Ūkininkai trina iš džiaugsmo rankas – nuo rugpjūčio 1 d. vėl prasidėjo nemažai jiems rūpesčių ir ūkinei veiklai žalos pridarančių bebrų medžioklės sezonas. Žemės ūkio ministerija mano, kad medžioklė negali būti vienintelė šios problemos sprendimo priemonė, reikia ieškoti ir kitų būdų, kaip galima to išvengti.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. bebrų. Nors Europos Sąjungoje bebrai yra saugomi, tačiau Lietuvai leista šių gyvūnų skaičių mažinti. Mūsų šalyje bebrų medžioklės sezonas trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 dienos, tačiau dėl neatsiperkančių išlaidų ir sunkiai prieinamų vietų medžiotojai to daryti neskuba.
Įsidrąsinusių ir nei žmonių, nei automobilių nevengiančių bebrų daroma žala nuolat skundžiasi kelininkai ir ūkininkai. Bebrams užtvenkus melioracijos griovius užliejami laukai ir miškai, į dirbamas žemes pasidaro neįmanoma įvažiuoti. Įpykę ūkininkai bebravietes ardo, tačiau gyvūnai sėkmingai įsikuria kitame melioracijos griovyje.
„Akivaizdu, kad to priežastis yra ne viena. Tai – ir neūkiškumas, ir nevalomi melioracijos grioviai: nekertami krūmai, nepjaunama žolė. Grioviuose užaugusius medžius bebrai naudoja užtvankų statybai“, – situaciją apibūdino Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas, ragindamas ūkininkus pirmiausia žvilgsnį nukreipti į savo melioracijos griovius ir nekaltinti bebrų.
Žemės ūkio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 000 Lt. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų atliekant krūmų, medžių ir kitų augalų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, išvalymo iš melioracijos griovio dugno, taip pat drenažo žiočių ir latakų išvalymo bei sutvarkymo darbus.
Aplinkosaugos specialistų teigimu, bebrams reikėtų leisti gyventi ten, kur jų veikla nesukelia žymių ekonominių nuostolių arba nenukenčia kitos saugomos vertybės, ypač retų rūšių augalai. Bebrai natūraliu būdu, be jokių paramų ir kompensacijų, palaiko arba pagausina biologinę įvairovę agrarinėse ekosistemose.
Nuo darbštuolių bebrų nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į savo rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių. Žemės, miško sklypų ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ar naudotojams bebrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui ir melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui metodiką.
