Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptis. Jose pabrėžiamas dėmesys mokytojo kvalifikacijos ir profesijos prestižo kėlimui, būsimųjų mokytojų atrankai ir pedagoginei praktikai. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais.
„Būtina sudaryti sąlygas, kad mokyklose dirbtų kvalifikuoti, profesionalūs, nuolat tobulėjantys mokytojai, o pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Planuojama parengti mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo kėlimo programą ir numatyti jai tikslinį finansavimą, taip pat parengti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą bei etatinio apmokėjimo tvarką.
Specialus dėmesys – būsimųjų pedagogų atrankai ir praktiniam rengimui
Siekiant skatinti motyvuotus, gabius jaunuolius rinktis pedagogines studijas, numatoma populiarinti mokytojo profesiją, tobulinti motyvacijos vertinimą ir stojančiųjų atranką, steigti jaunojo pedagogo mokyklą gimnazistams, kurie svarsto apie mokytojo profesiją.
Nors šiuo metu yra 30 proc. mokytojų perteklius, po kelerių metų prognozuojamas mokytojų trūkumas. Beveik trečdalis visų pedagogų yra vyresni nei 55 metai, iš jų 12 proc. – vyresni negu 60 metų. Didžiausias amžiaus vidurkis – fizikos ir matematikos mokytojų, iš jų 67 proc. yra vyresni nei 50 metų.
Ministrė A. Pitrėnienė pabrėžia, kad reikia nuosekliai tirti nacionalinį pedagogų poreikį ir su juo sieti tikslinį pedagoginių studijų finansavimą, kad rengtume tiek mokytojų ir tokių dalykų, kurių mokykloms reikia. Vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamos savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose. Jau šiemet pirmą kartą būsimųjų pedagogų studijoms skiriamas tikslinis finansavimas – 130 vietų.
Taip pat numatoma skatinti dvigubų specialybių mokytojų rengimą.
Didinamas dėmesys pedagoginių studijų kokybei, ypač praktikos organizavimui. Studijos bus derinamos su praktiniu mokymu realioje darbo vietoje – mokykloje. Siūloma įvesti pirmųjų darbo metų praktiką, kurios metu pradedančiajam mokytojui būtų teikiama efektyvi pagalba.
Pedagogų atestacija ir kvalifikacijos tobulinimas – susieti su mokinių pasiekimais
Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos tvarką. Atestacija ir kvalifikacijos tobulinimas būtų siejami su tobulėjančia profesine praktika bei mokinių pasiekimais.
Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma numatyti išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus. Siūloma suteikti pedagogams galimybę įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją gauti atlygį ne tik už pamokinę veiklą, bet ir už kitas funkcijas, pavyzdžiui, mentoriaus, konsultanto, kvalifikacijos tobulinimo lektoriaus, vertintojo. Planuojama atnaujinti atestacijos kriterijus, ne mažiau kaip dešimtadalį kriterijų specializuojant pagal mokyklos ar veiklos specifiką.
Kad kvalifikacijos tobulinimas būtų efektyvus ir tikslingas, bus pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų prie tęstinių programų. Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val.
Su Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptimis galima susipažinti čia – Pedagogu ruosimas 2016
