Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų“ tėveliai. Vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis. Ekspertas pateikia ir pagrindines priežastis, dėl kurių tėvams atrodo, kad vaikas nevalgo.
1. Per daug užkandžiauja
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų,
nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs – parenkama speciali dieta. Beje, prie užkandžių priskiriami ir saldūs gėrimai, sultys, kisielius, kompotas, pienas, kefyras.
2. Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs
Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie – labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas – naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti. Visa tai jiems sukelia baimę valgyti.
Tokiu atveju ištiriamas vaiko kraujas, šlapimas, ir, jei įvertinama, kad vaikas auga normaliai, gyvenimu patenkintas, tuomet tėvams patariama nesirūpinti ir retkarčiais vis mėginti pasiūlyti vaikui naujo maisto.
3. Paveldėtas liesumas
Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų. Jei toks liesas ar smulkus vaikas depresinėmis ligomis neserga, yra patenkintas gyvenimu, aktyvus, jeigu geri visi jo tyrimai, tada patariama tėvams nesijaudinti ir neieškoti ligų.
4. Neigiamos emocijos
Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus. Maisto skonis, apipavidalinimas, kvapai, net traškesys ar spalva turi reikšmės.
5. Darželis – proga pasikeisti
Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu.
Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto. Termosas su mėgstama koše būtų nebloga išeitis.
6. Kur kas blogiau, kai vaikas yra nutukęs
Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus. Tėvai, nerimaujantys dėl per mažo vaiko svorio, turėtų prisiminti, kad nutukimas – kur kas didesnė liga nei per mažas svoris.
„Dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolatos sakoma: svarbiausia – pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas“, – perspėja „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius doc. V. Urbonas.
