Jau kurį laiką Dusios ežere, Lazijų r., pastebimos gausios rudos spalvos fitoplanktono sankaupos. Nors ežerų vandens „žydėjimas“ – natūralus gamtinis procesas, aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė fitoplanktono gausa ir jo spalva. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai paėmė Dusios ežero vandens mėginius.
Pasikeitus oro sąlygoms priekrantėje, ežero paviršiuje keletą dienų buvusi fitoplanktono „plėvelė“ išnyko, tačiau š. m. liepos 27 d. imant mėginius giliausios ežero vietos (32,6 m) paviršiniame sluoksnyje matėsi plūduriuojantys dumbliai. Pirminiais tyrimais nustatytas sumažėjęs ežero skaidrumas – 3,1 m. Prieš keletą metų atlikto Dusios valstybinio monitoringo duomenimis šiam ežerui būdingas 6–7 m skaidrumas.
Ištyrus paimtus mėginius ir įvertinus ištirpusio deguonies kiekį, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, amonio azoto, nitratų azoto ir nitritų azoto koncentraciją, matyti, kad žymaus skirtumo tarp gautų tyrimų rezultatų ir 2013 m. atlikto valstybinio monitoringo metu fiksuotų parametrų nėra. Biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) tyrimai bus baigti po savaitės.
Esant pakankamam organinių medžiagų kiekiui vandenyje, šylant oro temperatūrai, susidaro palankios sąlygos dumblių dauginimuisi, prasideda vandens „žydėjimas“. Dusios ežeras priskiriamas mezotrofiniams ežerams. Šiam ežerų tipui būdingas didesnis pagaminamų organinių medžiagų, mikrodumblių bei bestuburių organizmų kiekis. Dėl šių parametrų vandens „žydėjimas“ Dusios ežere gali būti aktyvesnis nei aplinkiniuose ežeruose.
Neatmetama galimybė, kad gausiau vanduo pradėjo „žydėti“ dėl pažeidimų šalia veikiančiuose ūkiuose – netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Alytaus RAAD artimiausiu metu planuoja patikrinti Dusios apylinkėse veiklą vykdančius ūkininkus. Už netinkamai tvarkomą mėšlą ir srutas gresia administracinė atsakomybė, jei paaiškėtų, kad ežeras buvo užterštas, jiems taip pat teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Kol vandens „žydėjimas“ nesibaigė, maudytis Dusios ežere, ypač – alergiškiems žmonėms, nerekomenduojama.
Susiję straipsniai:
- V.Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?
- Ministerija skatina tvarkyti melioracijos griovius: bebrai – neūkiškumo pasekmė
- Trakų rajone nustatyti dar du Afrikinio kiaulių maro atvejai
- Perkelti laisvųjų stumbrų bandą – iššūkis gamtininkams
- R.Laužikas. Lietuvos ateities scenarijai: Europos kiaulidė
- Derliui didinti būtina atstatyti nualintą dirvožemį
- Pristatytas pirmasis Lietuvoje sudarytas internetinio pirato portretas
