sėkmė – ne lūžis: ką ji gali reikšti Lietuvai?

2026 09 14
Islandijos parlamento rūmai Reikjavike

Islandai atmetė siūlymą atnaujinti stojimo į ES derybas

2026 08 31

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Vincas Kalava apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Pirmą kartą visa Lietuva šoks kartu!

Tradiciniai šokiai ir DJ Saga išjudins rudenėjantį Vilnių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai